2023-06-30 14:38

VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Kauno šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Kadras is? VR patirties „Missing 10 Hours“.
Kauno šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Kadras is? VR patirties „Missing 10 Hours“.
Renginiai masiškai keliasi į atviras erdves: Lietuvą vagoja kino karavanai, dėl klausytojų ir žiūrovų rungtyniauja įvairiausio žanro festivaliai. Ir, kaip visada, apstu gerų parodų.

Birželio 30 ir liepos 1 d. kultūros laivas „Nemuno7“ Zapyškyje, Kauno rajone, vėl kviečia į nemokamus ciklo „Atviros tėkmės“ koncertus. Šio savaitgalio programoje – trys muzikiniai projektai.  

Birželio 30 d. 20.30 val. vakarą pradės vilniečių duetas „Paliekant žemę“, jungiantis elektroakustinę ir etninę muziką, pabaigs – DJ ir saksofono duetas „Cheh and G on the sax“. 

Cheh, kurio tikrasis vardas Abdalla Chahine, veikia kaip muzikantas ir renginių kūrėjas Lietuvoje, Libane ir JAE.  Nors jo DJ karjera yra ryškesnė nei diskografija, Cheh yra išleidęs ne vieną albumą skaitmeniniu ir vinilo formatu. Cheh žinomas ir slapyvardžiais Salah Sadeq, Sache ir Sache.
Giedrius, – saksofonininkas ir fleitininkas, pastaruoju metu vis dažniau grojantis elektroninę muziką.  „Nemuno7” scenoje duetas pristatys naujausius Abdallos kūrinius ir DJ rinkinius, papuoštus improvizuotais saksofono ir fleitos ornamentais.

Liepos 1 d. 11.30 val. „Nemuno7“ rytiniame koncerte – kompozitore?s, prodiusere?s ir garso menininke?s Gabijos Gaigalaite?s elektroninės muzikos solo projektas „Hedda Gamma“. Skambe?s ku?riniai iš jos debiutinio albumo „Digital Poems“ (LP), išleisto 2023 metais. 

Daugiau apie žemkasę „Nemuno7“ – čia

Birželio 30 d. Vilniuje, Lukiškių kalėjime 2.0 (Lukiškių skersgatvis), – „LRT Opus“ vasaros rezidencijos atidarymas, jo svečiai – „LRT Opus talento“ konkurso nugalėtojai „loroparquette“. 

19 val. – speciali laida ir pokalbis su garažinio roko trio iš Kauno „loroparquette“,
20 val. – „loroparquette“ koncertas. 

Įėjimas nieko nekainuoja, skelbia vakaro rengėjai. 

Birželio 30–liepos 2 d. Kaune tęsiasi šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Jo programoje – festivalio „Nepatogus kinas“ iniciatyvos NK-DOKU pristatoma VR patirtis „Missing 10 hours”, audiofestivalio „Banguoja“ naktinės perklausos po atviru dangumi, elektroninė muzika Pergalės plieno perdirbimo gamykloje. 

Renginys, radęsis Kaunui pernai švenčiant Europos kultūros sostinės metus, šiemet sugrįžo su 4 paras trunkančia muzikos ir kultūrinių patirčių programa.

Pernai „Audra“ Kauną užliejo tikra berlynietiška dvasia – kiaurą parą trunkantys meniniai renginiai ir didžiausi elektroninės muzikos vakarėliai miestą pavertė šiuolaikinės kultūros centru, o netradicines ir gerai žinomas miesto vietas užplūdo kokybiško turinio pasiilgę lankytojai. Žvelgiant į šių metų programą akivaizdu, kad banga neatslūgo, o ji skelbiama čia

Festivalį rengia organizacija „Kylantis Kaunas“, kartu su „Kaunas 2022“ sukūrusi ir po titulo metų tęsianti festivalį. 

Liepos 1–9 d. Kulių miestelyje, Plungės rajone, vyksta 7-asis Sofijos festivalis – mažo, bet savo istorija turtingo Žemaitijos miestelio šventė. 

Jo programoje – platus kultūros renginių spektras: profesionalių teatralų, muzikantų, choreografų kūrinių premjeros, parodos, kūrybinės dirbtuvės, teatralizuotas jomarkas, knygų klubo susitikimas. Tarptautinėje meno šventėje šiemet dalyvauja menininkai iš Japonijos, Portugalijos ir Čekijos. 

Festivalio žiūrovai pamatys keturias scenos meno premjeras, sukurtas Kuliuose įgyvendinant EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos projektą „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“. 

Kulių jomarkas. Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
Kulių jomarkas. Eglės Sabaliauskaitės nuotr. 

Festivalį liepos 1 d. atidarys pianistas Rokas Zubovas su kolegomis iš Norvegijos. Iš Norvegijos atvyko ir choreografė Gunhilda Bjornsgaard, su „Taško teatro“ jaunaisiais aktoriais paruošusi choreografinį koncertą „Tylos pėdsakais“. „Taško teatras“ pristatys ir dar vieną premjerą – spektaklį apie mokytojų darbą „Prestižinė profesija“. Klaipėdos jaunimo teatras parodys Kuliuose sukurtą, Žemaitijos krašto identiteto subtilybes nagrinėjantį spektaklį „Žemaitėjė“. 

Festivalio programa skelbiama čia

Liepos 1 d. 21.30 val. Vilniuje, Valdovų rūmų didžiajame kieme, – festivalio „LNOBT Open“ baleto Gala koncertas. 

Su publikos mylimais Lietuvos nacionalinio operos ir baletos teatro (LNOBT) baleto trupės solistais šoks ir svečiai iš užsienio teatrų. Antroje koncerto dalyje – mistišku mėnesienos šokiu kerinti Šešėlių scena iš Ludwigo A. Minkaus baleto „Bajaderė“. 

Liepos 2 d. Jašiūnuose prasideda festivalis „Muzika Jašiūnų dvare“. Iki rugpjūčio 13 d. sekmadieniais 15 val. prie Jašiūnų dvaro vyks nemokami koncertai, juose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.

Pasak Rūtos Prusevičienės, festivalį rengiančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) direktorės, Filharmonijai bendradarbiaujant su regionais, tradiciniai festivaliai vyksta įvairiose Lietuvos vietovėse. Jašiūnų dvaras – viena iš tų patrauklių ir daug publikos pritraukiančių vietų, į kurią noriai važiuoja ir LNF kolektyvai, ir kiti mūsų atlikėjai bei svečiai iš užsienio. 

Aštuntą sezoną rengiamame festivalyje numatytos septynios koncertų programos. Festivalį liepos 2 d. pradės Leifo Karlssono (Švedija) diriguojamas Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, skambės populiarūs klasikinės ir šiuolaikinės muzikos opusai.

Liepos 9 d. Jašiūnuose gros ukrainiečių ansamblis „Man Sound“. 1994 m. Kyjive susibūręs vokalinis sekstetas yra koncertavęs daugiau nei 50 džiazo festivalių visame pasaulyje. 

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„Muzika Jašiūnų dvare“ – Nacionalinės filharmonijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro bendradarbiavimo vaisius. Visa festivalio programa skelbiama čia

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje (VGŽIM, Naugarduko g. 10) atidaryta didžiausia šių metų muziejaus paroda „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“. 

Šia paroda minimas Bostone gyvenančio S. Bako 90-metis. Jį pasitinkantis dailininkas gegužę savo vardo muziejui Vilniuje padovanojo per 50 kūrinių, o atidarant parodą paaiškėjo, kad padovanos dar apie 50. Taigi dabar Samuelio Bako muziejaus kolekcija Vilniuje turės per 300 šio litvako darbų, ir tai bus gausiausiais jo darbų rinkinys pasaulyje. 

Samuelio Bako paroda Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. Mariaus Žičiaus nuotr.
Samuelio Bako paroda Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. Mariaus Žičiaus nuotr. 

Į vakaro svečius tiesioginės transliacijos metu kreipęsis parodos autorius, Vilniaus miesto garbės pilietis, teigė, esą retrospektyva atskleidžia daugiau nei 80 metų trunkančią jo aistrą kurti meną:

„Ir ta aistra neslopsta. Menas gali reikšti labai daug dalykų: laisvę, dvasią, ryšį ir žmonių bendravimą. Teisingumą ir humanizmą. Menas siekia pusiausvyros. Visa tai gali skambėti naiviai, kai netoli Lietuvos sienos siaučia nusikalstamas karas. Tačiau labiau nei bet kada šiandien žmonėms reikia vilties. Jie turi tikėti savo gebėjimu daryti gera“.

S. Bakas savo pirmąją piešinių parodą surengė Vilniaus gete būdamas vos devynerių. Į parodą jį pakvietė garsūs rašytojai Abraomas Suckeveris ir Šmerkė Kačerginskis, atkreipę dėmesį į talentingą berniuką. Slepiantis nuo sunaikinimo jaunajam dailininkui su mama teko ištisus mėnesius glaustis Bernardinų vienuolyno archyve. Samuelio tėvą naciai sušaudė 1944-aisiais Paneriuose, kai iki geto išlaisvinimo buvo likusios vos kelios dienos.

Po karo Samuelis su mama trumpai gyveno Lodzėje, vėliau – perkeltųjų stovykloje netoli Miuncheno. 1948 m. įkūrus Izraelio valstybę, S. Bakas iškeliavo į Jeruzalę, mokėsi Bezalelo meno ir dizaino akademijoje. Atlikęs karinę tarnybą, 1956-aisiais persikėlė į Paryžių, baigė Aukštąją dailės mokyklą.

Per 30 m. dailininkas išmaišė visą Europą, dažnai keitė gyvenamąją vietą, kol 1993 m. apsistojo Bostono priemiestyje Vestone. Čia gyvena ir kuria iki šiol. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje, buvusioje XIX a. areštinėje (T. Kosciuškos g. 1), atidaryta paroda „Spąstai su centriniu šildymu“, pasakojanti apie gyvenimą Lietuvoje 1965–1993 metais. 

Parodos lankytojų laukia akistata su sovietine tikrove, kuri, tikisi jos rengėjai, padės suvokti, ką iš ano laikmečio perkeliame į savo gyvenseną šiandien ir ko vertėtų atsikratyti, o sykiu – tapti atsparesniems kaip visuomenei ir ugdyti kritinį mąstymą. 

A. Bėkštos / LNM nuotr.
A. Bėkštos / LNM nuotr.

Parodą rengęs LNM ir Lietuvos istorijos instituto kuratorių kolektyvas – menotyrininkas Ernestas Parulskis, istorikai doc. dr. Aurimas Švedas ir dr. Valdemaras Klumbys, literatūrologė prof. dr. Dalia Satkauskytė – Lietuvos sovietmečio istoriją pasirinko atskleisti per kasdienybės prizmę, kuri leistų lankytojams susitelkti į labiausiai ir tiesiogiai žmones veikusį sovietinės tikrovės lygmenį. 

Sovietmetį patyrę lankytojai parodoje turės progos paanalizuoti savo jausmus ir išgyvenimus, o jaunesnieji, šio laikotarpio jau nematę, – pabandyti įsivaizduoti sąlygas, kuriomis gyveno jų tėvai ir seneliai.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) veikia paroda „Ar ji prisikels?“ Goyos raižiniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus“. 

Parodoje pristatomi garsieji Ispanijos dailininko Francisco Goyos (1746–1828) ciklai „Kapričai“ (Los Caprichos) ir „Karo baisumai“ (Los desastres de la guerra). 

Francisco Jose's de Goya y Lucientes darbai, įtaigiai dokumentavę XVIII–XIX a. politinius perversmus ir nestokoję socialinės kritikos, padarė stiprią įtaką Eugene Delacroix, Edouard?ui Manet, Edvardui Munchui, Pablui Picasso, kitiems Europos dailininkams. 

Francisco J. de Goya y Lucientes (1746–1828), „Ar ji prisikels? Lakštas nr. 80 iš „Karo baisumų serijos“. XIX a. Popierius, ofortas, akvatinta. Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus.
Francisco J. de Goya y Lucientes (1746–1828), „Ar ji prisikels? Lakštas nr. 80 iš „Karo baisumų serijos“. XIX a. Popierius, ofortas, akvatinta. Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus.

Goya tapė, kūrė eskizus gobelenams, naudojo įvairias grafikos technikas – naujoviška akvatintos technika sukūrė ir garsųjį ciklą „Kapričai“ (1796–1798).

„Pagrindinė „Kapričų“ tema, – sako parodos kuratorė Olena Shostak, – blogis, kuris nuolat keisdamas išvaizdą valdo žmoniją. Žiaurumas skatina dar didesnį žiaurumą, ištvirkimas sunaikina visus, kurie prie jo priartėja, o teisėjai tampa ne ką geresni už teisiamuosius.“

Apmastydamas ispanų nepriklausomybės kovas su prancūzais, kuriose ir pats dalyvavo, 1810–1820 m. Goya sukūrė ciklą „Karo baisumai“. Ciklas niekada nebuvo rodytas viešai dailininkui esant gyvam, darbus pirmą kartą išspausdino San Fernando karališkoji akademija praėjus 35 m. po menininko mirties. Atskira ciklo dalis pasakoja apie 1811–1812 m. badą Ispanijoje, jį menininkas pats patyrė gyvendamas Madride.

Abi serijas Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus įsigijo 1941 m. iš privataus asmens. Naujausi tyrimai patvirtina, kad graviūros buvo spausdintos iš autorinių lakštų XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. 

LNMD primena, jog istorinės ir meninės Ukrainos muziejų vertybės pristatomos keliuose Nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose – Radvilų rūmų dailės muziejuje veikia tapybos paroda „Nuostabieji karo pabėgėliai“ ir senosios grafikos paroda „Nuo Durerio iki Rembrandto“, Vilniaus paveikslų galerijoje – „Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų“, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – parodos „Kalamas ir teptukas“ bei „Žinia iš „idealaus pasaulio“. 

Ši iš anksto neplanuotų parodų serija dabartinės karo būklės kontekste yra svarbi kultūrinė, moralinė ir materialinė parama Ukrainai.

Goyos darbų paroda veiks iki rugsėjo 17 d. 

Nuo liepos 1 d. Kaune, Vilniaus gatvėje, 30-oji Kauno regiono architektų paroda: dedikacija architektūrai ir dizainui.

Vienas seniausių tradicijų turinti ir kasmet atsinaujinanti konkursinė paroda „Geriausias metų projektas“ šiemet rengiama 30-ąjį kartą. Tarptautinę architektų dieną, liepos 1-ąją, atidaromas renginys paprastai pristato architektūrines realizacijas, projektus ir idėjas, o komisija išrenka geriausius. 

Šiemet architektai atidengia dar vieną sluoksnį ir kviečia prisijungti dizaino lauko dalyvius – Lietuvos ir Belgijos inicijuotą parodą „Stories of Design Innovation: from Kortrijk to Kaunas“, kurioje bus pristatomi nauji produktai ir paslaugos. Platesnio formato paroda tradiciškai veiks pagrindinėje senamiesčio gatvėje.

Žemkasė – kultūros laivas „Nemuno7“ Zapyškyje, 2022 m. konkurso laimėtojai. Rengėjų nuotr.
Žemkasė – kultūros laivas „Nemuno7“ Zapyškyje, 2022 m. konkurso laimėtojai. Rengėjų nuotr. 

Tai, kad šių metų parodą „Architektūra: Kaunas 2023” papildo dizaino darbai, nėra atsitiktinis sprendimas. Lietuvoje, kur dizainas vis dar suprantamas vien tik kaip stilius, tai yra gera proga stimuliuoti strateginę dizaino ir dizainerių profesionalų kuriamą vertę, siekiant didinti mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą. Ieškodami gilesnio suvokimo, LAS Kauno skyrius pristatė bei įgyvendino belgų sukurtą, jau 10 metų taikomą dizaino inovacijų programą „5x5®“. Būtent šios programos taikymo patirtys ir bus pristatytos jungtinėje parodoje.

Jungtinė paroda veiks iki rugpjūčio 1 d. 

52795
130817
52791