Švedų vyninės „Arilds Vingard“ pamokos

Jono Ivarssono vyninės „Arilds Vingard“ dirvožemis pilnas magminės kilmės riedulių, primenančių skalūną. Arūno Starkaus nuotr.

Švedijos pietuose esančiame Skonės (Skåne) regione, Kulabergo pusiasalyje, įsikūrusi didžiausia šalies vyninė „Arilds Vingard“ savo 20 ha vynuogynų plotu ir gamybos apimtimi primena tipišką šeimyninį Prancūzijos, Italijos ar Vokietijos ūkį, kuris išsilaiko tik iš vyno gamybos. Švedai augina analogiškas vynuoges, kaip ir lietuviai, taigi galima tikėtis, kad švedų modelis pritaikomas ir Lietuvoje.

Švedijos vyno pramonės augimo istorija įspūdinga: 2006-aisiais keturios komercinės vyninės pagamino ir pardavė vos 5.000 litrų vynuogių vyno. Šiandien vien Skonės regione yra apie 50 vyndarių, kurie augina nuo kelių arų iki kelių hektarų vynuogių. Didžiausias 20 ha užimantis Švedijos vynuogynas pasodintas vos už kelių kilometrų nuo Kategato sąsiaurio, skiriančio Švediją nuo Danijos.

Didelė šilto vandens masė sukuria gana švelnų klimatą su vidutine metine +8,3 laipsnių temperatūra. Žiemą ji svyruoja apie nulį, o vasarą +30 laipsnių pakeičia vėsesni ir drėgnesni laikotarpiai. Vidutinė rugpjūčio temperatūra +16,5 laipsnio. Dirvožemis įdomus – plūgai lūžta nuo magminės kilmės riedulių, primenančių skalūną. Kai kur pusės metro smėlio, molio ir žvyro derlingojo sluoksnio gylyje slūgso vulkaninės kilmės pirminė uoliena, į kurią nei vynuogės šaknų nebeįterpia, nei vanduo susigeria.