Britų putojantys vynai kelia galvą prieš šampaną
Svetainėje pasakojama, jog „dauguma elitinių Prancūzijos vyno ekspertų“ buvo įsitikinę, kad ragauja ne JK putojančius, o Šampanės regione padarytus vynus. Negana to, ekspertų balsai lėmė, kad anglų gaminti gėrimai buvo paskelbti geresniais dviejose kategorijose iš trijų.
Pvz., devyni iš keturiolikos teisėjų nusprendė, kad 2009 m. derliaus putojantis vynas „Nyetimber“ (40 GBP) iš Sasekso grafystės yra geresnis nei 65 GBP kainuojantis „Billecart-Salmon Grand Cru“ šampanas. Kai 2011 m. „Gusborne Rose“ (37,99 GBP) susikovė su „Ayala, Rose Majeur NV“ iš Šampanės, devyni ekspertai balsavo už „Gusborne“, o septyni buvo įsitikinę, kad aklai degustuojamas angliškas putokšlis yra šampanas.
„Nesitikėjome tokios puikios degustacijos, – telegraph.co.uk cituoja Matthew Jukesą, britų vyno ekspertą ir rašytoją, organizavusį tą istoriniu vadinamą vakarą restorane „Juveniles“. – Visus tuos metus, kai rašau apie vyną, nebūčiau nė pagalvojęs, kad svarbiausi Prancūzijos gomuriai anglų putojantį vyną priims už šampaną. Tai nepaprastai jaudinantis dalykas.“
Britai visada mėgo vyną, tačiau tik pastaraisiais metais jų pačių vyno industrija pradėjo vešėti. Tiesa, kol kas ji ypač maža – skaičiuojama, kad teužima maždaug 1% visos JK parduodamo vyno rinkos.
Bet kuriuo atveju anglų putojantis kelia galvą. Vis labiau šylantis Anglijos klimatas ir kalkinis dirvožemis idealiai tinka „burbuliukams gaminti“, pagaliau ir patys prancūzai pradeda tai pripažinti, rašoma telegraph.co.uk.
Vienas jų – Ericas Rieweris, įtakingo „Gault Millau“ restoranų gido vyno degustuotojų komisijos pirmininkas. Jam pritaria šios komisijos narys Markas Williamsonas, 1980 m. Paryžiuje, Luvro pašonėje, atidaręs dabar visame pasaulyje žinomą barą „Willi’s Wine Bar“. Paklaustas, kaip dažnai patiekia angliško vyno Paryžiaus bankininkams, p. Williamsonas sako: jie būna priblokšti, sužinoję, kad tai, ką ragavo, yra ne šampanas.
Svetimšalio žvilgsniu
Šampano ekspertas Rytis Jurkėnas, britų žurnalo „Decanter“ pasaulinių vyno apdovanojimų teisėjas, sako, kad Anglija ilgą laiką išsiskyrė tuo, kad neturėjo „savo“ vyno, tad anglai buvo vadinami objektyviausiais vertintojais.
„Tačiau kai jie taip kalba apie savo putojantį, kartais to objektyvumo ir pasigendi“, – šypteli p. Jurkėnas. Anot jo, viena pagrindinių angliško vyno kilimo priežasčių yra ta, kad anglai noriai renkasi vietos produktus: „Po Prancūzijos Anglija yra daugiausia šampano išgerianti šalis, taigi dabar, kai atsirado galimybė turėti savo putojantį gėrimą, jis tampa populiarus.“
Nepasitikrinus kainų e. parduotuvėse, būtų galima manyti, kad britus vilioja geras vietos produktų kainos ir kokybės santykis, palyginti su šampanu arba putojančiais vynais iš Italijos ar Ispanijos. Tačiau p. Jurkėnas sako, kad jie nėra tokie jau pigūs – kaina panaši kaip „non vintage“ šampano: „Žinoma, prestige cuvee šampanas brangesnis. Tačiau prosecco 90% pigesnis už daugumą Anglijos vynų.“
Pono Jurkėno nuomonė nebūtinai sutampa su prancūzų ekspertų.
„Mano asmenine nuomone, angų putojančiųjų kokybė nėra pribloškianti. Esu ragavęs 2003 m., kurie visoje Europoje buvo itin karšti, „blanc de blanc“ vyno, kurio kokybė prilygo labai gero šampano (nepasakyčiau, kad pranoko pačių geriausių šampanų kokybę!), tačiau taip pat esu ragavęs ir daug tikrai nuviliančio“, – sako jis. Eksperto galva, iš dalies anglų putojantys vynai yra rinkodaros produktas.
„Britų rinka – labai didelė ir svarbi putojančiam vynui. „Taittinger“ gamintojas įžengė į Angliją su trenksmu įsigydamas 40 ha žemės vynuogynams ir taip sustiprino savo šampano pozicijas toje rinkoje. Jei kalbame apie vertinimą – TOP šampano ir putojančio vyno ekspertų Richardo Juhlino ir Nealo Martino sudarytuose geriausiųjų sąrašuose angliško putojančio vyno nerasime“, – kalba p. Jurkėnas.
Britų vynas ir skaičiai
Didėjantis angliškų vynų populiarumas nėra vienpusis reiškinys. Antai „Bloomberg“ agentūra neseniai pranešė, kad 2015 m. Anglijoje 40% padidėjo vynuogynų plotai. Tiesa, yra čia ir galų nuopelnų: jau minėta, kad šampano gamintoja milžinė „Taittinger“ įsigijo apie 40 ha Kento grafystėje ir užsimojo buvusį obelyną apsodinti vynuogėmis.
Apie 70% viso kiekio Anglijos putojančių vynų pagaminama Kente ir Sasekse, Pietvakarių Anglijos grafystėse, turinčiose panašų kalkinį dirvožemį kaip Prancūzijos Šampanės regionas.
Didžiosios Britanijos putojantieji daugiausia gaminami iš tų pačių vynuogių veislių, kaip ir šampanas, – daugiausia iš ‚Chardonnay‘, ‚Pinot Noir‘ ir ‚Pinot Meunier‘.
„The Guardian“ skaičiuoja, kad 2015 m. JK vynai įvairiose pasaulio varžybose gavo 365 apdovanojimus, iš jų 46 – aukso.
2014 m. šie skaičiai atitinkamai buvo 265 ir 25.
2014 ir 2015-uosius anglų vyndariai vadina rekordinio derliaus – tais metais vidutiniškai pagaminta po 5 mln. putojančio vyno butelių kasmet (palyginti, „Moet & Chandon“ – apie 30 mln. butelių kasmet). Tikimasi, kad iki 2020 m. JK putojančių vynų gamyba pasieks 10 mln. butelių per metus.
2016 m. anglai savo putojančio vyno eksportavo į 27 šalis, 2015 m. – į 19. Industrijos tikslas – iki 2020 m. eksportą padidinti dešimteriopai.
Anglų putojančio vyno pardavimai auga ir visoje Jungtinėje Karalystėje – 2016 m. „Marks & Spencer“ tinklas pardavimus padvigubino. Kitas prekybos tinklas „Waitrose Ltd.“ skelbiasi putokšlio pardavimus padidinęs 50%.