Kauno taryba perima Linkuvos dvaro parką
„Ši vieta Veršvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje turi daug potencialo: gražūs žalieji plotai, turtinga istorija ir tai menantys paveldo elementai. Pats laikas juos prikelti antram gyvenimui – sukurti dar vieną traukos centrą“, – savivaldybės pranešime cituojamas Tadas Metelionis, Kauno administracijos direktorius.
Miestas prieš keletą metų apsisprendė privačių savininkų neprižiūrimą Linkuvos dvaro parką paversti pavyzdine teritorija. Po teritoriją išsibarsčiusius ūkinių pastatų griuvėsius ir užleistus brūzgynus čia turėtų pakeisti patrauklios erdvės, sykiu išsaugant bei įveiklinant nykstančius kultūros paveldo objektus.
Viename pagrindinių dvaro pastatų gyvena žmonės. Pasak pranešimo, „su dvaro komplekso gyventojais kalbamasi apie istorinio pastato rekonstrukciją, pasinaudojant finansine miesto parama per Paveldotvarkos programą“.
„Teritorija išlikusi vientisa ir ji yra nedaloma. Tai, kas nuo senų laikų priklausė dvarui – išsaugosime, o tarybines sulūžusias fermas išvalysime, padarysime teritoriją atvirą visiems miestiečiams. Gyventojai, turintys butus pagrindiniame pastate, juose ir toliau ramiai gyvens, tik aplink turės išpuoselėtą ir vaizdingą parką“, – Kauno savivaldybės pranešime cituojamas Visvaldas Matijošaitis, miesto meras.
Rengiantis kompleksiškai tvarkyti teritoriją, architektūros studijos „Revive“ specialistai atliko išsamius istorinius vietos tyrimus, kuriuose pirmą kartą surinkta informacija apie dvaro raidą nuo XVI a. pirmos pusės.
Tolimesniems darbams – techninio projekto rengimui – postūmį davė Kauno miesto taryba, rugsėjo 12 d. pritarusi siūlymui perimti teritoriją visuomenės poreikiams. Nepriklausomiems turto vertintojams įvertinus turtą rinkos kaina, miestas sumokės kompensaciją už perimamus statinius jų šeimininkams.
Reprezentacinė vieta
Maždaug prieš metus teritorijos analizę atlikusi architektų komanda Linkuvos dvaro parko teritoriją pristato kaip įdomią ir svarbią reprezentacinę vietą. Čia išlikę paminklai, fontanai, senųjų pastatų pamatai, koplytėlė, suformuotos alėjos.
Pasak pranešimo, archyvuose rasta medžiaga rodo turtingą vietos istoriją: nuo pagrindinio kelio iš Kauno į Kėdainius, jėzuitų pastatytų užtvankų, vandens malūnų, užveistų milžiniškų vaismedžių sodų bei vynuogynų iki invazinių sovietinių kolūkių.
„Pradėjome nuo istorinių ir architektūrinių tyrimų. Ieškojome priemonių, kaip teritoriją atgaivinti, prikelti šiuolaikiniam gyvenimui ir visuomenės poreikiams. Rengdami viziją stengėmės išsaugoti visą istorinę materiją, rasti kuo daugiau informacijos apie išlikusius objektus. Siūlome juos restauruoti ir pritaikyti pasikeitusiems visuomenės poreikiams. Atkūrus parko geometrinę struktūrą, būtų galima ją paryškinti naujais želdiniais“, – sakė architektė Justina Padvarskaitė-Venslovienė, projekto vadovė.
Pirminėje vizijoje numatyta sutvarkyti parką, atkurti senąsias alėjas, užsodinant jas gėlynais, mokamaisiais želdynais, atverti priėjimus prie vandens telkinių. Aukščiausioje teritorijos dalyje svarstoma galimybė įrengti lauko amfiteatrą koncertams ir kitiems viešiesiems renginiams, bendruomeninėms veikloms.
