Vilniaus aukcionas Palangoje: be didelių sensacijų

Adomo Galdiko tapybos darbas „Prie jūros“ (~1934) parduotas už 3.900 Eur. Fragmentas. Vilniaus aukciono nuotr.

Savaitgalį Palangoje, Antano Mončio namuose-muziejuje, vykęs išvažiuojamasis LXIII Vilniaus aukcionas didelių staigmenų jo rengėjams nepateikė, tačiau – galbūt – apčiuopė tendenciją: augantį susidomėjimą šiuolaikinių autorių darbais. Pagal parduotų kūrinių kiekį – 44% nuo 160-ies siūlytų lotų – šis aukcionas iš kitų vykusių pajūryje neišsiskyrė: yra buvę ir geresnių, ir prastesnių pardavimų.

Jau prieš kelis metus dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė, Vilniaus aukciono vadovė, VŽ yra pasakojusi, jog pajūrio aukciono dalyvių meno akiratis sparčiai plečiasi – pirkėjai nebūtinai orientuojasi į jūrinę tematiką, priešingai, populiarėja įvairesnės tematikos ir įvairesne technika atlikti kūriniai.

„Šiame aukcione atsiskleidė dar viena tendencija – augantis dėmesys šiuolaikinių autorių darbams. Kol kas sudėtinga analizuoti jį lėmusias priežastis: ar keičiasi žmonių meninis skonis, ar tai reiškia, kad dėl susidariusios padėties pajūryje yra daugiau atostogaujančių žmonių iš Lietuvos, kurie nori ir gali pirkti meno kūrinius. Kad ir kaip būtų, ši tendencija yra svarbi patiems autoriams ir tikrai džiugina“, – dėsto aukciono vadovė.

Ne toks populiarus, bet veža

„Mažiau dėmesio marinoms, daugiau – rafinuotam menui ir šiuolaikiniams autoriams, žiupsnelis sostinės meno madų ir senųjų Lietuvos vaizdų įvertinimas“, – taip aukcioną keliais žodžiais įvertino jo rengėjai.

Ir nors marinos (marinistinis (lot. marinus – jūrinis) peizažas, meno kūrinys jūrų tematika) žanras aukcione nebuvo toks populiarus, kaip tikėtumeisi pajūryje, vis dėlto dėl šio žanro darbų varžytasi labiausiai.

Antai Jono Vaičio (1903–1963) kūrinio „Pajūryje“ (1960) kaina nuo pradinės kilo daugiau nei 70% – nuo 290 iki 500 Eur.

Apie 50% daugiau nei nustatyta pradinė kaina buvo pasiūlyta už Rusijoje, Vladivostoke, gimusios Lietuvos dailininkų sąjungos narės tapytojos Isabellos Bindler (1932–2003) akvarelę „Jūra“ (1992).

Česlovo Janušo (1907–1993) akvarelės „Klaipėdos uoste“ (iki 1944) ir Sigito Jono Nenortos (1933–1999) peizažo „Vasara kaime“ (1980) pradinės kainos kilo po 40%.

Tarp brangiausiai parduotų kūrinių irgi juntamas jūros dvelksmas: brangiausiai įvertintu šio aukciono darbu tapo J. Čeponio kūrinys „Laivai uoste“ (9.200 Eur), po jo rikiuojasi už pradinę kainą parduoti kūriniai – P. Kalpoko „Birutės kalnas Palangoje“ (6.900 Eur) ir A. Galdiko „Prie jūros“ (3.900 Eur).

Vienas ryškiausių LXIII Vilniaus aukciono darbų – švedų kilmės tapytojo Hjalmaro Hanssono (1864–po 1932) drobė „Krymo vaizdas“ (1921) liko nenupirktas.

Šiek tiek už didesnę nei pradinė kaina – 3.200 Eur – parduotas titulinis šio aukciono kūrinys, dailininko Prano Lapės (1921–2010) drobė „Saulėlydis. Mergaitės portretas“ (1967–1970).

Įdomu: pigiausias LXIII Vilniaus aukciono lotas – XIX a. pab. nežinomo autoriaus medžio raižinys „Piliava | Pillau“ pagal H. Penner piešinį – kainavo 40 Eur.

Nidos kolonija dėmesio nesulaukė

Naujoji LXIII Vilniaus aukciono rubrika „Nidos kolonija“, primenanti nuo XIX a. antros pusės iki 1945 m. Nidoje veikusią dailininkų organizaciją „Kunstlerkolonie Nidden“, vienijusią daugiausiai Kuršių nerijos kraštovaizdį tapiusius vokiečių ir lietuvių dailininkus, didelio susidomėjimo nesulaukė.

S. Skaisgirytė-Makselienė svarsto, jog tai būtų galima paaiškinti bendra tendencija – apskritai mažesniu susidomėjimu marinos žanru. „Akivaizdu, kad susidomėjimą tapytais vaizdais keičia susidomėjimas fotografija ir fotoatvirukais, kuriuose užfiksuoti ne tik pajūrio, bet ir senosios Lietuvos vaizdai“, – sako ji.

Be jau minėtų lotų, LXIII Vilniaus aukciono dalyviai pirko šiuolaikinių autorių – Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės, Viktoro Paukštelio Juzefos Čeičytės-Jutos, Solomono Teitelbaumo, Valentino Antanavičiaus, Jono Maldžiūno, Dalios Kasčiūnaitės, Henriko Natalevičiaus, Rūtos Viktorijos Katiliūtės ir kitų darbus, aukcione rezultatai skelbiami čia.

Komentarai