LNMD pristato: estų dizaino istorija

Pasak kuratorės Kai Lobjakas, parodos tikslas – apžvelgti skirtingus Estijos dizaino sluoksnius, ypatumus ir įvairovę, daugiausia dėmesio skiriant keliems atrinktiems pavyzdžiams, kurie formavo estų dizaino sceną.

„Vienam žmogui dizainas gali reikšti konkrečią techninę detalę, kitam – vertingą kėdę, trečiam – gyvenimą keičiančią naujovę. Dėl to kyla klausimas, ar dizainas – daiktas, ar veikiau paslauga, ar jis matomas, ar nematomas, ar tai produktas, unikalus daiktas, o gal – reiškinys,“ – svarsto kuratorė.

Estijos dizaino pradžia siejama su 1914 m. įsteigta Talino dailiųjų amatų mokykla (1924 m. ji buvo pertvarkyta į aukštąją mokyklą, 1938 m. – į Valstybinę taikomosios ir vaizduojamosios dailės mokyklą ir Valstybinę aukštąją dailės mokyklą). 

Mokyklos absolventai kūrė dizaino tradicijas nepriklausomos Estijos pramonės įmonėse. Tarpukariu kilusios idėjos buvo vystomos ir sovietinės okupacijos laikotarpiu, kai Estijoje daugiausia dėmesio skirta baldams, šviestuvams, stiklo ir keramikos gaminiams. 

Pasak parodos rengėjų, estų dizainas supynė prieškario modernizmą, sovietinę ideologiją ir estetiką bei Vakarų kultūros bruožus, taip įgaudamas „beveik Vakarų“ statusą. Baltijos šalys tapo Sovietų Sąjungos vidaus „Vakarais“, o vakarietiškos vartotojų visuomenės idėjos į Sovietų Sąjungą pateko per gaminius, simbolizuojančius kasdienio gyvenimo patogumus.

Estai sukūrė novatoriškų sprendimų. Pavyzdžiui, šnipinėjimo kamerą „Minox“, o šaliai atgavus nepriklausomybę – komunikacijų platformą „Skype“.

Anot parodos kuratorės, po 1991 m. daug dizainerių išvyko studijuoti ir dirbti svetur, jų vietą ilgainiui užėmė naujos įmonės ir nauji žmonės. 

„Šiandien turime stiprų novatoriškų dizainerių branduolį, o vietos meistrai ir jų gaminiai sulaukia didelio dėmesio. Nors yra panašumų į praėjusio šimtmečio pradžią, dabartinė padėtis gerokai skiriasi. Greta veikia smulkūs, į konceptualią kūrybą ir į vietos rinką orientuoti verslai ir tarptautinėje rinkoje konkurencingos įmonės tinklas. Labiausiai pastebimos iš jų yra tos, kuriose eksperimentuojama su nusistovėjusiomis normomis ir kuriami nauji konceptualūs produktai,“ – dėsto Kai Lobjakas. 

Estų dizaino istoriją parodoje pasakoja ir stambiausios Estijos pramoninio dizaino įmonės – A. M. Lutheri baldų fabrikas, J. Lorupi stiklo fabrikas, E. Taskos odos dirbtuvės, stiklo fabrikas „Tarbeklaas“, baldų fabrikas „Standartas“, „Estoplast“, „Kunst“ ir „Kodu“, „Tallinna Ehituskeraamikatehas“, „Kunstitoodete Kombinaat“, „Punane Ret“, dailės kombinatai ir geriausi jų produkcijos pavyzdžiai – keramika, stiklas, tekstilė, oda, radiotechnika. 

Taip pat – ir svarbiausi XX– XXI a. estų dizaino kūrėjai. Nuo pradininkų – baldų kūrėjos Annos von Maydell iki šiuolaikinio dizaino žvaigždžių Martino Parno, Tarmo Luisko, Veiko Liiso, Jaanuso Orgusaaro, Kart Ojavee, Raili Keiv, Kart Poldmann, Marito Ilisono, „Warm North“, Johannos Tammsalu, Monikos Jarg, Antono Koovito bei smulkių, tačiau ryškių šiuolaikinio dizaino studijų – „Kelpman Textile“, „Keha3“, HUUM ir kitų. 

Paroda veiks iki 2023 m. rugsėjo 10 dienos. 

Parengta pagal  Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus pranešimą.