Lietuvos nacionalinį muziejų pasiekė ypatingas K. Varnelio darbas

Tai elegantiška ir prabangi, lakoniškais tautiniais motyvais išdailinta relikvija, liudijanti dar besiformavusį abstrakčiojo optinio meno meistro stilių. Įprastai K. Varnelis atpažįstamas kaip oparto meistras, tačiau dar nėra plačiai žinomas kaip bažnytinio meno kūrėjas. Kūrinys perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui (LNM), jį saugos LNM Kazio Varnelio namai-muziejus, pranešė LNM. 

Iki šiol monstrancija plačiajai visuomenei buvo atpažįstama tik iš dailininko eskizų bei jo paties darytų nespalvotų fotografijų. 

Pasak muziejininkų, nėra aišku, kur buvo pagaminta pagal K. Varnelio eskizą užsakyta monstrancija, tik žinoma, jog menininkas, kurdamas bažnyčių interjerus, bendradarbiavo ir su Italijos, ir su JAV bendrovėmis, o apie patį kūrybos procesą galima daugiau sužinoti iš Kazio Varnelio namuose-muziejuje saugomos menininko korespondencijos: laiškai atspindi nuoširdų ir atvirą menininko bei anuomet vienuolyne tarnavusių vienuolių seserų ryšį.

Seserys vienuolės, 1957 m. gruodį gavusios monstranciją, džiugiai pranešė menininkui apie jo atliktą darbą: 

„Dėkoju Jums už visą vargą. Galite tikrai pasidžiaugti gražiu kūrybingu darbu ir žinia, kad mums visiems monstrancija yra labai graži.“

Vis dėlto, anot pranešimo, kai kurie tuometiniai koplyčios kunigai turėjo ir šiek tiek nuogąstavimų. 

„Monstrancija atrodo labai gražiai ant altoriaus, tačiau kunigams ne visai patogu paimti į rankas dėl stambaus koto, kuris pjauna ranką; monstrancija yra sunki, tad tai sukelia šiek tiek nepatogumų. Popieriuje sunku viską įsivaizduoti. Tačiau pripras ir kunigai prie jos“,  – laiške rašė sesuo Aloyza.

Pasak dr. Daivos Vaišnienės, LNM Kazio Varnelio namų-muziejaus vadovės, apie Putnamo vienuolyno koplyčios interjerą daug rašyta išeivijos spaudoje: 

„Lietuviška stilistika dekoruota koplyčia ypatinga tuo, kad šios bažnyčios interjeras yra vienintelis išlaikytas nepakitęs šio laikotarpio dailininko darbas JAV. Kiti Varnelio kurtų bažnyčių ar koplyčių interjerai modifikuoti, sunyko dėl pertvarkymų ar statinių pritaikymo kitoms funkcijoms“. 

Putnamo koplyčiai K. Varnelis kūrė ir vitražus, baldus. Ir nors jis pats ne itin mėgo kalbėti apie bažnytinio meno laikotarpį, šis etapas buvo labai svarbus jo kūrybinėje biografijoje. 

D. Vaišnienė, tyrinėjusi K. Varnelio korespondenciją ir bibliotekos fondą, sako, kad bažnytinių interjerų, vitražų eskizuose matyti būsimojo posūkio į optinį meną ženklai: pasikartojantys ornamentai, įtraukiantis ritmas ir geometriniai motyvai. Monstrancijos puošyboje galime įžvelgti šiuos bruožus – luną juosia besimainančių trikampių ir pusmėnulių raštai, o monstrancijos apatinė dalis, primenanti modernistinę architektūrą, sukuria netikėtą ir estetiškai stiprų efektą.

Putname esanti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vienuolyno koplyčia yra vienintelis išlikęs Kazio Varnelio kurtas bažnytinis interjeras, išlaikęs jo unikalų kūrybinį braižą. Šiuo metu Putname vis dar gyvena kelios lietuvės vienuolės, kurios rūpinasi lietuviško kultūrinio palikimo išsaugojimu. 

Pasak muziejininkų, ir institucijos, ir asmenys prisidėjo, kad ypatingas eksponatas pasiektų LNM Kazio Varnelio namus-muziejų. Tarp jų – menotyrininkė dr. Laura Petrauskaitė, užfiksavusi retą kūrinį Putnamo vienuolyne, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos sesuo Ignė Marijošiūtė, išsaugojusi ir perdavusi bažnyčios relikviją Lietuvai, kiti lietuvių bendruomenės JAV nariai; aktyviai bendradarbiavo ir Lietuvos Respublikos diplomatai.