Keliaujantiems: Vavelio pilies lobyne – ir Lietuvos istorija

Publikuota: 2022-07-23
Vavelio karališkoji pilis. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
svg svg
Vavelio karališkoji pilis. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
 

Ir tie, kurie jau buvo Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, nustebs išvydę Naująją Karalystės iždinę ir kitas rūmų menes, kuriose eksponuojami rečiausi brangakmeniai, Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių relikvijos, pasauliniai meno šedevrai. Pilies muziejaus tvarkymo darbams ir meno kūriniams įsigyti Lenkijos kultūros ir paveldo ministerija skyrė per 8 mln. Eur.

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies lobyne, kuris per paskutinius metus neatpažįstamai pasikeitė ir buvo pavadintas Naująja Karalystės iždine, saugoma Lenkijos nacionalinių vertybių ir valstybingumo relikvijų kolekcija. Ekspozicijai skirta tris kartus daugiau erdvės, nei buvo iki šiol. 

Karalystės iždinės ekspozicija. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Karalystės iždinės ekspozicija. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Per pandemiją Vavelio pilies rinkinių saugotojai, tyrinėtojai, restauratoriai daugiau dėmesio skyrė rinkinių tyrinėjimams, su Lenkijos Karalystės istorija ir paveldu, europiniais kontekstais susijusių naujų vertybių paieškai užsienio rinkose: vien per pastaruosius 2 m. muziejus už daugiau nei 1 mln. Eur įsigijo auksakalystės meno kūrinių. Dar per 2 mln. Eur kainavo įrengti naujojo lobyno ekspoziciją. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Svarbiausia Lenkijos karalių rezidencija

Gynybinė ir rezidencinė pilis bei svarbus religinis centras ant Vavelio kalvos kūrėsi nuo XI amžiaus. XIII a. pilis gynėsi nuo mongolų totorių antplūdžio, vėliau buvo nuolat stiprinama ir plečiama. Krokuvai tapus suvienytos Lenkijos Karalystės sostine, Vavelio pilis virto svarbiausia Lenkijos karalių rezidencija ir valstybės reprezentacijos vieta, šv. Stanislovo kultu paremtu dvasiniu centru. 

300 metų Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje rezidavo ir valstybės bei viso Europos regiono reikalus sprendė Lenkijos valdovai, didelė jų dalis nuo XIV a. pabaigos, Jogailos valdymo (1377–1381, 1382/1386–1434) laikų, tuo pat metu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Čia vyko Lenkijos karalių karūnavimo, valdančiosios dinastijos narių tuoktuvių, laidotuvių vieta, čia gimė daugelis Piastų, Jogailaičių ir Vazų dinastijų princesių ar princų. 

Nuo Liublino unijos sudarymo Krokuvos Vavelyje vyko bendrų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Abiejų Tautų Respublikos – valdovų inauguracijos.

Klestėjimas – valdant Jogailaičiams

Vavelio pilis itin suklestėjo valdant lietuviškosios Jogailaičių dinastijos valdovams. Jogaila išpuošė pilį freskomis, kurias kūrė iš Lietuvos atvežti meistrai. XVI a. pradžioje Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548) ir jo žmona, italų princesė Bona Sforca, į Krokuvą pakvietė žymius italų architektus, skulptorius, vokiečių menininkus, kurie Vavelio pilį perstatė į ištaigingus Renesanso rūmus.

Čia buvo saugomi vertingiausi Lenkijos Karalystės, vėliau – Abiejų Tautų Respublikos valdžios ženklai, karališkosios insignijos, brangenybės, ginklai, meno vertybės. Archyve buvo kaupiami svarbiausi valstybės dokumentai. Šie turtai į dienos šviesą būdavo ištraukiami tik ypatingomis progomis, daugiausia per karūnacijų iškilmes.

Istorikų vertinimu, gausiausią ir vertingiausią meno kolekciją buvo sukaupęs paskutinis Jogailaičių giminės valdovas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548–1572).

Papuošalai iš Žygimanto Augusto kolekcijos. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Papuošalai iš Žygimanto Augusto kolekcijos. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Tiesa, jis, kaip ir dalis kitų bendrų Lietuvos bei Lenkijos valdovų, dažnai rezidavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės Vilniaus rūmuose, kur kaupė ir saugojo svarbiausią savo meno rinkinių, brangenybių, ginklų ir šarvų kolekcijos dalį. XVI a. viduryje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje saugoto lobyno turtais negalėjo patikėti netgi popiežiaus pasiuntinys. Krokuva su Vilniumi svarbiausios bendrų valdovų rezidencijos vaidmeniu dalijosi dar ir Vazų dinastijos valdymo laikais.

Grobė ir prūsai, ir rusai

Paskutinių Jogailaičių ir Vazų sukaupti europinio lygio turtai nuo XVII a. vidurio vadinamojo „tvano“, t. y. alinančių karų prieš Maskvą ir Švediją laikų, buvo naikinami, grobstomi ir pasklido po kits Europos šalis.

XVIII a. pabaigoje, po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai buvo galutinai sunaikinta federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė, Krokuvą trumpam užgrobę prūsai, įsilaužę į Vavelį, pirmiausia nusitaikė į lobyną – brangenybes ir karališkąsias regalijas. Jos buvo pagrobtos, o karūnos, kaip valstybės suverenumo simboliai, sunaikintos – sulydytos į brangiųjų metalų luitus. Tada senasis Lenkijos Karalystės iždas po ilgų gyvavimo šimtmečių nustojo egzistavęs. Krokuva atiteko Habsburgų imperijai, o Vavelio karališkojoje pilyje buvo įkurdintos austrų kareivinės.Tik 1905 m. išpirkus Vavelio pilį iš austrų rankų nuspręsta grąžinti jos karališką praeitį, atkurti istorinę rezidenciją, simbolizuojančią Lenkijos valstybingumo tradiciją. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atsikūrusi Lenkijos valstybė 1920 m. Vavelio pilį paskelbė Respublikos rūmais, o 1930 m. čia buvo įsteigtas muziejus, pavadintas Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais. 

Dar vienas išbandymas lenkų muziejininkų laukė Antrojo pasaulinio karo metais, kai nuo nacių sėkmingai pavyko paslėpti ir į užsienį išgabenti svarbiausias nacionalines relikvijas – Lenkijos karalių karūnacinį kalaviją (vadinamąjį Ščerbecą) ir neįkainojamus Žygimanto Augusto gobelenus. 

Mūsų dienomis Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai visame pasaulyje ieško Lenkijos Karalystės paveldo ženklų ir bando juos susigrąžinti, sukaupti muziejuje. Čia galima išvysti ir ne vieną su LDK susijusią vertybę, priklausiusią bendriems valdovams ar siejamą su Lietuvos didikais. 

Žygimanto Augusto gobelenas ir lagaminai, kuriais per karą gobelenai buvo išgabenti į Kanadą. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Žygimanto Augusto gobelenas ir lagaminai, kuriais per karą gobelenai buvo išgabenti į Kanadą. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

 

Viena vertingiausių tokių relikvijų, turinčių ir lituanistinę prasmę, yra Žygimanto Augusto gobelenai. Didelė jų dalis buvo užsakyta valdovui gyvenant Vilniuje.

Svarbiausia Lenkijos kolekcija

Keli šimtai neįkainojamų lobyno vertybių yra sutelkta aplink kalaviją – svarbiausią Lenkijos istorinę relikviją, valstybės suverenumo simbolį. Per stebuklą išlikęs karūnacinis kalavijas, kai kurių tyrinėtojų teigimu, priklausė dar Boleslovui I Narsiajam, antrajam Lenkijos karaliui, karūnuotam 1025-aisiais. 

Karūnacinis kalavijas. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Karūnacinis kalavijas. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose kalavijas paminėtas 1320 m., kai Lenkijos Karalystės sostą paveldėjo vienas iš beveik 400 metų valdžiusios Piastų dinastijos atstovų – Vladislovas Lokietka. Nuo to laiko iki Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo kalavijas buvo saugomas Vavelio pilies Karalystės iždinėje ir naudojamas per valdovų karūnavimo iškilmes. Lenkijoje ir šiandien tikima legenda, kad jei šis kalavijas paliks Vavelio pilies sienas, šalį užgrius nelaimės, – todėl nacionalinė relikvija, net ir tapusi muziejiniu eksponatu, niekam ir niekada neskolinama. Greta šio kalavijo rodomas ir kitas – Žygimanto Senojo kalavijas, kurį valdovai naudodavo pakėlimo į riterius ir kitose iškilmėse.

Pasak prof. Andrzejaus Betlejaus, Vavelio karališkosios pilies–Valstybinių meno rinkinių direktoriaus, nauja ekspozicija dabar yra „svarbiausia kolekcija Lenkijoje. Joje – ne tik paties iždo, bet ir Lenkijos valstybės istorija.“

„Jauniausia vertybe“ kolekcijoje vadinamas sidabrinis Lenkijos erelis, XVII a. priklausęs Lenkijos ir Lietuvos valdovui Jonui Sobieskiui (1674–1696). Jį, kaip Lenkijos valstybingumo ženklą, 1829 m. prie karūnacinio kardo paprašė pritvirtinti Rusijos caras Nikolajus I, karūnuodamas save Lenkijos karaliumi. Šį istorinį sidabro dirbinį 1928 m., po Lenkijos ir sovietų Rusijos karo bei susitarimo dėl pagrobtų vertybių grąžinimo, sovietai grąžino Vavelio karališkajai piliai.

Jonui Sobieskiui įteikta Prancūzijos šv. Dvasios ordino mantija. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Jonui Sobieskiui įteikta Prancūzijos šv. Dvasios ordino mantija. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Naujosios Karalystės iždinės kuratorius, ekspozicijos koncepcijos ir scenarijaus autorius Dariuszas Nowackis sako, kad „projektuojant ekspozicijos įrangą daug dėmesio skirta šviesai, – ji kuria unikalią parodos atmosferą. Specialūs vitrinų stiklai pašalina atspindžius, o šalia vitrinų padėtos svarbiausių vertybių kopijos – lankytojai daiktą gali paimti į rankas, bandyti suprasti, kaip jis buvo pagamintas, kokia jo tekstūra, forma ir svoris, kaip juo naudotis“.

Vitrinose saugomos pavienės senojo karališkojo lobyno relikvijos, kurias pavyko paslėpti nuo grobikų, taip pat Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, kunigaikščių, žymiausių didikų giminių (Sobieskių, Radvilų, Sapiegų, Potockių, Oginskių) išsaugotos istorinės brangenybės. 

Dalis eksponatų anksčiau niekada nebuvo pristatyta visuomenei, daug sidabro dirbinių yra įsigyti pastaraisiais metais. 

Lietuvos ir Lenkijos istorijos liudininkai

Vienas įdomiausių su Lietuva susijusių Naujosios Karalystės iždinės eksponatų – iš pirmo žvilgsnio neišvaizdi kalavijo geležtė. Tai 1580 m. gegužės 29 d. priešais Vilniaus katedros didįjį altorių Lenkijos ir Lietuvos valdovui Steponui Batorui (1576–1586) įteiktas popiežiaus Grigaliaus XIII pašventintas kalavijas, per amžius praradęs savo puošnią rankeną. Kalaviją ir perlais puoštą popiežiaus pašventintą kepurę valdovui įteikė žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. Lietuvoje ši ceremonija traktuota kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio pakėlimo iškilmės, kurias rengiant buvo ignoruojama Liublino unija ir manifestuojamas Lietuvos savarankiškumas.

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbai ryškiai matomi unikalioje šilko vėliavoje, sukurtoje 1553 m. Žygimanto Augusto tuoktuvėms su trečiąja žmona Kotryna Habsburgaite, kuri mėgo buvoti Vilniuje ir labai palankiai atsiliepė apie čionykštę visuomenę. Žinoma, kad išlikusi vėliava po vestuvių vėliau buvo naudojama ir kitose valstybinėse ceremonijose –per karūnacijas ar laidotuves. Šiandien tai yra viena svarbiausių paskutiniųjų Jogailaičių epochos relikvijų.

Vladislovo Žygimantuo Vazos buožė. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Vladislovo Žygimantuo Vazos buožė. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Taip pat čia eksponuojami papuošalai su brangakmeniais iš Žygimanto Augusto kauptos kolekcijos, rodomi ir per 500 m. išsaugoti karūnaciniai bateliai, kuriais Žygimantas Augustas avėjo, kai jį karūnavo Lenkijos karaliumi.Aukščiausios meistrystės kūrinys yra, kaip manoma, princui Vladislovui Žygimantui Vazai (1595–1648), būsimajam Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, priklausiusi buožė, puošta auksu, turkio akmenimis ir rubinais. Vėliau ši juvelyrinė galios insignija galėjo atitekti kunigaikščiui Mykolui Kazimierui Radvilai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui ir Vilniaus vaivadai. 1924 m. vertybę grąžino sovietų Rusija.

Panašiai kaip minėta buožė, gausiai įvairiais brangakmeniais papuošti itin reti ir vertingi rytietiški žirgų pakinktai, įspūdingi karių skydai. Pasak muziejininkų, pavyzdžiui, smaragdai, kuriais puoštos karališkų ginklų rankenos, yra tokie dideli ir reti, kad juos brangakmenių žinovai yra įtraukę į pasaulinių retenybių sąrašus.

 

Vavelio pilies metamorfozės

Per paskutinius metus atnaujintos ir kitos Vavelio karališkosios pilies erdvės: Karališkųjų rūmų reprezentacinė ekspozicija trečiajame rūmų aukšte, Privatūs karališkieji apartamentai antrajame aukšte, tame pačiame aukšte įkurta Lanckoronskių kolekcijos paroda, kuria itin domisi Lenkijos lankytojai.

Valdovų rūmų muziejaus nuotr. Lanckoronskių fondo paroda.
Valdovų rūmų muziejaus nuotr. Lanckoronskių fondo paroda. 

Ekspozicijas papildė ir nauji, išskirtiniai Europos tapybos kūriniai – Pieterio Brueghel jaunesniojo (1564–1636), Jano van Goyeno (1596–1656) XVII a. darbai. Jie nupirkti mecenuojant valstybei, ir tai buvo brangiausiai kainavę tapybos darbai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Meno kūriniams įsigyti ir tvarkymo darbams atlikti Lenkijos kultūros ir paveldo ministerija Vavelio karališkosios pilies muziejui skyrė per 8 mln. Eur. 

Lenkijos Vyriausybė skiria ypatingą dėmesį ir nemažai lėšų, kad į Lenkiją sugrįžtų karaliams ir jų aplinkai priklausę meno kūriniai, puošnūs ginklai, prabangūs indai ir kitos polonistinės vertybės. Dalis tokių pasaulinėje rinkoje atsirandančių vertybių turi ir lituanistinę reikšmę bei vertę, taigi dėl jų lenkams ir lietuviams tenka konkuruoti. Į šį procesą kartais įsijungia ir baltarusiai bei ukrainiečiai.

Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai yra svarbiausias Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje užsienio partneris. Kone kasmet Vavelio pilis noriai dalijasi su Valdovų rūmais bendrą istoriją ir paveldą liudijančiais eksponatais. Vienas paskutinių bendrų projektų – ką tik vykusi Žygimanto Augusto vaikiškų šarvų paroda. 

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Naujo sezono „Volkswagen T-Roc“: daugiau dėmesio detalėms Premium 1

„Golfas“ kaip miesto visureigis nesiskundė paklausa, tačiau buvo peikiamas dėl netikėtai nemalonių savybių.

Automobiliai
2022.08.14
Į ekskursiją – po karo niokojamą Ukrainą Premium

Atrodytų, jog vargu ar kas dabar įtrauktų Ukrainą į savo trokštamų kelionių sąrašus, norėdamas patirti, ką...

Laisvalaikis
2022.08.14
Birštone atidaroma vasaros rogučių trasa

Į aktyvių veiklų sąrašą Birštone nuo šiol bus galima įtraukti ir pasivažinėjimą vasaros rogutėmis. 

Laisvalaikis
2022.08.13
Ventės ragą ir Nidą sujungs dar vienas keltas

Rugpjūčio 12 d., penktadienį, Kuršių mariomis pradeda kursuoti naujas keltas, plukdysiantis keleivius...

Laisvalaikis
2022.08.12
VŽ rekomenduoja: renginiai ilgąjį savaitgalį 1

Ilgąjį Žolinių savaitgalį aktyvus kultūrinis vyksmas keliasi į pajūrį, Kaune tęsiasi „Kaunas – Europos...

Laisvalaikis
2022.08.12
Vilniuje – nauji teniso, skvošo, badmintono aikštynai

Po rekonstrukcijos rugsėjį bus atverti „SEB arenos“ teniso, skvošo ir badmintono aikštynai, į jų plėtrą...

Laisvalaikis
2022.08.11
Buvęs Petro Cvirkos skveras Vilniuje pritaikomas renginiams

Su kūrybinių dirbtuvių dalyviais sutarus buvusį Petro Cvirkos skverą pritaikyti renginiams, jame pradėta...

Laisvalaikis
2022.08.10
Verslui remiant kuriamas lietuviškas serialas apie karą Ukrainoje

Siekdamas padėti kolegoms ukrainiečiams, žinomas aktorius Andrius Paulavičius ryžosi prodiusuoti pirmąjį...

Rinkodara
2022.08.10
S. Williams po „US Open“ turnyro pasuks kita kryptimi

Viena iš daugiausiai pasaulyje uždirbančių sportininkių Serena Williams paskelbė, kad po šių metų atvirojo...

Laisvalaikis
2022.08.09
Vilniuje – mėsainių festivalis „Vilnius Burger Fest“

Rugpjūčio 10 d., trečiadienį, Vilniaus Tymo turguje rengiama aštuntoji vasaros šventė gurmaniškų mėsainių...

Laisvalaikis
2022.08.09
Išrinktos 2023-ųjų mažosios Lietuvos kultūros sostinės

Mažosiomis kitų metų Lietuvos kultūros sostinėmis tapo Kauno rajone esanti Kulautuva, Biržų rajone esanti...

Laisvalaikis
2022.08.09
Kinas po tiltu: „Mano babuška“ ir kiti

Vilniuje, po Liubarto tiltu veikiančiame vasaros kino teatre, tęsiasi patiltės seansų ciklas „Gilios upės...

Laisvalaikis
2022.08.08
Neringos meras: netvarkomoms krantinėms gresia griūtis 6

Susidėvėjusių marių krantinių tvarkymas Nidoje, Pervalkoje ir Preiloje yra pernelyg didelė finansinė našta...

Statyba ir NT
2022.08.07
Paskelbtas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono ir sporto halės koncesijos konkursas

Kauno miesto savivaldybė paskelbė baigiamų rekonstruoti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono bei sporto halės...

Statyba ir NT
2022.08.07
Atnaujinant skrydžių oro balionais tvarką, baiminamasi oreivystės žlugimo Vilniuje

Valstybės valdomai skrydžių valdymo bendrovei „Oro navigacija“ rengiantis atnaujinti skrydžių oro balionais...

Laisvalaikis
2022.08.07
Į ekranus trumpam sugrįžta „Skardinis būgnelis“

1959 m. išleistas „Skardinis būgnelis“ – vienas svarbiausių XX a. romanų, kuriame „Nobelio“ premijos...

Laisvalaikis
2022.08.06
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Savaitgalio meniu: daugybė renginių Kaune – Europos kultūros sostinėje, atsisveikinimas su opera, „Nida jazz...

Laisvalaikis
2022.08.05
Gyventojai kurį laiką stumbrų nelankys: pradedama Pašilių stumbryno rekonstrukcija

Uždaromas Panevėžio rajone esantis Pašilių stumbrynas, penktadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija.

Laisvalaikis
2022.08.05
LATGA paskelbė populiariausias knygas bibliotekose 1

Asociacija LATGA, remdamasi bendro jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia...

Laisvalaikis
2022.08.04
„Kotletukai“ šunims išgelbėjo verslą, nesvarbu, kad jie brangesni už mėsą Premium

Šalutinė veikla gali tapti ne tik pagrindinė, bet ir vienintelė, rodo UAB „Rogių šunys“ pavyzdys. Gaminti...

Gazelė
2022.08.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku