„Baltijos bangoje“ – geriausias lietuviškas kinas

„Baltijos bangą“ atidarys režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio „Poetas“, kuriame pirmą kartą mūsų kine kalbant apie pokarį, pagrindinio personažo prototipu, kuriam tenka rinktis partizanų arba sovietų pusę, tampa ne valstietis vidutiniokas, o inteligentas. 

Antras atidarymo filmas – Lietuvos kino bendruomenės sukurtas „Laiškas Ukrainai“. Tai tarsi antra jo premjera, sutampanti su filmo pasirodymu Lietuvos kino teatruose rugpjūčio 25 d. 

Režisierius Vytautas Puidokas jį pradėjo filmuoti praėjus savaitei po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, prie jo prisijungė dar šimtas kolegų. Tai filmas – laiko ir žmonių įsitraukimo, atidumo, savipagalbos dokumentas. Pagrindiniai jo herojai – žmonės, Lietuvoje prisidedantys prie Ukrainos pasipriešinimo Rusijai

Nauji filmai

„Baltijos bangoje” įvyks fotografo Gintauto Beržinsko trumpametražio dokumentino filmo „Plaukikas“ premjera. Prieš kelis metus festivalyje jis surengė fotografijų parodą „Giro d'Italia: pergalės anatomija“ iš Arūno Matelio filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ filmavimų, o šįmet sugrįžta į „Baltijos bangą“ su filmu apie valią, viltį, žmogaus tikėjimą savimi. 

„Plaukiko“ (prodiuseriai – A. Matelis, Ramunė Rakauskaitė) herojus Vladimiras, pasiekęs gyvenimo dugną, netekęs kojų ir suradęs jėgų keisti savo gyvenimą. Festivalio publika viena pirmųjų pamatys naujus lietuviškus debiutinius filmus – vaidybinį ilgametražį „Per arti“ (rež. Austėja Urbaitė) ir dokumentinį ilgametražį „Roberta“ (rež. Elena Kairytė). 

„Per arti“ su žiūrovais kalbasi apie dviejų moterų galią ir įtaką įvaikintiems ir iš Lietuvos į Prancūzija išvežtiems vaikams. „Roberta“ – retas Lietuvoje ir nuoseklus stebimosios dokumentikos kūrinys, kurio autorė kelerius metus filmavo jaunos merginos kasdienybę, viltis ir nusivylimus. 

„Per arti“ pelnė „Sidabrinę gervę“ kaip geriausias metų filmas, o „Roberta“ šventė premjerą garsiausiame Kanados dokumentinių filmų festivalyje „HotDoc“. Dar svarbiau, kad abiejų filmų temos gali tapti puikių pokalbių apie gyvenimą įžangomis: Dovilė Kundrotaitė, „Per arti“ pagrindinio vaidmens atlikėja, po filmo susitiks su žiūrovais. Autorių ir publikos pokalbiai – svarbi festivalio „Baltijos banga“ dalis.

Vaikams ir su vaikais 

Vieni labiausia laukiamų publikos renginių festivalyje – filmų vaikams seansai ir animacijos dirbtuvės. Jos kasmet sutraukia dešimtis dalyvių, kurių pažintį su kino pasauliu vainikuoja sukurtas filmas. Dirbtuvėms vadovauja patyrę animatoriai Jūratė Leikaitė Aškinienė, „Baubo“ kūrėjas Ilja Bereznickas, animatorius ir prodiuseris Valentas Aškinis.

„Baltijos bangoje“ įvyks dviejų filmų vaikams peržiūros. Animacinį „Kakę Makę“ sukūrė režisierius Meinardas Valkevičius pagal populiarias ir vaikų mėgstamas Linos Žutautės knygas. Filmas tarsi pratęsia Kakės Makės nuotykius ekrane, suteikdamas personažei, jos fantazijoms ir nuotykiams dar daugiau energijos, dinamikos.

Estijos režisieriaus Ilmaro Raago filmas „Erikas akmenširdis“, kurtas kartu su lietuvių, lenkų, ukrainiečių, Liuksemburg kinematografininkais, skirtas visai šeimai, bet labiausiai – mokyklinio amžiaus vaikams. Tai istorija apie Eriką ir Mariją, kurie išplaukia į tolimus kraštus ieškoti Marijos mamos ir patiria galybę nuotykių. „Erikas akmenširdis“ yra vienas brangiausių ir labiausiai lankomiausių filmų Estijoje.

Iššūkių kaina

Pastaraisiais metais festivalis patyrė virtinę išbandymų, pakeitusių programos koncepciją. Pasak kino prodiuserio Arūno Stoškaus, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir festivalio „Baltijos banga“ direktoriaus, šis festivalis skirtas trijų Baltijos valstybių šiuolaikinio kino apžvalgai, ir stengiasi tokį formatą išlaikyti. 

„Bet pastaruosius 5-erius metus Nidoje nėra kino salės, kurioje būtų galima rodyti filmus, nesibaiminant dėl jų rodymo kokybės ir nemažinant seansų skaičiaus. Pandemijos metu, natūralu, trūkinėjo ryšiai su kaimynų kino organizacijomis. Trečia pakitusio formato priežastis yra ta, kad susikaupė labai daug naujų lietuviškų filmų, kuriems ir per pandemiją, ir po jos stinga sklaidos. Tad festivalis tapo svarbia lietuviško kino sklaidos platforma“, – sako A. Stoškus. 

Verta paminėti, kad tuo metu, kai buvo sumanyta „Baltijos banga“, kiti festivaliai kaimynų filmų nerodė, jie beveik nepatekdavo į ekranus. Dabar padėtis pasikeitė, latviški, estiški flmai didžiųjų festivalių programose jau nebėra egzotika, nors dėmesio jiems dar per mažai. 

Tęsiant tradicijas, „Baltijos banga“ parodys puikų Latvijos režisieriaus Viesturo Kairišo filmą „Sausis“, pernai pelniusį geriausio Latvijos filmo apdovanojimą „Lielais Kristaps“, o bendrakūrėjams iš Lietuvos, kompanijai „Artbox“, šiemet atnešusį „Sidabrinę gervę“ už geriausią bendros gamybos filmą. 

„Sausis“ apdovanotas Romos, Traibekos, Varšuvos festivaliuose – tai vienas sėkmingiausių, originaliausių pasakojimų apie žmones, kurių jaunystės metai sutapo su Latvijos ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu ir tragiškais sausio įvykiais abejose šalyse. 

Naujausius filmus pristatys ir su žiūrovais susitiks režisieriai Kristijonas Vildžiūnas („Dainos lapei“), Dovilė Šarutytė („Ilgo metro filmas apie gyvenimą“). Trumpametražių filmų seanse bus parodyti kritikų festivaliuose apdovanoti filmai – Eitvydo Doškaus „Čia buvo Vilnius“ ir Rimanto Oičenkos „Reisas“. 

Programoje – ir bene ambicingiausias Lietuvoje sukurtas fantastinis filmas „Vesper“ (rež. Kristina Buožytė), ir net kritikus prajuokinęs Tito Lauciaus „Paradas“. 

„Vasaros knygyne“ vyks knygų apie kino žmones pristatymas. Festivalį užbaigs geriausio Europos dokumentinio filmo apdovanojimą pelnęs Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“. Dalis seansų, animacijos mokyklėlė, renginys „Vasaros knygyne“ – nemokami. 

Festivalio programa čia.