Vežėjai kritikuoja sprendimą dėl darbuotojų imigracijos griežtinimo – kentės biudžetas
Anot Povilo Drižo, TTLA vadovo, dabartinė užsieniečių įdarbinimo tvarka galiojo beveik du metus. Tačiau nueinančios valdžios sprendimas ją griežtinti smarkiai apribos trūkstamų darbuotojų pritraukimą į Lietuvą. Jis priduria, kad nuo VRM sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo numatytas laikotarpis – vos mėnuo, kuris yra per trumpas verslo procesus pritaikyti prie pokyčių.
„Tokius VRM ir kitų atsakingų institucijų veiksmus laikome neproporcingais ir neatsakingais. Dėl staiga įgyvendinamų apribojimų vien tik mūsų aljanso įmonės negalės įdarbinti 4.200 vairuotojų iš užsienio“ – pranešime žiniasklaidai teigia P. Drižas.
VRM sprendimu, nuo gruodžio mėnesio įsigalios sugriežtintos sąlygos užsieniečiams pateikti prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugos teikėjus. Esminis pakeitimas – Lietuvoje siekiantys įsidarbinti trečiųjų šalių piliečiai galės kreiptis tik į savo šalyje veikiantį išorės paslaugų teikėjo padalinį.
Vežėjai „Verslo žinioms“ yra nurodę, kad darbuotojai iš Indijos ar kitų Azijos šalių sudaro reikšmingą naujai įdarbinamų vairuotojų dalį. Negalėdami gauti leidimo dirbti Lietuvoje per atstovybę savo gimtojoje šalyje, jie skrisdavo į kitas valstybes, kurioms skiriama daugiau kvotų, aplikuodavo jose ir, gavę leidimą, įsidarbindavo Lietuvos transporto įmonėse.
„Sodros“ duomenimis, šių metų balandį sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojų, apdraustųjų visų rūšių socialiniu draudimu, buvo 88.700 Iki tol stabiliai augęs vairuotojų skaičius per kelis mėnesius staigiai krito 20%, arba iki 71.100 šį rugsėjį.
Skaičiuoja nuostolius Lietuvos biudžetui
Pasak P. Drižo, pastaruosius keletą metų trunkanti nepastovi imigracijos politika, nuolat griežtinami reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui ir valstybės biudžetui.
„Transporto sektorius jau dabar fiksuoja neigiamus ženklus – mažėja įdarbintų vairuotojų skaičius, o transporto įmonių lūkesčių vertinimas yra vienas prasčiausių per visą stebimą laikotarpį“, – sako P. Drižas.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros kiekvieną mėnesį teikiama statistika, kuria matuojami verslo padėties pasikeitimai per paskutinius 3 mėnesius, sausumos transporto įmonių padėtis neigiamai vertinama jau 21 mėnesius iš eilės. Paskutinį kartą panaši tendencija fiksuota 2008-2010 m. finansų krizės metu – tuomet neigiamų vertinimų serija truko 27 mėnesius.
P. Drižas nurodo, kad verslo pesimistiniai lūkesčiai siejami ne tik su stagnuojančia rinka, tačiau ir su Lietuvoje priimtais reguliaciniais suvaržymais.
Nuo 2025 metų pradžios įsigalios užsieniečių teisinės padėties įstatymo ribojimai, kurie numato sugriežtintą užsieniečių įdarbinimo kvotos mechanizmą. Jo vertinimu, šie su visuomene ir verslu nederinti sugriežtinimai stabdys darbuotojų iš užsienio pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimą.
Krovininio kelių transporto eksporto apimtys, sudarančios trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio, nurodo TTLA . 2014-2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. Eur arba 3,6 karto, o vairuotojų skaičius didėjo 42.700 arba 1,9 karto.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. transporto ir saugojimo sektorius sumokėjo 867 mln. Eur mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. Eur. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. eurų ribą.
„Jeigu valstybė sudarytų geresnes sąlygas užtikrinti reikiamą darbo jėgos rezervą iš užsienio, sektorius kitais metais galėtų sunešti 1,2 mlrd. Eur mokesčių. Priešingu atveju paslaugų eksporto pajamos, o taip pat mokesčių surinkimas gali mažėti“, – sako P. Drižas.
Kaip yra rašiusios „Verslo žinios“, didžiausia vairuotojų dalis tarp trečiųjų šalių gyventojų yra baltarusiai, reikšmingą dalį užima ukrainiečiai. Į penketuką taip pat patenka Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečiai.
Argumentuoja saugumu
Spalį VRM nurodė, kad tvarka keičiama atsižvelgus į dabartines imigracijos tendencijas bei valstybės institucijų, dalyvaujančių nagrinėjant prašymus išduoti leidimą, galimybes išnagrinėti pateiktus prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
„Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į šiuolaikines migracijos tendencijas ir galimas grėsmes mūsų valstybės saugumui. Migracijos politika turi atitikti nacionalinius saugumo interesus, užsienio politikos prioritetines kryptis, darbo rinkos poreikius bei mūsų valstybės institucinius pajėgumus“, – išplatintame pranešime cituota ministrė Agnė Bilotaitė.
Pagal naująją tvarką, Valstybių, kuriose išorės paslaugų teikėjo padalinio nėra, piliečiai galės teikti prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje per kitoje valstybėje esantį išorės paslaugų teikėją, jei jie į Lietuvą planuoja atvykti šeimos susijungimo pagrindu, ketina dirbti aukštos kvalifikacijos darbą arba yra kviečiami studijuoti mūsų šalies mokslo bei studijų institucijose pagal patvirtintas studijų programas, taip pat doktorantūroje.
Šiais metais išorės paslaugų teikėjų padalinių skaičius jau buvo sumažintas nuo 34 iki 30 – uždaryti išorės paslaugų teikėjų padaliniai Libane, Jordanijoje, Šri Lankoje, o nuo šių metų rugsėjo 2 d. ir Nepalo Federacinėje Demokratinėje Respublikoje.
Nuo gruodžio 1 d. nesikeičia prašymų pateikimo sąlygos Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams – jie ir toliau prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar nacionalinę vizą galės pateikti bet kuriame išorės paslaugų teikėjo padalinyje.
