BAFTA apdovanojimuose dominavo „Openheimeris“ ir „Prasti reikalai“
Apdovanojimų vakaras buvo sėkmingas ir siurrealistinei tamsiajai komedijai „Prasti reikalai“ (Poor Things), kuri pelnė penkis apdovanojimus.
„Openheimeris“ pelnė septynis apdovanojimus, tarp jų – už geriausią filmą, už geriausią režisieriaus darbą Ch. Nolanui, už geriausią aktoriaus vaidmenį Cillianui Murphy bei geriausią antrojo plano aktoriaus darbą Robertui Downey jaunesniajam.
C. Murphy filme suvaidino J. Robertą Oppenheimerį, amerikiečių fiziką, dažnai vadinamą „atominės bombos tėvu“.
Filmas uždirbo daugiau nei 1 mlrd. USD (928,68 mlrd. Eur), jau susižėrė svarbiausius „Auksinių gaublių“ ir „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimus ir dabar, spėjama, bus ryškus favoritas kitą mėnesį vyksiančioje „Oskarų“ ceremonijoje .
Tai buvo pirmasis BAFTA apdovanojimas C. Murphy, o atsiimdamas apdovanojimą Londono Karališkojoje festivalių salėje vykusioje ceremonijoje jis padėkojo režisieriui Ch. Nolanui už tai, kad „įžvelgė manyje tai, ko aš pats tikriausiai nepastebėjau“.
„Financial Time“ tekstą „„Openheimerio“ režisierius Ch. Nolanas – apie DI ir atominę bombą“ galima paskaityti čia.
Nepaisant, kad ankstesni Ch. Nolano filmai „Pradžia“ (Inception) ir „Tamsos riteris“ (The Dark Knight) sulaukė didžiulės komercinės sėkmės, ligšiol jis nebuvo laimėjęs BAFTA apdovanojimo geriausio režisieriaus kategorijoje. R. Downey jaunesniajam tai buvo antrasis BAFTA apdovanojimas – prieš 31 metus jis laimėjo geriausio aktoriaus kategorijoje už Charlie Chaplino vaidmenį.
Penkios statulėlės „Prastiems reikalams“
Graikų režisieriaus Yorgos Lanthimos „Prasti reikalai“ pelnė penkis BAFTA apdovanojimus, įskaitant geriausios aktorės kategorijoje Emmai Stone. Šiame filme – moteriškoje frankenšteiniškoje istorijoje – E. Stone suvaidino pamišusio mokslininko iš mirties prikeltą moterį su vaiko dvasia. Už šį vaidmenį amerikiečių aktorė jau pelnė „Auksinio gaublio“ ir „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimus geriausios aktorės kategorijoje.
JAV aktorė Da'Vine Joy Randolph atsiėmė apdovanojimą geriausios antrojo plano aktorės kategorijoje už vaidmenį mokyklinėje istorijoje „The Holdovers“.
„Barbenheimeris“
Geriausio filmo kategorijoje nugalėjo „Openheimeris“, aplenkęs prancūzų teismo dramą „Kryčio anatomija“ (Anatomy of a Fall), „The Holdovers“ ir Martino Scorsese's „Gėlių mėnulio žudikus“ (Killers of the Flower Moon).
Nei M. Scorsese, nei pagrindinis istorinio epo herojus Leonardo DiCaprio liko nepaminėti individualiose nominacijose, tačiau filmas buvo nominuotas devynioms statulėlėms, taip pat ir geriausio filmo kategorijoje.
Tris nominacijas buvo susirinkęs Bradley Cooperis – už vaidmenį, prodiusavimą ir scenarijų filme „Maestro“ apie JAV dirigentą Leonardą Bernsteiną. Tačiau „Pagirių Las Vegase“ (The Hangover) žvaigždė ceremoniją paliko be apdovanojimo.
Filmo „Barbė“, kartu su Ch. Nolano juosta praėjusią vasarą sukūrusio „Barbenheimerio“ fenomeną, kūrėjams taip pat teko nusivilti, nes komedijai atiteko tik penkios nominacijos.
Gretos Gerwig režisuotas filmas, nostalgiją mylimai lėlei pavertęs aštria satyra apie mizoginiją ir moterų įgalinimą, kol kas nepateisino apdovanojimų, kiek iš jo buvo tikimasi šį sezoną, prognozių.
Jonathano Glazerio sukrečiantis filmas „Interesų zona“ (The Zone of Interest) apie nacių koncentracijos stovyklos vadą ir jo šeimą, gyvenančią šalia Aušvico, pelnė tris apdovanojimus, įskaitant geriausio britų filmo, geriausio filmo ne anglų kalba ir geriausio garso kategorijose.
Ceremonijoje, kurią vedė škotų aktorius Davidas Tennantas, britų karališkajai šeimai atstovavo princas Williamas, einantis BAFTA prezidento pareigas.
