Iliustruotoji istorija: amerikietiški kalneliai – kuo baisiau, tuo geriau

Publikuota: 2019-06-02
Šiuo metu pasaulyje yra apie 2.800 amerikietiškų kalnelių – vos trečdaliu daugiau nei 1929 m. buvo vien JAV. „Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Šiuo metu pasaulyje yra apie 2.800 amerikietiškų kalnelių – vos trečdaliu daugiau nei 1929 m. buvo vien JAV. „Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
 

1884 m. išradėjas LaMarcusas Thompsonas JAV pastatė pirmuosius amerikietiškus kalnelius. Didžiausias greitis buvo 10 km/h. Atrakcionas pritraukė daugybę lankytojų ir pradėjo amerikietiškų kalnelių aukso amžių, o inžinieriai nuolat rungėsi kurdami aukštesnius, greitesnius ir ekstremalesnius amerikietiškus kalnelius.

Pamažu nedidelis vagonėlis rieda stačiu Pisgaho kalno šlaitu JAV Pensilvanijos valstijoje. Žmonių pilnas vagonėlis visiškai tylus – tik girdėti, kaip girgžda bėgiais važiuojantys metaliniai ratukai. Transporto priemonė neturi variklio, į viršų traukiama ilgais plieniniais lynais, kalno viršuje pritvirtintais prie dviejų pūškuojančių garo variklių. Pasipuošę geriausiais šventiniais drabužiais, suakmenėjusiais veidais ir įtemptais žvilgsniais keleiviai žiūri į medžiais apaugusius kalno šlaitus. Jie daug visko prisiklausė apie „nuotaikingą pasivažinėjimą“.

1872 m. visi kalba apie perversmą sukėlusią amerikietiškų kalnelių trasą „The Mauch Chunk Switchback“, kuri per rekordiškai trumpą laiką tapo lankomiausiu JAV objektu, – ją lenkia tik Niagaros kriokliai.

Kai trumpai sustoja kalno viršūnėje 384 metrų aukštyje, keleiviai supranta, kodėl visi tiek daug kalba apie šiuos kalnelius. Vagonėlis staigiai leidžiasi stačiu šlaitu žemyn.

Drąsus vietos laikraščio „Valley Gazette“ reporteris aprašė šią beprotišką pramogą. „Vagonėlis skriejo žemės link klaikiu greičiu. Posūkyje vienas vyras pametė šiaudinę skrybėlę. Moterys iš visų jėgų įsitvėrė medinių sėdynių, kad neiškristų iš vagonėlio, o išblyškusi mama stipriai laikė mažą savo berniuką, – pasakojo žurnalistas ir tęsė: – Moterų sijonai kilo aukštyn, bet traukinio mašinistas nerodė jokio pasigailėjimo. Vis greičiau ir greičiau, kol beržai, eglės, uolos, garsai ir dangus susiliejo į viena. Keleiviai visomis išgalėmis stengėsi išsilaikyti sėdynėse, o posūkiuose prispausdavo vienas kitą. Po kurio laiko berniukui ėmė patikti greitas lėkimas, o jo mama jautė, kad tuoj nualps.“

Idėja iš Rusijos

Pramogauti ant amerikietiškų kalnelių, kaip dabar jie vadinami, pirmoji sugalvojo rusų aukštuomenė – ponai čiuožinėjo rogutėmis ant medinės apledėjusios trasos. Ši idėja iš Rusijos paplito Europoje.

Ne amerikiečiai, o rusai pirmieji rėkdami iš jaudulio leidosi vadinamaisiais amerikietiškais kalneliais. XVII a. pradžioje keli ledo kalneliai buvo pastatyti Sankt Peterburgo apylinkėse. Žmonės nedidelėmis rogutėmis čiuožinėjo nuo dirbtinių ledu dengtų kalvų. Anot to meto šaltinių, kai kurios kalvos buvo 21 m aukščio.

Atrakcionas buvo pavadintas rusiškais kalneliais, o imperatorė Jekaterina II taip juo susižavėjo, kad 1784 m. įsakė pastatyti privačią trasą prie savo užmiesčio dvaro Oranienbaume; ši trasa nebuvo dengta ledu ir ja nebuvo važiuojama rogutėmis. Medinė trasa turėjo du lygiagrečius griovelius, kuriais važiavo vežimėlis su ratais. Taip buvo sukurti pirmieji pasaulyje amerikietiški kalneliai. Iš čia idėja paplito po Europą. Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje amerikietiški kalneliai iki šiol vadinami rusiškais kalneliais.

Anglims gabenti

„Mauch Chunk“ buvo pirmieji mechaniniai amerikietiški kalneliai JAV. Ši trasa pirmiausia buvo pastatyta anglims nuo kalno viršūnės gabenti, tačiau savininkai suprato, kad ją galima naudoti ir pramogai. Turistai ieškojo adrenalino, tad kai 1872 m. anglių gabenimo trasa buvo paversta atrakcionu, jis tapo labai populiarus.

Veiklūs verslininkai greitai pamatė, kokį potencialą turi šis įrenginys. „Mauch Chunk“ trasa buvo įrengta atokiau miesto. Jie sumetė, kad pastatę tokį atrakcioną arčiau didmiesčio garantuotai sulauktų didelės sėkmės.

Netrukus valdžią užplūdo daugybė prašymų patentuoti naujas trasas. Taip prasidėjo keturi beprotiški dešimtmečiai, kai buvo stengiamasi sukurti aukštesnius, greitesnius ir baisesnius amerikietiškus kalnelius, – išradėjų vaizduotei ribų nebuvo.

Prasideda lenktynės

Vienas iš žmonių, linksminęsis ant „Mauch Chunk“ kalnelių, buvo išradėjas LaMarcusas Thompsonas. Vėliau Niujorko Konio salos atrakcionų parke p. Thompsonas pastatė pirmuosius JAV tikruosius amerikietiškus kalnelius. 1884 m. birželio 14 d. skrybėlėti Niujorko džentelmenai jau galėjo pakviesti sužadėtines jais pasivažinėti.

Atrakcioną sudarė į suolą panašus vežimėlis ir 183 metrų ilgio bėgiai, nutiesti nuo aukšto paplūdimyje įrengto bokšto. Vežimėlis jais riedėdavo vos 10 kilometrų per valandą greičiu.

Greitis buvo nedidelis, bet trasa netrukus tapo populiari. Anksti ryte žmonės stodavo į eilę ir džiugiai laukdavo net tris valandas, kad galėtų nusileisti nuo kalnelio. Pramoga kainavo vos penkis centus. Klientų netrūko, staiga p. Thompsonas kas dieną į banką nešdavo 600 USD. Trasa atsipirko vos per 6 savaites: p. Thompsonas, vėliau pramintas amerikietiškų kalnelių tėvu, atrado tikrą aukso gyslą.

Iki 1884 m. vasaros pabaigos buvo atidaryti dar trys amerikietiški kalneliai, ir p. Thompsono monopoliui Konio saloje atėjo galas. Visi kalneliai šiek tiek skyrėsi – stengtasi nugriebti konkurento rinkos dalį.

Charlesas Alcoke’as pasididino pajamas sukurdamas vingiuojančius kalnelius, kuriuose buvo važiuojama elipse. Savaitraštis rašė: „Keleiviai jautėsi, lyg būtų įtraukti ciklono, tačiau liko sveiki gyvi ir neprarado galūnių.“

Kitais metais inžinierius Philipas Hinkle’as pristatė novatorišką grandininį keltuvą, kuriuo vežimėlis būdavo užkeliamas į aukštesnę pradinę padėtį, todėl klientai galėjo leistis žemyn greičiau ir sėdėti veidu važiavimo kryptimi.

Vos per metus iš malonaus sekmadieninio pasivažinėjimo amerikietiški kalneliai tapo siaubą ir pykinimą keliančia pramoga, tačiau jų plėtra toliau vyko žaibišku greičiu. Konio saloje visi tikėjosi sulaukti populiarumo.

Vėl pristato naujovę

Konkurencija buvo didžiulė, tačiau p. Thompsonas nenorėjo pranykti istorijos tėkmėje. Vos per trejus metus išradėjas atsikovojo rinkos dalį – patentavo 30 naujų išradimų, kurie turėjo pramogą paversti dar labiau patrakusia ir smagesne.

Pastatęs „The Scenic Railway“ Atlantik Sityje Thompsonas triumfavo. Jis sujungė kelis vagonėlius, o prie garo variklio pritvirtino lynus, kuriais vagonėliai buvo keliami į dar aukštesnę kalvą nei Pisgaho kalnas. Tuomet visą darbą atlikdavo sunkio jėga ir klientai lėkė tarp dirbtinių uolų, dažytų violetine bei mėlyna spalvomis ir papuoštų biblinėmis scenomis, kurias apšvietė spalvotos lempos.

Thompsonas žinojo, kad gerai pramogai neužtenka vien adrenalino – reikia sukurti iliuzijų pasaulį. Vėliau amerikietiškų kalnelių statytojas tvirtino: „Amerikietiškiems kalneliams statyti nereikia inžinieriaus diplomo. Reikia pastudijuoti psichologiją ir turėti drąsos. Amerikietiški kalneliai yra toks pats teatras kaip ir šou Brodvėjuje.“

„The Scenic Railway“ atrakcionas tapo toks populiarus, kad p. Thompsonas sukūrė tikrą amerikietiškų kalnelių imperiją, kurioje dirbo profesionalūs inžinieriai, architektai ir dailininkai. Atrakcionai nebebuvo skirti tik paprastiems žmonėms: Thompsonas savo sukurtais kalneliais galėjo pasiūlyti pasivažinėti visiems – nuo Havajų karalienės iki Švedijos sosto įpėdinio.

Thompsonas aiškiai suprato, kodėl atrakcionas yra toks populiarus: „Amerikietiški kalneliai yra saulės spindulys, kuris ryškiai šviečia prisiminimuose ir išsklaido tamsą vos už menką šilingą.“

Susižalodavo kaklą

Iki 1895 m. JAV patentų biuras registravo amerikietiškus kalnelius kaip „pramoginius tramvajus“, tačiau drąsuolis Linas Beecheris visomis išgalėmis stengėsi prisivilioti p. Thompsono klientus ir įrodė, kad toks terminas – netinkamas. 1895 m. savo amerikietiškuose kalneliuose p. Beecheris įrengė devynių metrų aukščio kilpą.

Prieš kelis dešimtmečius prancūzai taip pat bandė sukurti kilpą, tačiau dėl jos buvo kilę skaudžių avarijų, keletas vagonėlių buvo nuvažiavę nuo bėgių, todėl p. Beecherio „Flip Flap Railway“ reikėjo deramai išbandyti. Jis pastatė prototipą ir pirmiausia paleido vagonėlius su smėlio maišais, vėliau – su beždžionėmis, kurios, atrodo, puikiai atlaikė kelionę.

Vėliau p. Beecheris pastatė amerikietiškus kalnelius Konio saloje, tačiau suprato, kad per bandomuosius važiavimus nepastebėjo vieno dalyko: keleivius, kurie važiuoja į devynių metrų aukščio kilpą neprisisegę saugos diržų, veikia 12 kartų didesnė sunkio jėga nei paprastai. Panašiai jaučiasi šiuolaikinio naikintuvo pilotas darydamas staigų posūkį.

Taip pasivažinėję klientai likdavo susižaloję kaklus, kūnai būdavo nusėti mėlynėmis, todėl kilo pasipiktinimas ir atrakcionas „Flip Flap Railway“ buvo uždarytas. Tik 1975 m. vokiečių inžinierius Werneris Stengelis suprato, kad kilpa turi būti ne rato, o apversto lašo formos, – tada perėjimas į kilpą bus švelnus ir keleiviai liks saugūs.

Nutrūktgalviška mintis

Nežinoma, ar dailidei Christopheriui Feuchtui mintis apie kitą kvantinį šuolį amerikietiškų kalnelių evoliucijoje į galvą šovė apsvaigus nuo juoko dujų, tačiau žinoma, kad ši beprotiška idėja jam kilo 1907 m. būnant pas odontologą. Laukiamajame jis pamatė fantastišką žaislą – amerikietiškus kalnelius su keistais išlinkimais ir šlaitais.

Ponas Feuchtas įtikino savo turtingą odontologą pagal šį modelį pastatyti realaus dydžio atrakcioną Konio saloje. Kiek vėliau tą pačią vasarą jau buvo girdėti pirmųjų tuo metu beprotiškiausių kalnelių „Drop-the-Dip“ keleivių riksmai. Amerikietiški kalneliai buvo 20 metrų aukščio, bet juose buvo stačiausios įkalnės ir staigiausi posūkiai.

Per mėnesį jie susikrovė nemenką pinigų sumą, bet kalneliai sudegė. Ponas Feuchtas nieko nelaukdamas pastatė naują, dar ekstremalesnį atrakcioną. Tačiau rūpinosi ir klientų saugumu, tad sukūrė apsauginį užtvarą, kad kalneliais važiuojantys žmonės neiškristų iš vagonėlių. „Drop-the-Dip“ buvo dvidešimti amerikietiški kalneliai Konio saloje, o Feuchtas galėjo didžiuotis, kad sukūrė nutrūktgalviškiausią, bet sykiu ir saugiausią atrakcioną JAV.

Aukso amžius

Iškart po Pirmojo pasaulinio karo šalies ekonomikai augant ėmė dygti ir gausybė amerikietiškų kalnelių. XX a. trečiasis dešimtmetis ne be reikalo vadinamas amerikietiškų kalnelių metais. Konio salai teko konkuruoti su visa šalimi. Pramogų parkai buvo visur statomi. O Čikagoje įrengtas Rivervju parkas tapo naujuoju centru, kuriame konkuravo garsiausi amerikietiškų kalnelių statytojai. Tuo metu pramogų parke buvo 11 amerikietiškų kalnelių.

Tačiau Čikagos statybų taisyklės reglamentavo beprotybės ribas. Amerikietiški kalneliai negalėjo būti aukštesni nei 24 metrai. Vis dėlto ši taisyklė buvo apeinama įkasant kalnelius po žeme, todėl amerikietiški kalneliai „Ugnies kamuolys“ buvo pastatyti tokie aukšti, kad žemyn lekiantys vagonėliai pasiekdavo didesnį nei 100 km/h greitį.

1924 m. spauda pranešė, kad Rivervju parke atidarytas „Bobs“ atrakcionas įspūdingumu lenkia visus kitus. 30 metrų aukščio, su pirmu 67 laipsnių kampu einančiu nusileidimu, apie tūkstančio metrų bėgiais, 16 kalvų ir 12 posūkių „Bobs“ buvo vienas ekstremaliausių kada nors JAV veikusių atrakcionų.

Per 43 m. daugiau negu 30 mln. žmonių išbandė šiuos košmariškus kalnelius. Vienas entuziastas negalėjo atsidžiaugti: „Aukštyn! Žemyn! Baisus girgždantis posūkis. Pasukome taip staigiai, kad atsitrenkėme vienas į kitą. Lėkėme pirmyn, apatine bėgių, ant kurių ką tik važiavome, dalimi, dabar jie buvo keli coliai virš mūsų. Tuomet pasukome į kairę, lėkėme pirmyn, leidomės žemyn, tuomet aukštyn, ir pamaniau: „Gerai, kad tvirtai laikausi.“

Panaudojo ratus

Amerikietiški kalneliai tapo dar beprotiškesni – daugiausia vieno aiškią ateities viziją turinčio pionieriaus Johno A. Millerio dėka. Amerikietis patentavo daugybę saugos priemonių, dėl kurių buvo galima įgyvendinti sadistiškiausias idėjas. Iš pradžių p. Milleris dirbo su p. Thompsonu, iš jo sužinojo daugybę smulkiausių detalių apie amerikietiškus kalnelius ir įgijo patirties, o tuomet ėmėsi veiklos savarankiškai.

Jis žinojo, kad padidinus saugumą būtų galima įtikinti valdžią leisti statyti ekstremalesnius amerikietiškus kalnelius, ir patentavo mechanizmą, kuris saugiai užkeldavo vagonėlius į pirmą, aukščiausią, amerikietiškų kalnelių tašką, dar vadinamą pakėlimo kalva.

Jeigu lynas trūktų, po vagonėliu esančios metalinės sijos užkibtų už trasoje įtaisytų dantelių. Kylant į pirmą kalvą, buvo girdėti ir šiais laikais atpažįstamas garsas klak klak klak – šis mechanizmas naudojamas iki šiol.

Milleris sukūrė ir specialius ratukus, kurie iš trijų pusių laikė vagonėlį prie bėgio. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo pradėti kurti labai greiti ir vis aukštesni kalneliai. Amerikiečiai buvo saugūs Millerio vagonėliuose, todėl jis galėjo statyti pragariškus kalnelius – daugiau negu 35 metrų aukščio ir staigesniais posūkiais. Per visą gyvenimą Johnas Milleris patentavo 140 kalnelių ir saugos mechanizmų.

Jo vyriausiasis inžinierius prisiminė viršininką su pagarba: „Jis gąsdino žmones. Jau patys pirmieji jo statyti amerikietiški kalneliai buvo labai aukšti. Dauguma jų tuo metu buvo 12–18 metrų aukščio, o iškart po karo jis ėmė statyti 20–25 metrų aukščio kalnelius. Žmonės manė, kad jis peržengia organizmo tolerancijos ribas.“

 Milleris eksperimentavo su „Puritas Springs Cyclone“ – meistriškai įrengė kalnelius medžiais apaugusiame tarpeklyje. Klientai lipo į vagonėlius tarpeklio viršuje ir leidosi neregėtu tuomet 110 kilometrų per valandą greičiu per mišką. Taip pasivažinėjęs ir iš vagonėlio su mėlynėmis ant kelių ir alkūnių išlipęs ponas sušuko: „Reikėtų uždaryti šitą prakeiktą įrenginį!“

Babelio bokštas

1926 m. amerikietiški kalneliai „Crystal Beach Cyclone“ buvo pastatyti Ontarijuje, Kanadoje. Po 40 metų intensyvios konkurencijos šis atrakcionas sulaukė neįtikimos sėkmės. Pirmoji kalnelių kalva buvo 30 metrų aukščio, nuo jos buvo leidžiamasi taip staigiai, kad keleiviai manė įlėksiantys tiesiai į netoliese esantį ežerą. Tuomet vagonėliai kilo į dar vieną stačią kalvą ir nuo jos leidosi 52 laipsnių kampu.

Pervažiavęs milžiniška spirale vežimėlis įlėkdavo į aštuntuką, nuo kurio krestelėdavo žandikaulis. Galop klientų laukė vadinamieji judrieji bėgiai, kuriais vagonėliai važiavo beveik zigzagu. Jais būdavo baigiamas pragariškas 40 sekundžių trukmės pasivažinėjimas. „Cikloną“ pastatė Harry Traveris – paskutinis aukso amžiaus amerikietiškų kalnelių genijus.

„Šio beprotiško verslo imtis mane paskatino sidabriniai kirai“, – paaiškino jis. Jaunystėje, dirbdamas galvijus plukdančiame laive, jis stebėdavo apie laivo stiebą akrobatiškai skraidančius kirus. Tuomet jam kilo mintis pastatyti amerikietiškus kalnelius. Traverio fantazijos atrodė beprotiškos, tačiau jis sugebėjo jas paversti realybe. „Crystal Beach Cyclone“ buvo stulbinamas atrakcionas, jame buvo panaudotos geriausios visų atrakcionų idėjos – tik dar labiau patobulintos.

„Amerikietiškuose kalneliuose visi lygūs, – pareiškė Harry Traveris, – visi rėkia vienu metu.“ Prie išėjimo iš „Ciklono“ stovėjo slaugytoja, kuri, anot vieno lankytojo, nuolat dvokė vėmalais. Laikraštis „New York Telegram“ išsiuntė vieną darbuotoją pasivažinėti 900 metrų ilgio kalneliais.

„Jautiesi kaip visiškai apgailėtinas Dievo padaras, nenusipelnęs žemės traukos. „Ciklonas“ yra nedoras: nepakanka to, kad tave užkelia ant kalvos ir nuo jos nuleidžia, tave dar mėto iš vienos pusės į kitą, nespėji net ištarti „Tėve mūsų“, o tave jau paleidžia skrieti aukštyn žvaigždžių link.“ Kalneliai buvo toks traukos centras, kad atidarymo dieną susirinko 75 tūkstančiai žmonių. Dauguma atėjo tiesiog pasižiūrėti į stebuklą. Žurnalo „Billboard“ teigimu, vieną vyrą taip sužavėjo kalneliai, kad jis tą pačią dieną jais pasivažinėjo 67 kartus – pramoga truko tris valandas.

Sužlugdė Volstritas

„Crystal Beach Cyclone“ buvo amerikietiškų kalnelių apogėjus. 1929 m. kilo finansinė krizė ir aukso amžių išgyvenę amerikietiški kalneliai nugarmėjo į tamsiuosius viduramžius. Harry Traverio bendrovė bankrutavo, dauguma legendinių kalnelių buvo nugriauti.

Per kitus dešimtmečius JAV buvo uždaryta 2.000 pramogų parkų ir beveik tiek pat amerikietiškų kalnelių. XX a. septintajame dešimtmetyje buvo likę maždaug 200 šių atrakcionų.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 2.800 amerikietiškų kalnelių – vos trečdaliu daugiau nei 1929 m. buvo vien JAV.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Atidarytas Vilniaus startuolių muziejus

Apie muziejus vis dar vyrauja stereotipas, jog juose saugomi ir puoselėjami praeities dalykai. Tačiau tik ne...

Laisvalaikis
2019.12.13
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau