ES atidėjo sprendimą dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainai finansuoti
Po ilgų derybų Briuselyje priimtose plačiai suformuluotose išvadose ES vadovai kol kas atsisakė pritarti 140 mlrd. Eur vertės „reparacijų paskolos“ planams ir šį svarbų sprendimą nukėlė į gruodį.
Portalas „Bloomberg“ praneša, jog tokiu atveju Ukraina pirmąsias lėšas iš šio turto galėtų gauti 2026 m. pradžioje.
Tačiau diplomatai teigė, kad toks tekstas yra žingsnis link galimo susitarimo, nors jis buvo sušvelnintas dėl griežtų Belgijos, kurioje ir laikoma didžioji dalis Rusijos centrinio banko lėšų, įšaldytų po 2022 metų invazijos, prieštaravimų.
Ši šalis labiausiai priešinasi tokiam sprendimui, nes bijo, jog Rusija imsis teisinių veiksmų ir ji bus įpareigota šias lėšas sugrąžinti.
Bartas de Weveris, Belgijos premjeras, perspėjo, jog nepalaikys tokio Europos šalių sprendimo, kol į jam nerimą keliančius klausimus nebus tinkamai sureguota.
Jis nori teisiškai patvirtintų garantijų, kad visos valstybės narės prisidės, jei pinigus reikės grąžinti, ir kad visos šalys, turinčios įšaldyto Rusijos turto, imsis bendrų veiksmų. Pasak šaltinių, kitose šalyse gali būti įšaldyta apie 25 mlrd. Eur Rusijos lėšų.
Minėtos garantijos yra „mažiausia, ko reikia, kad galėtume judėti pirmyn su šiuo sprendimu“, sakė B. de Weveris žurnalistams.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pripažino, kad planas „kelia teisminių klausimų ir klausimų dėl rizikos pasidalijimo“, tačiau kartu sakė, kad jis tebėra geriausias variantas, galintis padėti Ukrainai per ateinančius dvejus metus, praneša agentūra BNS.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa žadėjo, kad „Ukrainos finansiniai poreikiai bus patenkinti ateinančius dvejus metus“.
„Rusija turėtų tai gerai įsidėmėti: Ukraina turės finansinių išteklių, kurių jai reikia, kad galėtų apsiginti“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Maskvos tankams įvažiavus į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 200 mlrd. Eur vertės Rusijos centrinio banko aktyvų, o EK pasiūlė šias lėšas panaudoti didžiulei paskolai Kyjivui suteikti.
EK vadovė Ursula von der Leyen, teigė, kad dauguma Europos šalių šioje diskusijoje „užėmė labai aiškia poziciją“.
„Sutarėme dėl to, kas tai bus – reparacijų paskola, o dabar reikia rasti į atsakymus į klausimą kaip – kaip tai įgyvendinsime, kokiu būdu judėsime pirmyn“, – sakė ji.
Pagal ES sprendimą, Ukraina būtų dar dvejus metus finansuojama Rusijos įšaldytu turtu užtikrinamomis paskolomis. Jas šalis turėtų sugrąžinti tik tuo atveju, jei pasibaigus karui nuolat gautų reparacijas iš Rusijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į Briuselį sustiprinti Europos paramos, palankiai įvertino aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus kaip „politinės paramos“ idėjai panaudoti Rusijos turtą Kyjivo kovai palaikyti signalą.
