Mėsos restoranų vegetarai negąsdina

Tam pritaria ir mėsa prekiaujančių restoranų, taip pat – kailinių, odos parduotuvių atstovai, esą vegetarų ir veganų daugėja, tačiau jie sudaro mažą procentą vartotojų, nedarančių įtakos tikslinę auditoriją turinčioms įmonėms.

VšĮ „Tušti narvai“ užsakyta, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tik 0,9% apklaustųjų yra vegetarai (apie 27.000 žmonių), o 20,5% stengiasi mažiau valgyti mėsos. Nustatyta, kad iš tų, kurie valgo viešojo maitinimo įstaigose, tik kas penktas mėsos patiekalą renkasi visada.

Gabrielė Vaitkevičiūtė, „Tuščių narvų“ vadovė, tikslina, kad ši apklausa vyko 19 miestų ir 22 kaimuose, taigi reikia turėti galvoje, jog vegetarų, veganų daugiausia gyvena didmiesčiuose, kur daugiausia restoranų ir parduotuvių, todėl procentai augtų, jei būtų tiriami tik didžiųjų miestų gyventojų įpročiai.

Lietuviai – visaėdžių tauta

Virtuvės meistras Liutauras Čeprackas, restoranų ,,Gastronomika“, ,,MEAT Steak House“ direktorius, mėsinės „Steak Supply“ bendraturtis, paklaustas, ar prieš atidarydamas įmones negalvojo apie galimą riziką, kad vegetarizmo, veganizmo kultas praskies mėsos mėgėjų gretas, išliko kategoriškas, kaip įprasta jo įvaizdžiui.

„Manau, didesnė rizika būtų atidaryti žaliavalgių restoraną nei mėsėdžių“, – sako jis. Pasak p. Čepracko, Lietuvoje vegetarizmui, veganizmui sąlygos nekokios, – nusiskinti pomidorų žiemą nepavyks, teks pirkti ispaniškus.

Anot virtuvės meistro, žmogus yra visaėdis ir mėsa mitybos grandinėje yra svarbus objektas, jei tik nenorime sulipti atgal į medžius. Vėlgi, šypteli pašnekovas, žiemą atidarytą restoraną „MEAT Steak House“ puikiai vertina ir tie, kurie netoleruoja ar dėl pažiūrų vengia gyvulinės kilmės riebalų.

Tiesa, p. Čeprackas prisimena, kad kartu su trimis bičiuliais atidarę mėsinių tinklą „Steak Supply“ sulaukė komentarų, neva „užsiima gyvulių genocidu“. Garsus virtuvės šefas tai vadina absurdu.

„Jei kam nors kyla noras su kuo nors kovoti – tegul protestuoja prieš fermas, kuriose gyvuliai šeriami pašarais su hormonais. Mūsų gyvuliai minta sveikai, jiems užtikrintos geros gyvenimo sąlygos, nes mėsos kokybė priklauso tiesiogiai nuo jaučio būsenos“, – teigia p. Čeprackas. Ir priduria, kad jokios trinties su vegetarais nejuntąs, abi pusės toleruoja vieni kitų pasirinkimus.

Kai tendencijos neveikia

Egidijus Kaminskas, UAB „Gatvelė“ generalinis direktorius, vadovaujantis nuo 1995 m. Vilniuje veikiančiam restoranui „Markus ir Ko“, įsitikinęs, kad savo kryptį ir veidą turinčios maitinimo įstaigos daug mažiau, o gal ir išvis nepaveikios naujoms mados tendencijoms.

„Yra, šiurkščiai tariant, „mišrainės restoranų“, kuriuose gali rasti kokio tik nori maisto, pradedant rytietiška, baigiant itališka virtuvėmis. Kintant vartotojų norams, tokiems išsilaikyti sunkiau“, – dėsto pašnekovas.

Daugiausia mėsos patiekalus siūlantis „Markus ir Ko“ laikosi stabiliai, įmonės pajamos kone kasmet auga. „Kainų nekeliame. Turime savo auditoriją, žmonės vertina mūsų maisto ir aptarnavimo kokybę. Esame maži, tačiau plėstis neketiname: ne kiekybė mums svarbu“, – sako p. Kaminskas. Anot jo, rinkdamiesi „Markus ir Ko“ žmonės žino, kur eina: vegetarų, veganų čia užsuka retai. Jei taip nutinka – svečiui ruošiamas jam tiksiantis patiekalas.

Su balta vėliava

UAB „Azianė“, kuriai priklauso „Silver Fox“ odos ir kailių parduotuvių tinklas, vadybininkė Arina Kucajeva tikina, kad Lietuvoje nė viena pusė nesikiša į viena kitos veiklą: „Mūsų klientai – žmonės, kurie domisi kailinių, odos mada. Tai prabangos prekės. Mes gerbiame kitų pasirinkimą. Žmonės, kurie pasisako už gyvūnų teises, nenešioja ir nevalgo gyvulinės kilmės produktų, į mūsų parduotuves neateina ir tuo labiau jose neperka“. Anot jos, vegetarizmo, veganizmo judėjimai jų verslo nepalietė: „Azianės“ pajamos taip pat kone kasmet augo.

Pasak Gabrielės Vaitkevičiūtės, už gyvūnų teises ir vegetarizmo, veganizmo sklaidą atsakingos organizacijos Lietuvoje savo tikslų siekia tik civilizuotai. „Aplaistyti kailiniais vilkinčią ponią dažais būtų nestrategiška, mūsų organizacija to niekada nedarytų“, – tvirtina ji, paklausta, kokiais būdais idėjų sklaidos siekia organizacijos.

Nei Statistikos departamentas, nei kitos įstaigos nekaupia duomenų, kiek Lietuvoje veikia vegetariškų ar veganiškų maitinimo įstaigų, nėra ir kitokios informacijos šia tema. Anot p. Vaitkevičiūtės, minėtoji „Vilmorus“ apklausa – vienas pirmųjų tokio pobūdžio tyrimų, po kelerių metų jis bus pakartotas, rezultatai palyginti.

Pašnekovė dėsto, kad žmonės Lietuvos negyvena po gaubtu, per kurį jų nepasiektų pasaulyje atliekami tyrimai, pavyzdžiui, kuriuos skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Ji įsitikinusi, kad vegetarizmo, veganizmo mada į Lietuvą dar ateis. Tai leidžia spręsti ir „Happy cow“ tinklalapis, kur registruojamos žaliosios maitinimo įstaigos. Didžiausias jų augimas matomas visai šalia, Lenkijoje, – vien Varšuvoje veikia 26 veganiški ir apie 60 vegetariško maisto restoranų.