Atidaromas naujas žydų kultūros ir tapatybės muziejus
Pasak muziejininkų, tai bus pirmasis muziejus Lietuvos istorijoje, nuosekliai, įvairiais rakursais pristatantis unikalią žydų kultūrą, papročius, tikėjimą.
Keturių aukštų pastate įrengta 17-a šiuolaikiško dizaino ekspozicijų (jas sukūrė architektų biuras „Processoffice“, vyriausiasis architektas Vytautas Biekša), leidžiančių interaktyviai pažinti Lietuvos žydų istoriją. Daug dėmesio jame skiriama pasaulinio garso litvakams – menininkams Markui Antokolskiui, Jacques`ui Lipchitzui, Neemijai Arbitblatui, Nobelio premijos laureatams Aaronui Klugui ir Bernardui Lownui, Holivudo žvaigždėms Ruth Roman, Alasui Jolsonui, Laurence`ui Harvey`ui.
Muziejuje pristatoma ir itin plati vilniečio Rafaelio Chvoleso, vieno žymiausių XX a. Lietuvos žydų dailininko, darbų ekspozicija, perteikianti tris pagrindinius jo kūrybos tarpsnius – Vilniaus, Varšuvos ir Paryžiaus.
Muziejaus reklamos veidai
Į naująjį muziejų, neoficialiai vadinamą Litvakų muziejumi, kviečia netikėta reklama. Jos veidais pasirinktos asmenybės, kiekviena savaip susijusios su Lietuva ir reprezentuojančios skirtingas veiklos sritis: muzikos legenda, dainų autorius ir atlikėjas Leonardas Cohenas, vegetariško maisto restorano prieškario Vilniuje savininkė Fania Lewando, minėtasis gydytojas, Nobelio premijos laureatas B. Lownas ir žiūrovų mėgstamas aktorius Davidas Suchet (Erkiulis Puaro).
Muziejaus viešinimo kampanija buvo kuriama bendradarbiaujant su reklamos agentūra „Not Perfect Vilnius“. Pasak Simono Strelcovo, VGŽIM direktoriaus, atidarydami naują muziejų jie siekė „įveiklinti“ žinomas asmenybes, nebijojo „pasitelkti aštresnių, smalsumą skatinančių klausimų, į jaunesnę lankytojų kartą orientuotų vizualinių sprendimų“.
Dabartinė visuomenė nepelnytai yra primiršusi arba nežino čia gimusių ar iš čia kilusių litvakų nuopelnų pasaulio kultūrai, mokslui, ekonomikai, politikai, menams. Dėl to viešinimo kampanijoje ir apskritai veiklos perspektyvoje Litvakų muziejus renkasi bendrystės, bendrabūvio strategiją, kuri atskleidžia, kaip žydai praturtino Lietuvą, rašoma muziejaus pranešime.
Muziejus trumpai pristato savo reklamos veidus.
Leonardas Cohenas
Monrealyje (Kanada) gimęs muzikos genijus, dainų kūrėjas ir atlikėjas Leonardas Cohenas (1934–2016) – vienas iš gausios pasaulinio garso litvakų plejados. Abu Leonardo tėvai turi saitų su Lietuva: tėvo senelis dėstė Vilkaviškio ješivoje, o Kaune gimusi mama augo religingo žydų išminčiaus šeimoje.
L. Coheno nepaprastas talentas padarė didžiulį poveikį nesuskaičiuojamai daugybei dainininkų ir dainų kūrėjų, taip pat popkultūrai.
Fania Lewando
Fania Lewando (1888–1941) 4-ajame dešimtmetyje Vilniuje turėjo pirmąjį košerinį, gana nepigų vegetariškų patiekalų restoraną. Jo svečių knygoje, sakoma, įrašą paliko Markas Chagallas.
Atidaryti tokį restoraną, kai labiausiai vertinti mėsos patiekalai, buvo gana drąsus žingsnis. Ir Fanios pastangomis vegetariškas maistas tapo madingas.
1938-aisiais F. Lewando parašė vegetariškų patiekalų receptų knygą. Po daugelio metų ji atsitiktinai buvo rasta Londono antikvariate. 2015 m. išversta į anglų kalbą, o 2016-aisiais – ir į lietuvių.
Bernardas Lownas
Prieš porą metų miręs žymus kardiologas, defibriliatoriaus išradėjas, pasaulinio gydytojų judėjimo prieš atominį karą lyderis, Nobelio premijos laureatas Boruchas Lacas (1921–2021) gimė ir augo Utenoje, jo tėvas ten turėjo lentpjūvę.
1935-aisiais 14-metis jaunuolis su šeima išvyko į JAV. Visą gyvenimą paskyrė moksliniams širdies tyrimams. 7-ąjį dešimtmetyje prisidėjo prie plataus nuolatinės elektros srovės defibriliatorių taikymo.
B. Lownas buvo vienas tarptautinės gydytojų grupės, 1985 m. pelniusios Nobelio taikos premiją, įkūrėjų. Apdovanojimas paskirtas už pastangas sustabdyti branduolinį ginklavimąsi.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, B. Lownas du kartus lankėsi gimtinėje. 2002 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2018 m. jam suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.
Davidas Suchet (Erkiulis Puaro)
Sero Davido Suchet (g. 1946) protėviai žydai gyveno šalia Kretingos. Jo tėvas gimė Pietų Afrikoje, o užaugęs persikėlė į Jungtinę Karalystę. Aktoriaus senelis Isidorius, apsigyvenęs Pietų Afrikoje, Suchedowitzo pavardę pakeitė į Suchet ir skelbėsi, kad yra kilęs iš Klaipėdos krašto.
Belgų seklio Puaro vaidmenį aktorius kūrė ištisus 22 metus – pagal britų rašytojos Agathos Christie romanus ir apsakymus buvo nufilmuota 70 TV serijų.
