„Lituanica“ nutūps ant Energetikos ir technikos muziejaus stogo

Muziejaus lankytojai bus kviečiami lėktuvą užvesti patys ir patirti, kaip jautėsi drąsieji lakūnai, nedideliu „Bellanca CH-300 Pacemaker“ lėktuvu leidęsi į istorinį žygį per Atlantą, rašoma pranešime spaudai. 

Užsimoję be sustojimo įveikti 8.000 kilometrų, 1933 m. liepos 15-osios rytą „Lituanicos“ pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Niujorko pakilo su 3.000 litrų benzino ir 100 litrų tepalo – perkrautas lėktuvas vos atsiplėšė nuo žemės. Patys pilotai dviem dienom pasiėmė 4 litrus vandens, 6 sumuštinius, vaisių, kavos, degtinės ir cigarečių.

Mažiausiai lėšų jie skyrė saugumui – skrido be šviesų, prietaisų rodmenis kabinoje apšviesdavo žibintuvėliu, neturėjo radijo įrangos. Prieš skrydį paklaustas, ar turės parašiutus, S. Darius atsakė: 

„Jei „Lituanica“ būtų vien Dariaus ir Girėno turtas, tai bėdoje griebtumėm parašiutus, bet „Lituanica“ yra visų lietuvių savastis ir viltis; mes pasiryžę „Lituanicą“ saugiai pristatyti į Kauną arba žūti drauge“.

Vilniaus skola

„Nutupdyti“ interaktyvų lėktuvą Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasoje sumanė gidai Karolina Koroliova-Barkova ir Andrius Šatas.

„Tais laikais, kai aviacijos technika nebuvo ištobulinta, pirmieji skrydžiai buvo pavojingi ir įspūdingi, pirmieji pilotai – drąsūs, netgi kiek išprotėję, rizikavo savo gyvybėmis“, – muziejaus pranešime cituojamas A. Šatas.

Dar iki „Lituanicos“ S. Darius su S. Girėnu buvo patekę į aviakatastrofas – lakūnų kasdienybėje tai buvo kone įprasta. Pasak A. Šato, judviejų motyvacija – nenusakoma, o mentalitetas tebežavi iki šiol: 

„Šiandien skrydį lėktuvu suprantame kaip savaime suprantamą patogumą, anuomet tai buvo gyvybės ir mirties klausimas. Tai supranti įlipęs į klaustrofobišką kabiną, lėktuvas skrido 300 km/h greičiu virš vandenyno. Tik iš tokių žmonių klaidų išmokome ir ištobulinome aviacijos techniką taip, kad po pasaulį galėtume keliauti saugiai“. 

Pasak K. Koroliovos-Barkovos, projekto idėjos autorės ir menotyrininkės, S. Darius ir S. Girėnas glaudžiai susiję su Kaunu. Tačiau visai Lietuvai svarbus jų skrydis Vilniuje nėra įamžintas. Dabar Energetikos ir technikos muziejaus architektūrinės galimybės leidžia „eksponatą užkelti ant stogo ir taip skleisti žinią apie valstybingumą, mūsų paveldą ir istoriją“. 

„Eksponatą papildo informaciniai stendai. Ne mažiau nei pats skrydis nustebina gyvenimiški ar mažiau žinomi faktai, pavyzdžiui, kad pirmiausia S. Darius perskristi Atlantą pasiūlė boksininkui. Gerai žinome apie S. Dariaus ir S. Girėno žygį, o šiandien įdomu sužinoti tai, kad jie buvo paprasti, drąsūs ir atkaklūs žmonės.“

Grįžo „Lituanicos“ sparnas

Interaktyvų lėktuvą „nuo nulio“ pagamino senovinių automobilių restauratorius. Nuvykęs prie tikros „Bellancos“, kurios serijos numeris skiriasi per porą modelių nuo „Lituanicos“, jis užfiksavo ikoniškas detales – propelerį, variklio gaubtą, langų stiklus, spalvą. Be to, į muziejų iš archyvo grįžo unikalus eksponatas – „Lituanicos“ sparnas.

Įdomu, kad „Bellanca“ lėktuvai buvo dažniausiai buvo dažomi raudonai, S. Darius ir S. Girėnas „Lituanicą“ savo skrydžiui perdažė oranžine spalva.

„Lituanicos“ katastrofos priežastys ligi šiol nėra aiškios – daugybės tyrimų išvadose vyrauja įvairios prielaidos: „pasibaigęs gazolinas“, „ypatingai blogos oro sąlygos“, „nuovargis“, neapsieita be sąmokslo teorijų, tačiau lietuvių žygdarbio įtaka buvo didžiulė.

Anot Mykolo Bistricko, Energetikos ir technikos muziejaus direktoriaus, muziejaus kolektyvas įgyvendino prasmingą projektą – lankytojams bus pristatyti du drąsūs pilotai, kurių žygdarbis jau 90 metų garsina Lietuvą. Lėktuve lankytojai patirs ir supras, koks jausmas skristi per Atlantą tokioje mažoje kabinoje – mūsų dienomis lėktuvo be radijo ryšio ar gelbėjimo sistemų neįsileistų joks angaras.

Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasoje ekspozicija bus lankoma nuo liepos 14 d.