Pakeista projektų finansavimo tvarka audrina Klaipėdos kultūros bendruomenę
„Vis garsesnis pagalbos šauksmas pasiekia mane iš Klaipėdos kultūros atstovų“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė S. Kairys, išklausęs Klaipėdos vicemerės Linos Šukytės Korsakės pokalbį „LRT Klasika“ radijo „Ryto allegro“ laidoje.
„Į mero pasirinkimus ir savivaldos savarankiškumą nesikišiu. Bet supratau, kad Klaipėdoje kultūra kainuoja labai brangiai ir dabar nauja Klaipėdos valdžia turi visai kitus prioritetus, nes, pasak pašnekovės, negali pinigų mėtyti „belekam“. /.../ Didžiulė staigmena man – Klaipėdos savivaldybė, pasirodo, nutraukė bendradarbiavimą su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu Lietuvoje dėl projekto, kuris vystėsi 7 metus.
Labai blogai, jei savivaldybės pradės matyti kultūrą tik kaip didžiąsias miesto šventes ir renginius. Tuomet jokių šansų NVO ir atskiriems menininkams, kuriems savivaldybės parama būna itin reikšminga. Aš jau nebekalbu apie tai, jog kultūra suvokiama tik kaip pramoga – tai labai siauras požiūris“, – dėsto S. Kairys, pridurdamas, kad jam „tiesiog gaila Klaipėdos kultūrininkų, kurie tiek metų tempė miestą į priekį“.
Tuo metu Klaipėdos vicemerė L. Šukytė-Korsakė teigia, kad kultūrininkai šaukiasi ne pagalbos, o pinigų.
„Sakote pagalbos šaukiasi kultūros atstovai, kultūros ministre Simonas Kairy? Ne pagalbos, o pinigų! Užsuktas eurų kraniukas, tekėjęs daugelį metų! Nenorėdama kelti „nešvarių“ Klaipėdos kultūrininkų reikaliukų, per ilgai tylėjau, bet jei pasakėte A, būkite drąsūs – pasakyti Ž!“, – feisbuke atkirto Klaipėdos vicemerė.
Finansavimas – tik metams
Klaipėdos savivaldybėje pastaraisiais metais taikytas trimetis strateginio finansavimo modelis. Pagal jį festivaliai ir kultūros kolektyvai galėdavo gauti dalinį savivaldybės finansavimą trejiems metams. Pernai išrinkta naujoji valdžia nusprendė, kad finansavimas bus skiriamas tik metams.
„Tie paraiškų teikėjai, su kuriais buvo pasirašytos trimetės sutartys, jei laiku pateiks ataskaitas, lėšos bus panaudotos pagal paskirtį bei pasieks nustatytus rodiklius, toliau gaus finansavimą. Nauji trejų metų finansavimo konkursai šiuo metu nėra paskelbti. Suformavus naują kultūros ir meno politikos formavimo grupę, neatmetama, kad prie šio klausimo bus grįžta ir svarstoma“, – BNS sakė L. Šukytė-Korsakė.
Vertins nauja komisija
Pagal naują tvarką, savivaldybė kultūros bendruomenės paraiškų finansavimui gauti laukia iki sausio pabaigos, jas vertins paraiškų vertinimo komisija, sudaryta iš valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų“, – teigė vicemerė.
Numatyta, kad paraiškas vertins kultūros ir meno projektų vertinimo grupė iš 24 asmenų. Ji sudaryta mero potvarkiu iš kultūros ir meno sričių atstovų ir dirbs neatlygintinai. Dauguma šios grupės narių – savivaldybei pavaldžių kultūros įstaigų darbuotojai. Anksčiau projektus vertino atrinkti ekspertai.
Arvydas Vaitkus, Klaipėdos miesto meras, taip pat yra subūręs darbo grupę kultūros klausimams spręsti. Galutinį sprendimą dėl finansavimo priims ne administracijos direktorius, kaip buvo anksčiau, o miesto meras.
„Savivaldybės siekis yra iš esmės peržiūrėti Klaipėdos kultūros strategiją ir dalinio finansavimo sistemą siekiant geriau atliepti miestiečių poreikius ir skelbti ilgalaikio savivaldybės įsipareigojimo reikalaujančius konkursus“, – BNS sakė vicemerė.
Nutraukia bendradarbiavimą
Aiškėja, kad Klaipėdos savivaldybė nebeketina tęsti 7-erius metus su Prancūzijos ambasada plėtotos sutarties.
Pasak kultūros ministro S. Kairio, nutraukdama sutartį, Klaipėda praleido galimybę sudalyvauti Lietuvos kultūros sezone Prancūzijoje. Be to, artėja naujas konkursas pretenduoti į Europos kultūros sostinės nominaciją.
Anot L. Šukytės-Korsakės, bendradarbiavimo sutarčiai su Prancūzijos ambasada ir Klaipėdos universitetu miesto savivaldybės taryba pritarė 2020 metais. Trimetė sutartis baigia galioti šių metų vasario 23 dieną.
„Programos „Prancūzų ir klaipėdiečių šiuolaikinio šokio koprodukcinių projektų įgyvendinimui“ ir „Jungtinės klaipėdiečių ir prancūzų šiuolaikinio šokio programos „KlaipeDanse“, kurios buvo rengiamos sutarties pagrindu, galės būti vykdomos gavus finansavimą teikiant paraišką daliniam finansavimui Kultūros ir meno darbo grupei“, – teigė vicemerė.
Anot savivaldybės, nuo 2017 iki 2023 m. su prancūzais vykdytiems projektams iš miesto biudžeto skirta beveik 370.000 Eur.
Kilus sujudimui mieste dėl pakeistos finansavimo tvarkos kultūrininkams, vicemerė feisbuke paskelbė, kad 2017–2021 m. šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko viešųjų pirkimų būdu „šiuolaikiniam menui ir prancūzų draugystei palaikyti“, laimėdavo viešuosius pirkimus ir per tą laiką iš miesto biudžeto, jos teatrui buvo atseikėta solidi suma. L. Šukytės-Korsakės teigimu, klaipėdiečių ir prancūzų šiuolaikinio šokio programos įgyvendinimui, pernai iš miesto biudžeto buvo skirti 45.000 Eur.
Klaipėdiečiai priminė vicemerei, kad A. Šeiko ir jos teatras yra pelnę „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus ir reprezentuoja Klaipėdą ne tik Lietuvoje, bet ir Lietuvą pasaulyje.
Prioritetas – masiniai renginiai
Didžiausiu šių metų Klaipėdos renginiu vicemerė nurodė regatą „The Tall Ships Races“, renginių vyks Klaipėdoje ir Nidoje paskelbtų Švyturių metų proga, vyks tradicinė Jūros šventė, nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ ir kiti.
Iš viso renginiams finansuoti Klaipėdos savivaldybės kultūros programos biudžete suplanuota apie 2,8 mln. eurų.
Anot kultūros ministro, Klaipėdoje kultūra suvokiama tik kaip pramoga, o „tai labai siauras požiūris“.
„Nežinau, kokių pavyzdžių dabar ieškosime iš savivaldybės ir jos įmonių darbuotojų suformuotos komisijos, kurioje yra lygiai vienas NVO atstovas, veikloje ar kažkokioje mero darbo grupėje, bet signalas kol kas yra labai blogas“, – rašo S. Kairys.
VERSLO TRIBŪNA
„Babble Coffee Club“ – neseniai duris atvėrusi erdvė pačiame Vilniaus centre (Gedimino pr. 39), kurioje jungiasi vėlyvieji pusryčiai, rūšinė kava ir jauki dovanų parduotuvė.
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Panaikino meno tarybą
Klaipėdos kultūros atstovai rudenį piktinosi, kad uostamiesčio valdžia naikina daug metų veikusią kultūros ir meno tarybą, ji prisidėdavo prie kultūros strategijos mieste, kūrė vizijas.
Anot jų, taip paneigiami bendruomenės resursai ir sukaupta patirtis, griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros bendruomenės ir valdžios.
Apie sprendimą nebesamdyti ekspertų vertinant projektus šią savaitę feisbuke pasisakė buvusi Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, menininkų grupės „Žuvies akis“ pirmininkė Goda Giedraitytė.
„Niekaip negaliu suprasti, kodėl atlygis mokamas profesionaliam, aukštuosius mokslus baigusiam kultūros darbuotojui ar menininkui yra nuolat įvardijamas kaip vagystė ar pinigų iššvaistymas? Vadovaujantis tokia logika, visi Lietuvos piliečiai, kuriems atlygis mokamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, nes iš jų finansuojami ir kultūros projektų konkursai, tai yra mokytojai, policininkai, medikai ir tie patys politikai, turėtų būti vagys“, – teigė ji.
Anot jos, kūrėjai dažnu atveju tam turi dalyvauti konkursuose ir niekada nėra tikri, ar apskritai galės kokį atlygį už savo darbą gauti, nes gali būti neįtikinę kokiam politikui už savo žodžius.
Klaipėdietis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, kompozitorius, „Meno genas“ vadovas Matas Drukteinis socialiniuose tinkluose skelbė „gėda“ Klaipėdai.
„Taip, sako, kad vagys – Šeiko šokio teatras. Ir visi tie, kurie anksčiau gaudavo pinigų iš miesto biudžeto. Užuojauta ir stiprybės, Agnija Šeiko. Ne su vienu festivaliu, su kuriuo dirbau, kalbėjome, kad planuojame plėsti veiklą Klaipėdoje. Tai šitų planų greičiausiai atsisakysime. Šeiko teatrui siūlau perkelti veiklą į kitą miestą“, – parašė M. Drukteinis.
Anot jo, nesinori skirti laiko ir jėgų miestui, kuriam kultūros nereikia, „o jam vadovauja berazumiai“.
