Estai biurokratijai nepasiduoda – traukinį į Latviją nori paleisti 2025 m.

Planas jau šį rudenį paleisti traukinį maršrutu Tartu–Ryga buvo atidėtas dėl to, kad Estijoje naudojami traukiniai negavo reikiamų saugumo sertifikatų. Vis dėlto pasiruošimo darbai ir toliau vyksta – pasiektas etapas, leisiantis Estijos geležinkelių kompanijai „Elron“ šių metų pabaigoje atlikti bandomuosius važiavimus. Bendrovė tikisi, kad reguliarus maršrutas galėtų startuoti kitų metų antroje pusėje. Bandomasis važiavimas yra būtinas linijai pradėti.

Rugsėjį Estijos vyriausyė nusprendė skirti 2 mln. Eur „Elron“ traukinio linijos Tartu–Ryga atidarymui. Valstybės parama reikalinga tiek linijai pradėti, tiek jai palaikyti, sakė Martas Ehrenpreisas, „Elron“ direktorių valdybos narys, kurį cituoja err.ee.

„ASPO, atitikties vertinimo ir saugos vertinimo įstaiga, susijusi su šiuo klausimu, šią savaitę pateikė mums ataskaitą. Iš esmės galime pasakyti, kad, remiantis dokumentais, Latvijos saugos institucijai galime pateikti paraišką bandomajam važiavimui“, – sakė M. Ehrenpreisas.

Prieš dešimtmetį „Elron“ įsigyti „Stadler FLIRT“ traukiniai į Estiją buvo atgabenti per Latviją, tačiau pagal sertifikavimo procedūrą didžiąją dalį fizinio suderinamumo bandymų reikia atlikti iš naujo. Teoriškai Europos teisinėje erdvėje Estijoje sertifikuotu traukiniu galėtų būti įmanoma keliauti iki Lietuvos, praktiškai Baltijos šalių infrastruktūra vis dar skiriasi, nors vėžės plotis yra tas pats.

„Pavyzdžiui, radijo sistema Latvijoje yra kitokia. Štai rugsėjį sėkmingai atlikome radijo tinklo suderinamumo testus, kur turėjome įrodyti, kad galime veikti Latvijos tinkle. Latvijos tinkle geležinkelių saugumo įranga iš esmės turėtų būti tokia pati kaip Estijoje“, – nurodė M. Ehrenpreisas.

Apie kelionės kainą, greitį ir trukmę bus galima išsamiau kalbėti, kai linijos infrastruktūros bandymai buvo atlikti abiejose sienos pusėse, rašo err.ee. 

Pagal anksčiau skelbtą planą Tartu–Rygos traukinių linijoje planuojamas vienas traukinys per dieną, kuris vakare važiuos į Rygą, o ryte – atgal į Tartu. Iki Rygos traukinys stotų keturis kartus – vienąkart pasienio mieste Valgoje ir keturiskart jau Latvijoje.

Trys tarptautiniai Baltijos šalių maršrutai

Jei estų planas pavyktų, tai būtų pirmas atvejis per kelis dešimtmečius, kai visos trys Baltijos valstybės vienu metu bus sujungtos tiesioginiais tarpusavio maršrutais.

Pernai gruodį po maždaug 20 m. pertraukos Vilnius ir Ryga buvo sujungti tiesioginiu traukiniu. Be to, kitais metais žadama atidaryti ir dar vieną jungtį su Latvija – Lietuvos geležinkeliai nori atgaivinti per pandemiją nutrauktą maršrutą Vilnius–Daugpilis.

Metų pradžioje apie tikslą dar iki „Rail Balticos“ paleidimo mėginti sukurti tiesioginį maršrutą Vilnius–Talinas kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis. Tuomet jis sakė, kad daug kas priklausytų nuo susitarimų tarp Estijos ir Latvijos.

Iš Vilniaus į Taliną traukiniais galima nuvykti galima ir dabar, tačiau tokia kelionė truktų keliolika valandų ir tektų bent du kartus persėsti.

Iš Rygos traukiniai dukart per dieną važiuoja į Latvijos miestą Valką ir sustoja iškart už sienos esančios Estijos miesto Valgos teritorijoje. Iš šio pasienio dvimiesčio traukiniu be persėdimo galima nuvykti į Tartu bei Taliną, tačiau dėl nesuderintų tvarkaraščių į atvykus iš Rygos tektų dar kelias valandas laukti stotyje.

Tuo tarpu tarptautiniai autobusai atstumą tarp Estijos ir Latvijos sostinių nuvažiuoja per maždaug 4,5 valandos.

Nutiesus „Rail Baltica“ vėžę planuojama, kad kelionė iš Vilniaus į Taliną truks trumpiau nei keturias valandas, o iš Rygos į Taliną pavyks nuvažiuoti per trumpiau nei 2. Šis geležinkelis eis Vakarine Estijos dalimi per Pernu miestą, tad Rygą ir Taliną sujungs praktiškai tiesia linija.

Tiesa, projektas smarkiai vėluoja – pirminis planas „Rail Baltica“ pabaigti iki 2026 m. nebus įgyvendintas, pirmojo etapo nukeltas iki 2030 m. Vėlavimas, savo ruožtu, augina kainą ir lemia korekcijas. 

Štai šią savaitę Latvijos vyriausybė konceptualiai pritarė planui, kad pirminė eksploatuojama vėžė aplenks Rygą, o norintys nuvažiuoti į centrinę jos stotį ar oro uostą turės persėsti į plačiosios („rusiškos“) vėžės traukinį. Latvijoje nuo projekto pradžios pradėtos statyti minėtos dvi stotys ir tiltas per Dauguvą. 

Estija šį rudenį paskelbė du konkursus dėl vėžės tiesimo per šalies teritoriją. Bendra jų vertė siekia 932 mln. Eur, o laimėtojus tikimasi išrinkti iki metų pabaigos.

Lietuvoje didžiausi darbai atliekami ties Kaunu ir Jonava, o praėjusią savaitę palaimintas žemės, kurioje bus įrengtas Panevėžio geležinkelio mazgas, paėmimui. Procedūra truks iki 2027 m. pabaigos.