Kelionės po Lietuvą: nauji dviračių maršrutai
Anot Indrės Jurgaitės, „Keliauk Lietuvoje“ produktų vystymo vadovės, dėl nepaprastai gražaus kraštovaizdžio, plokščio reljefo, gerai išvystytos infrastruktūros ir didelės turizmo paslaugų pasiūlos Lietuva yra puikus kraštas žygiams dviračiu.
„Keliauk Lietuvos“ teigimu, nauji dviračių maršrutai atsirado atsižvelgiant į pernykščių šalies svečių iš Vokietijos poreikius – 39% vokiečių keliautojų laisvalaikį mūsų šalyje leidžia aktyviai, ir net 70% lankosi gamtoje. Prasidėjus pandemijai, pasikeitė visų keliautojų įpročiai – ne tik svečiai, bet ir patys lietuviai nori keliauti į gamtą savo transporto priemone, vengti artimesnio kontakto. Taigi naujieji dviračių maršrutai pristatomi lietuvių, anglų, vokiečių, latvių ir lenkų kalbomis.
Kuršių nerija
Pirmasis maršrutas siūlo kelionę laiku per Rytų Prūsijos istorijos atspindžius Mažosios Lietuvos regione: turiningo, sveiko ir aktyvaus laisvalaikio patirtys vaizdinguose Lietuvos kampeliuose prie Kuršių marių, Kuršių nerijoje ir Nemuno deltoje, kur gyvenimą kuria ne tik žmonės, bet ir vanduo, o paukščių, sakoma, čia yra daugiau nei gyventojų. „Keliauk Lietuvoje“ siūlo atrasti didžiausią Lietuvos salą, smėlio užpustytus kaimus, miško gramofoną ar nebenaudojamą lėktuvų pakilimo taką. Viso maršruto ilgis — 170 km, tad jis įveikiamas ir ne itin patyrusiems keliautojams. Detalų maršrutą galite rasti čia.
Didžioji Vakarų kilpa
Vakarų Lietuvoje esantis Žemaitijos regionas laikomas vienu autentiškiausių šalyje – tarsi Lietuvos, bet kartu ir ne Lietuvos dalis, per šimtmečius išsaugojęs savo identitetą, savo kultūrą, turintis savo vėliavą.
Žemaičiai buvo paskutiniai pakrikštyti Europos pagonys, todėl senojo tikėjimo aukurų ir šiandien galima rasti ant piliakalnių. Šiame krašte – ir baltų mitologijos ženklai, ir Šaltojo karo paveldas, ir liaudies kultūra. Maršrutas driekiasi daugiau nei 200 km.
Istorinis maršrutas
Trečiasis naujas dviračių maršrutas eina pro tris Lietuvos sostines: iš šių dienų sostinės Vilniaus į istorinę sostinę Trakus bei laikinąją sostinę Kaune, neaplenkiant populiaraus Birštono kurorto ir gražiausio šalyje Panemunės kelio. 342 km ilgio maršrutas skirtas patyrusiems dviratininkams.
Visi maršrutai suskirstyti į atkarpas pagal jų sudėtingumą ir ilgį, tad norintys leistis į trumpesnę kelionę taip pat ras sau patinkančią kryptį žygiui.
Be to, VŽ pasakojo apie Dubysos regioniniame parke žygeiviams ir dviratininkams pritaikytą naują pažintinį taką. Jis driekiasi nuo lankytojų centro per gamtiniu požiūriu vertingas šio regioninio parko vietoves, jose įrengti informaciniai stendai, atokvėpiui skirta infrastruktūra, lieptai per Luknę ir Lelyką. Dviratininkams čia sutvarkytas 50 km Padubysio žiedinis maršrutas ir 25 km žiedinis maršrutas Betygala–Ugioniai–Betygala, įveikiamas ir pėsčiomis.
„Keliauk Lietuvoje“ dviratininkams, ketinantiems važiuoti ilgaisiais maršrutais, primenama, kad nakvynė palapinėse galima tik specialiai tam skirtose ir pažymėtose stovyklavietėse. Taip pat svarbu žinoti, jog jaunesni nei 18 m. amžiaus dviratininkai kelionės metu privalo dėvėti šalmą, o sutemus visiems dviratininkams privaloma vilkėti šviesą atspindinčią liemenę.
