Austrijos aukcionų rekordas – 30 mln. Eur už G. Klimto paveikslą
Pasak luxus-plus.com, tai istorinis įvykis Austrijoje: nors „Portrait of Fraulein Lieser“ nepasiekė prognozuoto įverčio – 50 mln. Eur, vis tik tapo brangiausiu kada nors šalies aukcione parduotu meno kūriniu.
Plaktukas nukrito ties 30 mln. Eur, mažiausia kaina, kurios pakako, kad būtų sumuštas šios Vidurio Europos šalies rekordas. Kūrinį nupirko dalyvis iš Honkongo, jį atstovavo „Patti Wong & Associates“.
„Mes labai džiaugiamės rezultatu, bet tikrai nesame nustebinti, nes jis atspindi tarptautinius standartus“, – „Luxus Magazine“ sakė Claudia Morth-Gasser, „House of Im Kinsky“ G. Klimto kūrinių ekspertė.
Likimo vingiais
1917-aisiais, likus metams iki G. Klimto mirties, portretą užsakė žydų pramonininkų šeima. Paskutinį kartą visuomenė parodoje šį paveikslą matė 1925 m. Pasak BBC, ekspertai iki šiol diskutuoja, kas iš tiesų pavaizduota paveiksle ir kas jam nutiko nacių laikais per Holokaustą.
Tobias G. Natteris ir Alfredas Weidingeris, gerbiami austrų meno istorikai, mano, kad tai pramonininko Adolfo Lieserio dukters Margaretos Konstancijos Lieser portretas.
Aukcionų namai „Im Kinsky“ laikosi nuomonės, kad paveiksle gali būti pavaizduota ir viena iš Adolfo brolio Justuso Lieserio dukterų. Tokią prielaidą aukcionų namai daro remdamiesi faktu, jog Justuso žmona Henriettė buvo modernaus meno mecenatė. Ji žuvo nacių mirties stovykloje Aušvice. Abi Justuso ir Henriettės dukterys, Helena ir Annie, Antrąjį pasaulinį karą išgyveno.
„Im Kinsky“, primena, kad paveikslo pėdsakai buvo prarasti dar prieš karą, 1925 m. naciams pradėjus masiškai grobstyti žydų turtą. Kas buvo paskutinis savininkas ir pardavė paveikslą, neatskleidžiama.
Pasak „im Kinsky“ namų atstovo, Adolfo ir Henriettės Lieserių palikuonys gaus savo dalį už portretą pagal vadinamuosius Vašingtono principus – tarptautinį susitarimą dėl nacių pagrobtų vertybių grąžinimo teisėtų savininkų palikuoniams.
Aukcionų namai tikina, kad susitarimas su Lieserių šeimos palikuoniais buvo sąžiningas ir teisingas, tačiau Erika Jakubowitz, Austrijos žydų bendruomenės valdybos vykdomoji direktorė, mano, kad šioje istorijoje lieka daug neatsakytų klausimų, todėl reikia nepriklausomo tyrimo.
„Meno kūrinių restitucija yra labai subtilus klausimas, visi tyrimai turi būti tikslūs ir išsamūs, o rezultatas – taip pat išsamus ir skaidrus, – sakė ji. – Būtina sukurti pažangią, modernią privačios nuosavybės restitucijos procedūrą.“
G. Klimto paveikslai aukcionuose jau įvertinti dešimtimis milijonų. Pavyzdžiui, jo „Dama su vėduokle“ 2023 m. birželį tapo brangiausiai kada nors Europoje parduotu meno kūriniu – Londono „Sotheby's“ už jį buvo sumokėta 86 mln. Eur.
Tuomet skelbta, jog „Damą su vėduokle“ (Dame mit Faecher) „Sotheby's“ aukcione įsigijo taip pat Honkongo kolekcininkas, sumokėjęs „stulbinamą 74 mln. GBP sumą“. Su mokesčiais paveikslo kaina viršijo 85,3 mln. GBP. Aukcione, kuris truko vos 10 minučių, dalyvavo keturi asmenys. Prognozuojama kūrinio kaina siekė 65 mln. GBP.
1862 m. Austrijoje gimęs G. Klimtas buvo viena pagrindinių Vienos simbolizmo figūrų. Jo darbai, kuriems įtakos turėjo secesija, atpažįstami iš subtilių aukso ornamentų. Dailininkas buvo secesijos judėjimo, siekusio populiarinti Austrijos meną visame pasaulyje, lyderis, jo reputaciją dar labiau sustiprino daugybė portretų, kuriuos jis nutapė gyvenimo pabaigoje. Vienas tokių pavyzdžių „Panelės Lieser portretas“.
