Dar kartą: kardiologas R. Kubilius – apie skausmą, auksines valandas ir „longevity trendą“

Prof. Raimondas Kubilius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Artėja Kalėdos ir Naujieji – šventinis laikas, kai vieni kitiems linkime sveikatos ir kitų gerų dalykų. Taip pat ir laikas, kai vėl ir vėl brėžiame ribą „nuo Naujųjų“, pasižadėdami sau sveikai maitintis, sportuoti, saugoti save ir artimuosius ir t. t. Su kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi, LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovu, VŽ šnekėjosi apie širdies kraujagyslių ligų, kurios pasaulyje pasiglemžia statistiškai daugiausia gyvybių, požymius, rizikas susirgti ir prevenciją.

Širdies kraujagyslių ligų (ŠKL) priežastys visame pasaulyje vienodos. Dar šio amžiaus pradžioje, 2004-aisiais, Kanados mokslininkų tyrimas parodė, kad visose pasaulio populiacijose – jų buvo imta 120, rizikos veiksniai susirgti ūminiu miokardo infarktu ir mirti nuo jo yra tie patys: padidėję cholesterolis ir kraujospūdis, šeiminė anamnezė, reiškianti paveldėtą polinkį į kardiovaskulines ligas, rūkymas ir antsvoris.

Prof. R. Kubilius prideda, kad prie šių tradicinių veiksnių mūsų laikais radosi ir modernieji – psichosocialiniai, apie kuriuos anksčiau nedaug kalbėta. Deja, mus supanti aplinka tampa negailestinga, o ir patys šiandien turime apsisaugoti nuo daugiau nei 40 įvairiausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.