VŽ lentynoje – naujos knygos
Nexus
Yuval Noah Harari, iš anglų k. išvertė Elena Belskytė, išleido „Kitos knygos“, 2024 m.
Bestselerio „Sapiens“ autorius Y. N. Harari naujoje knygoje „Nexus“ išsamiai nagrinėja, kaip šimtmečiams bėgant mūsų pasaulį formavo informaciniai tinklai.
Knygoje apmąstoma, kokiais būdais visuomenės nuo akmens amžiaus ir Biblijos kanonizavimo laikų iki nacizmo, stalinizmo ir šiuolaikinių populistų iškilimo pasitelkia informaciją – pasakojimus ar statistiką, – siekdamos savo tikslų.
Izraelio istorikas Y. N. Harari neigia nusistovėjusį požiūrį, kad daugiau informacijos visada yra geriau ir kad informacijos kiekis koreliuoja su tiesa. Dauguma informacijos, anot jo, nieko neatspindi ir neturi esminės sąsajos su tiesa. Informaciją apibrėžiantis bruožas yra ne reprezentacija, o ryšys; tai ne būdas užfiksuoti tikrovę, o būdas susieti ir telkti idėjas ir, svarbiausia, žmones. Tai yra „socialinis ryšys“ (lotyniškai nexus – ryšys). Ankstyvosios informacinės technologijos, tokios kaip pasakojimai iš lūpų į lūpas, molinės lentelės ar religiniai tekstai, o vėliau laikraščiai ir radijas, yra socialinės santvarkos organizavimo būdai.
Istorikas remiasi ankstesnėse savo knygose – „Sapiens“ ir „Homo Deus“ – išplėtota idėja: žmonės iškilo prieš kitas rūšis dėl savo gebėjimo bendradarbiauti, o dalindamiesi istorijomis ir mitais sugebėjo sutelkti daugybę žmonių. Įstatymai, dievai, valiutos ir tautybės yra neapčiuopiami dalykai, kurie atsiranda per bendrus pasakojimus. Šios istorijos nebūtinai turi būti visiškai tikslios; grožinės literatūros pranašumas yra tas, kad ji gali būti supaprastinta ir gali ignoruoti nepatogias ar skausmingas tiesas.
Gali kilti klausimas, sako leidėjai, kodėl knygoje apie informaciją, kuri žada naujas DI perspektyvas, autorius tiek daug laiko skiria religijos, ypač Biblijos, istorijai. Priežastis ta, kad tiek šventosios knygos, tiek dirbtinis intelektas yra bandymas sukurti „neklystantį antžmogišką autoritetą“. Mūsų eros ketvirtame amžiuje priimti sprendimai, kokius tekstus įtraukti į Bibliją, po šimtmečių turėjo didelių pasekmių, lygiai taip, Y. N. Harari teigimu, ir šiandien priimti sprendimai dėl DI nulems žmonijos ateitį.
Y. N. Harari nerimauja, kad DI gali tapti „naujos rūšies dievu“. Kitaip nei literatūra, istorijos ar laikraščiai, DI gali būti aktyvus veikėjas informaciniuose tinkluose – taip, kaip žmonės. Jis baiminasi, kad DI dar labiau apsunkins esamus su kompiuteriais susijusius pavojus, tokius kaip algoritmų šališkumas, radikalėjimas internete, kibernetinės atakos ir nesiliaujantis visa ko sekimas. Istorikas nerimauja, kad DI kuria naujus pavojingus mitus, kultus, politinius judėjimus ir naujus finansinius produktus, kurie žlugdo ekonomiką.
Y. N. Harari pasakojimas įtraukiantis, o jo idėjos stulbinamai originalios. Kaip pats prisipažįsta, kompiuterijos ir dirbtinio intelekto sferoje jis yra pašalinis asmuo, tačiau kaip tik tai suteikia jam naują požiūrį. Technologijų entuziastai knygą skaitys dėl netikėtų istorijos aspektų, o istorijos mėgėjai galbūt geriau supras diskusijas apie DI.
„Nexus“ – šiuolaikybės dvasią puikiai užčiuopiančio istoriko, kurio argumentai aprėpia tūkstantmečius, žygdarbis“, – knygos apžvalgoje rašo britų žurnalas „The Economist“.
Knyga Lietuvoje pasirodė tuo pačiu metu kaip ir 20-yje kitų šalių, dar į 30 kalbų ji bus išversta netrukus.
Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas
Rasa Navickaitė, iš anglų k. išvertė Rima Bertašavičiūtė, leidykla „Kitos knygos“, 2024 m.
Lietuviškai išleista pirma išsami vienos garsiausių Lietuvos mokslininkių, archeologės Marijos Gimbutienės biografija pasakoja apie mokslininkės gyvenimą, profesinę veiklą, įtaką feminizmui JAV bei Lietuvoje ir idėjas, pralenkusias laiką.
M. Gimbutienė (1921–1994) – pasaulyje žymi lietuvių mokslininkė, ilgametė Kalifornijos universiteto profesorė. Jos pasiūlyta kurganų hipotezė, paaiškinanti indoeuropiečių atsikraustymą į Europą, buvo plačiai pripažinta priešistorės tyrėjų. Tačiau archeologai prieštaringai vertino 1974 m. pasirodžiusią M. Gimbutienės knygą, kurioje autorė, remdamasi archeologiniais radiniais, pasiūlė idėją, kad senovėje galėjo gyvuoti taiki ir pažangi moterų valdoma civilizacija, garbinusi Didžiąją Deivę. M. Gimbutienė pavadino šią civilizaciją Senąja Europa. M. Gimbutienė kritiškai pasisakė apie gamtai ir žmonėms agresyvią progreso sampratą, griežtai kritikavo ne tik totalitarinę SSRS, bet ir vartotojišką Vakarų kultūrą – dvi skirtingas modernybės apraiškas. Kai kurios radikalesnės mokslininkės mintys sulaukė akademinės bendruomenės kritikos, tačiau išgarsino ją visame pasaulyje ir įkvėpė įvairius feministinius judėjimus.
„Knyga, – vertina archeologė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė, – padeda suvokti, kaip M. Gimbutienė – emigrantė, trijų vaikų motina ir pasaulinio garso mokslininkė, – savęs nelaikydama feministe, tapo JAV feminisčių įkvėpėja.“
Knygos autorė R. Navickaitė – Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotoja, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarė. Knygą anglų kalba 2023 m. išleido prestižinė tarptautinė akademinė leidykla „Routledge“. Tiek teksto akademiškumas, tiek orientacija į Vakarų skaitytoją autorizuotame lietuviškame leidime ne tokie ryškūs – verčiant knygą kai kurios itin akademiškos teksto vietos išmestos arba pakeistos, kai kur įterpti paaiškinimai.
Lemtingi... susitikimai
Vytautas Toleikis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024 m.
Mokytojo, kultūrininko, visuomenininko Vytauto Toleikio prisiminimų knyga „Lemtingi... susitikimai“, skirta jo mylimos profesorės Irenos Veisaitės (1928–2020) atminimui, pasakoja apie iškilias asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką V. Toleikio asmeniniame, o ir visos Lietuvos ar kitų šalių kultūriniame bei socialiniame gyvenime.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
Skyriuje „Gyvenimo mokytojai“ V. Toleikis rašo apie susitikimus su teatrologe I. Veisaite, kino scenaristu, eseistu Pranu Morkumi, dailininku Vincu Kisarausku, ambasadoriumi Ričardu Bačkiu. Didžioji knygos dalis skiriama prisiminimams apie bendraminčius, bičiulius, įkvėpėjus – lituanistes Vandą Zaborskaitę, Aldoną Vaitiekūnienę, Laimą Abraitytę, aktorius Rūtą Staliliūnaitę, Laimoną Noreiką, režisierių Eimuntą Nekrošių, disidentus Petrą Cidziką, Nijolę Sadūnaitę, kardinolą Sigitą Tamkevičių, arkivyskupą Julijoną Steponavičių, kunigus Vaclovą Aliulį, Stanislovą Dobrovolskį, Kazimierą Vasiliauską, filosofą Leonidą Donskį, rašytojus Vaidotą Daunį, Icchoką Merą, Romualdą Granauską ir daugelį kitų įvairiomis aplinkybėmis sutiktų Lietuvos ir užsienio asmenybių.
„Ši atsiminimų knyga – tai visų pirma padėkos knyga tiems sutiktiems žmonėms. Kaip dabar pajuokauju, tai jie iš manęs žmogų padarė!“, – rašo V. Toleikis.
Knyga parašyta gyva, sodria, šmaikščia kalba, su autoriaus mamos šilutiškių tarmės inkliuzais. Panaudotos nuotraukos iš asmeninio autoriaus archyvo, pateikiama išsami asmenvardžių rodyklė.
Rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, 18 val. knygą autorius pristatys Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24).
