„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą

Publikuota: 2018-07-13
Atnaujinta 2018-07-13 11:34

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės „Deeper“ inovacijų vadovas Donatas Malinauskas. Tačiau jis didžiuojasi dirbdamas įmonėje, kuri iš kelių žmonių startuolio išaugo į pasaulyje atpažįstamą aukštųjų technologijų bendrovę, ir priklausydamas Šaulių sąjungai bei žinodamas, ką darytų, jei šaliai kiltų grėsmė.

Potraukį technikai ir technologijoms p. Malinauskas pajuto vaikystėje – buvo įdomu, kaip ir kodėl būtent taip sukonstruoti įvairūs daiktai. Ilgainiui pomėgis virto profesija, o ši atvedė į verslą.

Ponas Malinauskas yra vienas kompanijos „Deeper“ įkūrėjų ir vadovų. Įmonė sukūrė ir sėkmingai visame pasaulyje pardavinėja meškeriotojams skirtą išmanųjį sonarą. Šis prietaisas leidžia ne tik valtyse sėdintiems, bet ir nuo kranto meškeriojantiems žvejams telefono ekrane matyti žūklavietės gylį, dugno reljefą ir net nustatyti, ar ten yra žuvų.

Atrodytų, kad prie tokio produkto sukūrimo prisidėjęs žmogus ir pats turėtų būti užkietėjęs meškeriotojas, bet p. Malinauskas juokiasi, kad nors pažvejoti išsiruošia ne taip retai, meškerės dažnai į rankas net nepaima, nes visą laiką prie vandens praleidžia su „Deeper“ sonaru ir telefonu rankose. Jo rankose dažai atsiduria ir ginklas, su kuriuo dalyvauja Šaulių sąjungos rengiamuose mokymuose. Po įvykių Ukrainoje prie šios organizacijos prisidėjęs p. Malinauskas sako, kad dabar jaučiasi ramiau, kai yra įgijęs žinių, reikalingų krašto gynybai.

Kaip veikia tas radijas?

„Gimiau ir augau Kaišiadoryse, mokiausi dabartinėje A. M. Brazausko gimnazijoje, joje lankiau elektronikos ir modeliavimo būrelius. Technika susidomėjau labai anksti, tikriausiai tuomet, kai būdamas ketverių ar penkerių išardžiau tėvų radijo aparatą. Tėtis dirbo inžinieriumi, matydavau, kaip jis konstruoja ir taiso įvairius daiktus, tai užsimaniau ir pats tokios veiklos. Nuo mažens buvau smalsus, man buvo labai įdomu, iš ko įvairūs daiktai yra padaryti, kaip ir kodėl jie veikia“, – pasakojimą pradeda pašnekovas.

Vėlesniais mokyklos metais, kai atsirado pirmieji kompiuteriai, tokio daikto užsimanė ir jis, tačiau pinigų jam įsigyti nebuvo. Tad jaunuolis uždarbiavo dažydamas garažų duris, o už gautus pinigus pirko mikroschemas, laidus ir kitus daiktus, reikalingus kompiuteriui sukonstruoti. Galiausiai jo rankose atsidūrė savadarbis kompiuteris, kuriuo jau buvo galima šiek tiek programuoti ir kurti naujus daiktus.

„Kartais ne tik ką nors pagamindavau, bet ir sugebėdavau parduoti. Pavyzdžiui, vietos diskotekoms dariau šviesų sistemas. Ne viskas veikdavo puikiai. Buvo ir situacijų, kai mano pagamintas ir parduotas daiktas iškart sugesdavo, tuomet tekdavo pinigus grąžinti“, – pirmąsias verslo patirtis prisimena pašnekovas.

Susižavėjimas technologijomis p. Malinauską nuvedė į studijas Kauno technologijos universiteto Elektronikos ir telekomunikacijų fakultete. Pagal studentų mainų programą teko pasimokyti ir Danijos technologijos universitete. Pašnekovas sako, kad studijos užsienyje buvo trumpos, bet nepaprastai intensyvios ir turiningos.

„Kartu stengiausi ne tik konstruoti kokius nors daiktus, bet ir skaičiau daug su profesija susijusios literatūros. Iš tų knygų atėjo pirmasis supratimas apie verslą – kad daugiau galima pasiekti ne vien dirbant savo rankomis, bet subūrus žmonių, turinčių skirtingų įgūdžių, komandą. Žinoma, tas supratimas buvo pakankamai primityvus. Vėliau paaiškėjo, kad praktika nuo teorijos dažnai skiriasi gana smarkiai“, – dėsto p. Malinauskas.

Per pirmuosius bandymus verslauti pašnekovas su bičiuliais kūrė interneto svetaines, vėliau užsiėmė šaldymo sistemų perprogramavimu, kad jos geriau atitiktų vartotojų lūkesčius. Pašnekovas juokiasi, kad ir dabar dažnai kyla noras imti ir kokį nors daiktą patobulinti: „Gal ne kasdien, bet bent kas savaitę susiduriu su kuo nors, kas galėtų veikti geriau, ir manau, kad žinau, kaip tai padaryti.“

„Pavyzdžiui, sodyboje turime granulėmis kūrenamą katilą, kuris teoriškai turėtų būti labai protingas, bet praktiškai yra kvailas. Taip, jis daro ir tą, ir aną, bet man kiekvieną kartą teka ašaros, kai matau, kaip jis tai daro. Kaskart galvoju, kad reikia vieną kartą susikaupti ir perrašyti programinį kodą, kad katilas imtų veikti kiek kitaip. Matau, kad šį tą patobulinęs galėčiau sutaupyti iki 20% kuro“, – šypsosi technologijų specialistas.

Maža šalis – pranašumas

Aistra technikai ir susidomėjimas verslu galiausiai p. Malinauską atvedė į tuomet dar tik pirmuosius žingsnius žengiantį „Deeper“ startuolį. Jį įkūrę žmonės turėjo gerą idėją, bet iki tokios įmonės, kokia yra dabar, dar laukė ilgas kelias.

nuotrauka::1left

Pašnekovas prisimena, kad „Deeper“ sonaro programos versija, kurią jau buvo galima panaudoti rinkai pristatomam produktui, buvo pažymėta skaičiais 8.4. Tik dvyliktas ar tryliktas sonaro modelis galiausiai veikė pakankamai gerai, kad juo būtų galima sudominti meškeriotojus. Darbai nuo idėjos iki veikiančio prototipo truko daugiau kaip porą metų.

„Negaliu pasakoti apie „Deeper“ kaip apie tokią sėkmės istoriją, kuri įvyko iškart, nuo pat pirmo bandymo. Vargu ar tokios istorijos apskritai egzistuoja. Kaip tenka ne kartą virsti nuo dviračio, kol išmoksti juo važiuoti, taip ir čia. Svarbu paskui atsikelti ir bandyti vėl“, – kalba p. Malinauskas.

Nuo vadinamosios minios finansavimo platformos prasidėjusios „Deeper“ įmonės metinė apyvarta dabar siekia apie 10 mln. Eur, o bendrovės gaminamus išmaniuosius sonarus naudoja daugiau kaip 50 šalių meškeriotojai.

„Nuo pat pradžių žinojome, kad vien Lietuva nėra mūsų tikslas. Visgi esame per maža šalis, kad investicijos būtų atsipirkusios vien dirbant vietos rinkoje. Tačiau manau, kad tai yra vienas didžiausių mažos šalies pranašumų. Kai vos pradėjęs darbus žinai, kad nežaisi vien savo kiemo smėlio dėžėje, esi priverstas planuoti ir modeliuoti ateitį kur kas didesniame pasaulyje. Tai priverčia mąstyti plačiau“, – svarsto p. Malinauskas.

Pagrindinės „Deeper“ rinkos šiuo metu yra ekonomiškai galingiausiose pasaulio šalyse – JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje. Ne paslaptis, kad apie Lietuvą šiose šalyse geriausiu atveju žinoma labai mažai, o paprastai nežinoma nieko. Bet, sako p. Malinauskas, „Deeper“ žmonės niekuomet nejautė jokių kompleksų, kad yra kilę iš mažos šalies.

„Mes, lietuviai, dažnai pernelyg blogai apie save galvojame, manome, kad atėjus iš mažos šalies ką nors pasiekti yra daug sunkiau. Bet mes juk esame Europoje, o kas tai yra, niekam aiškinti nereikia. Jei kas nors ir nežino, kur yra Lietuva, užtenka pasakyti, kad mes – iš Šiaurės Europos, ir visiems viskas tampa aišku. Be to, man atrodo, kad lietuviai apskritai turi komunikabilumo, gebėjimo keliauti, kalbėtis ir parduoti geną, nors patys apie save dažnai taip negalvojame“, – kalba pašnekovas.

Jis džiaugiasi, kad, nors tik nedidelę įmonės pajamų dalį sudaro pardavimai vietos rinkoje, o „Deeper“ dirba žmonės iš įvairiausių šalių, bendrovė save mato kaip lietuvišką. Mūsų šalyje „Deeper“ sonarai ne tik kuriami, bet ir gaminami. Kompanijos biuras taip pat galėtų būti bet kur, bet yra Vilniaus Sapiegų rūmų teritorijoje esančiame technologijų parke. Tiesa, pabrėžia p. Malinauskas, Pardavimo skyriuje dirbantys žmonės Lietuvoje beveik nebūna: „Stengiamės turėti žmonių iš tų rinkų, kuriose dirbame. Suprantant vietos mentalitetą, lengviau bendrauti.“

„Visada smagu, kai šalia įmonės pavadinimo minimas ir Lietuvos vardas. Juolab kad įvairių apdovanojimų esame parsivežę iš kone visuose žemynuose rengiamų technologijų ir žūklės reikmenų parodų“, – sako p. Malinauskas.

Dalykai pasidaro daromi

Pašnekovas ne veltui vis užsimena apie „Deeper“ lietuviškumą. Patriotizmas, sako p. Malinauskas, jam visada buvo savaime suprantama vertybė. Tik ne tas plakatinis, kuriame – liaudies dainos, tautiniai kostiumai ir praeities garbinimas: „Tradicijos ir supratimas, iš kur mes esame kilę, yra svarbu. Bet nėra sveika galvoti, kad turime vaikščioti su vyžomis. Gyvenimas eina į priekį, o gyventi praeitimi nėra gerai. Praeitį ir joje padarytas klaidas reikia suprasti, bet nereikia tuo gyventi.“

„Man atrodo, valstybė turi siekti, kad jos piliečiai jaustųsi laimingi, tai – svarbiausia. Beje, pabrėšiu, – visi piliečiai, taip pat naujieji. Pavyzdžiui, „Deeper“ dirba dizaineris, kurio abu tėvai – korėjiečiai, bet jis gimęs ir visą laiką gyvenęs Lietuvoje. Jis – lygiai toks pats lietuvis. Labai tikiuosi, kad Lietuva bus atvira visomis prasmėmis, kad valstybė sugebės priimti pokyčius savo viduje, būti pasaulio dalis, bet, žinoma, kartu nepamirš savo šaknų. Man patriotizmas yra savęs suvokimas Lietuvos kontekste ir pasiryžimas visuomet ginti laisvę“, – dėsto p. Malinauskas.

Šis pasiryžimas p. Malinauskui nėra vien tušti žodžiai – prieš ketverius metus jis prisidėjo prie Šaulių sąjungos.

„Ir iki tol pagalvodavau, kad galbūt reikėtų prisijungti, kad tai geras dalykas. Bet po įvykių Ukrainoje galvoje suskambo skambutis, kad jau tikrai reikia imtis veiksmų. Tada tokių žmonių, kurie tą pavojaus skambutį išgirdo, buvo daugiau. Be to, pati Šaulių sąjunga tuomet ėmė stipriai keistis, atsirado požiūris, kad tai ne laisvalaikio leidimo būdas, bet realus pasirengimas valstybės gynybai“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, šis pavojaus skambutis privertė atsibusti ir suprasti, kad gyvename tokioje vietoje, kurioje negalime atsipalaiduoti. Kai esi pasiruošęs galimiems pavojams, gyventi tampa ramiau, ypač žinant, kad yra daugiau lygiai taip pat pasiruošusių žmonių: „Šaulių bendruomenė yra įvairialypė, iš tų žmonių galiu išmokti daug naujų dalykų. Mokytojai, inžinieriai, darbininkai, verslininkai, žurnalistai – visi čia atėjo turėdami tą patį tikslą.“

Paklaustas, ką atsakytų tiems nesusipratusiems žmonėms, kurie iš šaulių kartais pasišaipo, esą suaugę vyrai lyg berniukai žaidžia karą, p. Malinauskas juokiasi, kad pats pasakymas „suaugę vyrai“ yra klaidingas, nes „Šaulių sąjungoje yra labai daug ir suaugusių moterų.“

Surimtėjęs pašnekovas kalba, kad kuo daugiau bus žmonių, kurie priklausys šauliams ar savanorių pajėgoms, tuo mažesnė tikimybė, kad mūsų šalį vėl ištiks skaudus likimas.

„Dalykai pasidaro darymo būdu. Jei sėdėsi ant sofos, taip ir bus – ateis, okupuos ir galėsi toliau sėdėti. Mums okupacija baigėsi daugybės piliečių kelione vagonais į Sibirą susipažinti su lokiais. Nežinau, ar kas nors norėtų, kad tokia dalis mūsų žmonių vėl dingtų. Bet jei sėdėsime ir nieko nedarysime, taip ir bus. Vieną dieną sėdėsi ant sofos, kitą – prekiniame vagone. Per Žiemos karą suomiai santykinai prarado mažiau žmonių, nei į Sibirą iškeliavo lietuvių. Man atrodo, akivaizdu, kad pasipriešinti yra geresnė išeitis“, – kalba p. Malinauskas.

Tiesa, Rusijos rinkoje „Deeper“ taip pat yra, bet pašnekovas sako, kad ten gaunama bendrovės pajamų dalis yra nedidelė. Pasak jo, svarstymų, kad gal savo gaminių šioje šalyje nereikėtų pardavinėti, bendrovėje nebuvo.

„Mūsų produktas nėra toks, kuris saugumo situacijoje galėtų turėti kokią nors įtaką. Jis nei padeda, nei trukdo Rusijos režimui. Jei Rusijos rinka sudarytų didelę verslo dalį, manau, žiūrėtume kitaip, bet dabar tokio reikalo tiesiog nėra“, – aiškina „Deeper“ inovacijų vadovas.

Prie vandens – su telefonu

Ponas Malinauskas pasakoja, kad jam būtų įdomu savo žinias ir įgūdžius pritaikyti ne tik žvejybos, bet ir karybos srityje, tačiau dabar jaučiasi laimingas ten, kur yra.

„Ginkluotės technologijos – sudėtingos, o tai, kas sudėtinga, man įdomu. Tokios galimybės neskubėčiau atmesti. Juolab kad Lietuvoje jau yra šios srities užuomazgų ir tokį darbą dirbančių žmonių. Bet matau pakankamai veiklos toje srityje, kurioje dirbu. Matau priekyje tolimą kelią, kuriuo eidamas dar galiu sužinoti ir sukurti labai daug“, – sako jis. Prietaisus meškeriotojams kuriantis žmogus ir pats, rodos, turėtų būti prisiekęs žvejys, bet p. Malinauskas šypsosi, kad žvejyba nėra jo didžiausias pomėgis.

„Nesu iš tų rimtųjų žvejų. Taip, produktas yra toks, kad tenka prie vandens praleisti daug laiko. Bet būna, kad susiplanuoju, jog dabar su savo sonaru susirasiu gerą vietą, mausiu slieką ir trauksiu žuvis, bet meškerės taip ir neišsitraukiu. Būna įdomu pasižiūrėti, kas ten dedasi po vandeniu, rasti, kur plaukioja žuvys, kur duobės, kur seklumos. Taip ir pravaikštau visą dieną pakrantėmis, žiūrėdamas į telefoną. Būna net gaila, kad dabar jau reikia imti meškerę ir žvejoti. Dalis iki to man įdomesnė“, – juokiasi vienas „Deeper“ vadovų.

Tad kur kas dažniau laisvalaikį p. Malinauskas leidžia rankose laikydamas ne meškerę, o pjūklą ir atsuktuvą. Jis juokiasi, kad potraukis konstruoti niekuomet nedingsta, tik kartais norisi konstruoti ką nors, ko nedarai darbe.

„Vilniuje veikia tokia „Padirbtuvių“ erdvė. Tai patalpa, kurioje yra įvairiausių įrankių, kiekvienas gali ateiti ir meistrauti, ką tik užsigeidžia. Tai man smagu ten nuvažiuoti ir savo rankomis pasidaryti kokį stalą ar kitą baldą. Vadinasi, ir laisvalaikiu nuo konstravimo nenutolstu, tik mažiau protinio darbo nei kasdienėje veikloje“, – sako p. Malinauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežiaus žinia latviams: laisvė yra užduotis kiekvienam 1

Laisvei puoselėti reikia ir atskirų žmonių, ir visuomenės tobulėjimo, sako pirmadienį į Latviją atvykęs...

Laisvalaikis
06:52
Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas 5

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 14

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
Maljorkoje atidarys viešbutį tik moterims 2

Maljorkoje planuojama atidaryti viešbutį, skirtą tik moterims. Verslininkai tikisi, kad tokia koncepcija...

Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių 2

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Egipte rastas puikiai išsilaikęs sfinksas 1

Egipte aptiktas puikiai išsilaikęs sfinksas. Manoma, kad jam galėtų būti daugiau kaip 2.000 m.

Laisvalaikis
2018.09.23
Iliustruotoji istorija: Čikaga, iš pelkės pakeltas miestas 4

Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo...

Laisvalaikis
2018.09.23
Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų susirinko į popiežiaus mišias Kaune 5

Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų sekmadienio rytą susirinko į Kauno Santaką dalyvauti popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.09.23
5 svarbios popiežiaus Pranciškaus citatos viešint Vilniuje 11

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais, tikinčiaisiais ir...

Laisvalaikis
2018.09.22
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai 3

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežius Pranciškus vieši Lietuvoje 1

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios rytą, su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu atvyko popiežius Pranciškus. Per dvi...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežiaus vizitui – užsienio ir lietuvių žurnalistų desantas

Per dvi viešnagės Lietuvoje dienas Popiežius Pranciškus susitiks su valstybės vadovais ir visuomenės...

Rinkodara
2018.09.22
Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Popiežius Pranciškus į istoriją mėgina įsirašyti kaip pontifikas, pakeitęs XXI a. Romos katalikų bažnyčios...

Laisvalaikis
2018.09.22
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 2

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21
Nidoje įamžintas prancūzų karių atminimas

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai...

Laisvalaikis
2018.09.21
Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau