„Iliustruotoji istorija“: eunuchai paėmė valdžią

Publikuota: 2016-12-17
Kairėje – indas, kuriame laikytos nupjautos genitalijos. Lyties organus kinai vadino žodžiu „pao“, reiškiančiu „brangų“. Genitalijos buvo konservuojamos hermetiškame inde, kurį eunuchas laikydavo aukštai ant lentynos. 
Dešinėjė – paskutinis Kinijos eunuchas Sun Jaotingas 1902–1996 m. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kairėje – indas, kuriame laikytos nupjautos genitalijos. Lyties organus kinai vadino žodžiu „pao“, reiškiančiu „brangų“. Genitalijos buvo konservuojamos hermetiškame inde, kurį eunuchas laikydavo aukštai ant lentynos. Dešinėjė – paskutinis Kinijos eunuchas Sun Jaotingas 1902–1996 m. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 

Tūkstančius metų Kinijos karo belaisviams buvo šalinami lyties organai, kad jie galėtų tarnauti rūmuose. Imperatoriai manė, kad eunuchai – kaip naminiai gyvūnai, jiems buvo leidžiama eiti į slapčiausius rūmų kambarius. Tačiau eunuchai toli gražu nebuvo nepavojingi. Intrigomis jie įgijo neribotą valdžią ir milžiniškus turtus.

Aidint šūkiui „tegyvuoja devyni tūkstančiai metų“, Vei Džongsiano arklių traukiamas vežimas juda pirmyn. 1622-ieji, Vei Džongsianas yra vyriausiasis imperatoriaus eunuchas. Palei kelią išsirikiavę rūmų tarnautojai. Greitį mėgstantis eunuchas įsakė žiūrėti, kaip jis važiuoja, nes jo pasirodymas – kur kas daugiau negu didelis greitis.

Vei šūkis apie devynis tūkstančius metų nurodo į terminą „dešimt tūkstančių metų“, kuris Mingų dinastijos laikais (1368–1644 m.) buvo vartojamas linkint imperatoriui – Padangių valdovui ir aukštesnės valdžios atstovui Žemėje – ilgo gyvenimo. Tai, kad Vei kalba apie „devynis tūkstančius metų“ ir pasivadina antru žmogumi po imperatoriaus, paprastai suvokiama kaip valdovo pažeminimas. Savo pasirodymu Vei rodo tarnautojams esantis toks galingas, kad nebijo imperatoriaus.

Vei įgijo valdžią valdant imperatoriui Tianči. Kai 1620 m. šis buvo paskelbtas imperatoriumi, Vei buvo tik 15 metų. Vei ne tik rengė ekstravagantiškas lenktynes, kurių metu aukšti rūmų pareigūnai turėjo rodyti jam pagarbą, bet ir įtikino imperatorių, kad kariuomenė turi būti sudaryta tik iš eunuchų, o save paskyrė vyriausiuoju vadu. Jis pasistatė tokius didžiulius rūmus, kad plačiomis sienomis galėtų važiuoti vežimas. Pasirūpino, kad oficialūs iš rūmų siunčiami pranešimai būtų pradedami fraze: „Imperatorius ir rūmų ministras pareiškia, kad...“

Vei galios taip išsiplėtė, kad nuo 1623 m. visą Tianči valdymo laiką jis buvo tikrasis šalies valdovas, o jo sukurtas režimas – žiaurus. Slaptoji policija persekiojo kiekvieną jį sukritikavusį asmenį, šiam grėsė kalėjimas ir baisūs kankinimai.

Nepavojingi eunuchai

Mingų dinastijos imperatorius Tianči, kaip daugelis pirmtakų, aklai pasikliovė eunuchais. Ne visi eunuchai piktnaudžiavo imperatorių pasitikėjimu. Pavyzdžiui, eunuchas Čen Dziu, turėjęs daug galių valdant Tianči pirmtakui, garsėjo išmintingais patarimais.

Prieš 200 metų eunuchas Dženg He paliko šlovingą palikimą. Jis vadovavo milžiniškam imperatoriaus Jonglė (valdė 1402–1424 m.) laivynui, kuris 1404 m. išplaukė į pirmą iš septynių ekspedicijų. Per šią ekspediciją, be visa ko, į Kiniją buvo atvežta žirafų iš Afrikos. Anot kai kurių mokslininkų, kinai pasiekė Ameriką 71 metais anksčiau už Cristoforo Colombo. Tačiau didžioji dalis galingų imperatoriaus eunuchų garsėjo intrigomis, šnipinėjimu, kankinimais, užsakomosiomis žmogžudystėmis ir didele korupcija, dėl kurios žlugo keli imperatoriai ar net ištisos dinastijos.

Vienas pjūvis

Eunuchų, kaip imperatoriaus tarnų, istorija siekia Šangų dinastijos laikus, t. y. nuo maždaug 1600 m. pr. Kr. iki maždaug 1045 m. pr. Kr. Įrašai ant galvijų mentikaulių ir vėžlių kiautų atskleidžia, kad imperatoriaus kareiviai imdavo priešiškų genčių karius į nelaisvę. Dauguma jų buvo aukojami dievams, o išrinktieji tarnaudavo rūmuose. Istorikai mano, kad dauguma šių tarnų matė, kaip jų lytiniai organai vienu pjūviu atskiriami nuo kūno. Šie belaisviai sudarė ankstyvąjį karališkųjų eunuchų korpusą. Pirmieji eunuchai buvo vertinami įtariai. Apie juos pasakojama, pavyzdžiui, pirmajame Kinijos poezijos rinkinyje, datuojamame 1100–700 m. pr. Kr.: „Rūmų moterys ir eunuchai – jie negali mokytis ir yra nevaldomi.“

Eunuchai gauna valdžią

Tik Džou dinastijos laikotarpio (apie 1045 m. pr. Kr. – apie 250 m. pr. Kr.), maždaug 720 m. pr. Kr., šaltiniai liudija, kad eunuchai imperatoriaus rūmuose kilo karjeros laiptais. Džou dinastija rėmėsi griežta feodaline hierarchija – su vergais apačioje ir valdovu viršuje. Aukščiau už valdovą buvo tik dievai. Eunuchų ši hierarchija neapėmė, tad jie galėjo regzti intrigas ir kurti strategines sąjungas.

Pirmasis pasakojimas apie eunuchų klastas yra istorija apie eunuchą I li, kuris norėjo atkeršyti už tai, kad jį spardė Či miesto-valstybės valdovo įpėdinis, nes šiam nepatiko jo ilgesys. Supykęs eunuchas apsilankė pas mylimiausią vasalinės šalies karaliaus sugulovę ir ją įtikino, kad sosto įpėdinis skleidžia melagingus gandus apie jos skaistybę. Įtūžusi sugulovė iki kraujo susidraskė veidą, išsirovė kuokštus plaukų ir suplėšė savo drabužius. Taip apgailėtinai atrodydama ji nuėjo pas vasalinės valstybės karalių ir pareiškė, kad jo sūnus bandė sumenkinti jos dorybę. Vadovaudamasis įstatymais, karalius nedelsdamas įsakė nukirsti princui galvą.

Tačiau kerštas pražudė I li. Princui pavyko pabėgti. Po karaliaus mirties jis grįžo ir nukirto galvą melagiui eunuchui.

Per kitą tūkstantmetį rūmuose vyko daugybė intrigų, su kuriomis buvo susiję eunuchai. Tačiau karaliai ir imperatoriai nepabūgo ir toliau samdė vis daugiau eunuchų į savo rūmus, nes kastruoti vyrai turėjo imperijai gyvybiškai svarbių savybių.

Dorybė – svarbiausia

Kinijos imperatoriai įsileisdavo eunuchus į slapčiausius rūmų kambarius, nes manė, kad kastruoti vyrai yra nepavojingi. Neturėdami šeimos ir palikuonių, kuriais reikėtų pasirūpinti, jie nesigundė rūmų turtais. Be to, imperatoriui nereikėjo jaudintis, kad jie gali prievartauti rūmų moteris.

„Eunuchai paklusnūs ir ištikimi, kaip kastruoti gyvūnai“, – buvo sakoma imperatoriaus rūmuose.

Būdamas paties dangiškojo valdovo sūnus imperatorius buvo dieviškasis ryšys tarp aukščiausiųjų jėgų ir gyvenimo Žemėje. Kad būtų išsaugota Žemės ir dangaus harmonija, imperatoriaus įpėdinis negalėjo būti suterštas svetimu krauju. Norėdamas užsitikrinti išskirtines teises į savo haremą, imperatorius uždarydavo visas rūmų moteris specialiuose apartamentuose, į kuriuos vyrai nebuvo įleidžiami. Pagrindinė eunuchų užduotis buvo saugoti moteris ir užtikrinti paveldėjimo eiliškumą.

Valdant Mingų dinastijos imperatoriui Džengdė (1505–1521 m.), eunuchai nešdavo valdovui padėklą su žaliais nefritais ir šis traukdavo vieną brangakmenį it loterijos bilietą su užrašytu sugulovės vardu. Tuomet eunuchas atvesdavo išrinktąją sugulovę imperatoriui, o pats stovėdavo prie durų ir laukdavo, kol Džengdė numalšins savo aistrą. Imperatorius turėdavo skubėti, nes po kurio laiko eunuchas nutraukdavo meilės žaidimą. Buvo manoma, kad Dangaus sūnus negali švaistyti energijos ištvirkaudamas.

Kai rūmuose gimdavo sosto paveldėtojas, motina jį iškart perleisdavo žindyvei, o kai tik pieno nebereikėdavo, jis būdavo perduodamas eunuchams – auginti ir mokyti valdovo sūnų.

Visą princo vaikystę ir jaunystę suluošinti samdiniai galėjo įsiteikti būsimam sosto įpėdiniui ir užmegzti su juo glaudžius ryšius, kad tapęs valdovu jis pasikliautų jų patarimais. Šitaip eunuchas Vei Džongsianas pataikavo imperatoriui Tianči visą šio vaikystę.

Kai kurie eunuchai imperatorių sūnums labai anksti leisdavo pajusti ištvirkavimų ir žaidimų skonį – taip priversdavo imperatorius naudoti energiją ne imperijai valdyti.

Tėvai luošino vaikus

Keičiantis dinastijoms, haremas augo, rūmuose buvo mėgaujamasi prabangiu gyvenimu, tad eunuchų paklausa didėjo. Eunucho darbas buvo toks patrauklus, kad nuskurdę tėvai kastruodavo sūnus tikėdamiesi, kad jų lauks ateitis tarp rūmų sienų. Draudimai neatgrasė nuo žiaurių procedūrų. Oficialiai imperatoriai smerkė kastraciją, tačiau rūmai ir toliau samdė tūkstančius eunuchų.

Eunuchai buvo imperatoriaus numylėtiniai, todėl kėlė kitų imperatoriaus pavaldinių pavydą. Kad mandarinas gautų darbą imperatoriaus dvare, turėjo mintinai išmokti storus filosofijos traktatus ir pereiti sudėtingą kinišką egzaminų sistemą, o eunuchas galėjo tapti imperatoriaus tarnu nemokėdamas nė hieroglifo.

Istoriniuose šaltiniuose apstu pavydo padiktuoto šmeižto apie eunuchus, tačiau, istorikų vertinimu, gausu ir piktnaudžiavimo valdžia pavyzdžių, įrodančių, kad eunuchai padarė imperijai daug žalos. Kinų šaltiniai aprašo, kad piktnaudžiaudami valdžia eunuchai net sužlugdė Hanų (206 m. pr. Kr. – 220 m. po Kr.) ir Tangų (618–907 m.) dinastijas.

Eunuchų valdžia pažabojama

„Eunuchams draudžiama kištis į šalies valdymą. Tie, kurie bandys kištis, bus nubausti mirties bausme“, – buvo išgraviruota metalinėje plokštelėje Uždraustajame mieste. Šios nedviprasmiškos žinutės autorius – pirmasis Mingų dinastijos valdovas Hong U. 1368 m. šis neturtingo valstiečio sūnus išsikovojo aukščiausią imperijos valdžią ir pasiskelbė imperatoriumi. Tragiški ankstesnių dinastijų likimai jį išmokė, kad rūmuose eunuchus reikia laikyti už trumpo pavadžio, todėl jis išleido pluoštą įstatymų, kurie ribojo kastruotų vyrų įtaką. Pavyzdžiui, imperatorius sumažino jų atlyginimą iki 3,5 litro ryžių per mėnesį, uždraudė dėvėti uniformą ir susirašinėti su tarnautojais.

Ministras išsikastravo pats

Jeigu Hong U palikuonys būtų vykdę tokią griežtą politiką eunuchų atžvilgiu, Kinijos istorija būtų susiklosčiusi kitaip. Tačiau Hong U sosto įpėdinis Jonglė nepaisė pirmtako taisyklių ir apdovanojo ištikimus eunuchus įtakingais postais.

Kartą, kai imperatorius Jonglė išvyko į medžioklę, rūmus valdyti paliko ministrą, kuris, baimindamasis būti apkaltintas santykiavimu su rūmų moterimis, paaukojo savo genitalijas. Ministro baimė buvo pagrįsta: gandai, kad jis mylisi su haremo moterimis, pasklido imperatoriui dar nespėjus grįžti.

Įrodydamas esąs nekaltas, kastruotas ministras parodė savo tarpkojį. Imperatorių taip sujaudino jo lojalumas, kad jis paskyrė ministrą vadovauti visiems rūmų eunuchams. Imperatorius Jonglė taip pat įsteigė slaptąją eunuchų policiją ir ši netrukus pagarsėjo žiauriais metodais. Policija suimdavo visus, kurie trukdė asmeniniams eunuchų siekiams. Suimtuosius laikydavo kankinimo kamerose, iš jų tik nedaugeliui pavykdavo ištrūkti gyviems.

Niekada anksčiau eunuchai neturėjo tiek galių, kaip valdant Mingų dinastijai. Mingų imperatorių rūmuose Pekine buvo apie 100 tūkstančių eunuchų, kurie buvo įsitvirtinę įvairiuose Uždraustojo miesto postuose. Vieni rūpinosi imperatoriaus žirgais ir drambliais, kiti degė smilkalus šventyklose, treti ruošė imperatoriui maistą, siuvo drabužius, rinko malkas, valė tvenkinius ir linksmino rūmų gyventojus. Ambicingiausieji pasiekė aukščiausių postų – tapo politiniais patarėjais.

Turtai pranoko valstybės biudžetą

Kai Mingų imperatorius Čenghua (1464–1487 m.) užsikirsdavo, eunuchai kalbėdavo už jį. Kai imperatorius Džengdė linksmindavosi su meilužėmis, eunuchai rūpindavosi mokesčių rinkimu, mat didžioji pelno dalis atitekdavo jiems patiems.

Patikimiausias ūmiojo imperatoriaus Džengdė eunuchas Liu Jinas mokėjo rašyti abiem rankomis ir naudojo visas priemones turtams krautis. Pavyzdžiui, įsakė iškasti vandentakį į vakarus nuo Pekino: tikėjosi, kad vanduo užtvindys aplink sostinę esančias teritorijas. Tuomet Liu Jinas būtų paskirtas atsakingu už atstatymo darbus ir svarbiausia – atstatymo biudžetą. Tačiau planas neišdegė.

Rūmų pareigūnai matė, kad Liu Jinas piktnaudžiauja valdžia. Norėdamas atsikratyti priešininkų, jis įsakė 300 ministrų klūpoti priešais rūmus visą dieną. Kai jie skaudamais kūnais pakilo, buvo nuvesti į eunuchų kalėjimą ir nužudyti.

Tačiau Liu Jino valdžios ir turtų troškimas nuėjo per toli. Sklido gandas, kad eunuchas planuoja perversmą, tad kareiviai įsiveržė į jo namus ir rado juose kelis tūkstančius aukso bei sidabro luitų, dvejus gryno aukso šarvus, tris tūkstančius aukso papuošalų ir 4 062 perlais puoštus diržus.

Turtų vertė viršijo metinį imperijos biudžetą. Kai kareiviai pas Liu Jiną rado didelį ginklų arsenalą, imperatorius Džengdė suprato, kad eunuchas – baisus išdavikas, ir įsakė jį nubausti mirties bausme ling či – tūkstančiu pjūvių. Šis mirties bausmės būdas labai skausmingas – budeliai tris dienas pjausto nuteistojo kūną į mažus gabaliukus. Budeliai pjaustė Liu Jiną 3 357 kartus. Jis mirė po 300–400 pjūvių.

Tačiau tuo eunuchų, specialių imperatoriaus patarėjų politikos klausimais, laikai nesibaigė. Po Liu Jino daugybė eunuchų rezgė intrigas rūmuose ir imperijoje trokšdami susikrauti turtus. Vienas tokių eunuchų – Vei Džongsianas, kuris save garbino šūkiu apie devynis tūkstančius metų.

Tik žlugus imperijai 1912 m., išnyko ir eunuchų kultūra. Rūmuose, kuriuose tarpo kastratai, o valdovai leidosi jų vedžiojami už nosies, nebeliko drakonu puošto sosto.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 6

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
18:36
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
18:12
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  2

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
Tomas Sinickis: Idealisto memuarai arba Purgystanas (I) Premium 1

Kam mums reikėjo į Purgystaną, aš vis dar iki galo nežinau. Tikriausiai buvo dvi priežastys. Pirma, apie...

Verslo klasė
2019.03.10
Kovo 11-osios renginiai visoje Lietuvoje 2

Kovo 11-ąją švęsime atkurtos nepriklausomos savo valstybės 29-ąsias metines. Džiugiai, su trispalvėmis,...

Laisvalaikis
2019.03.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau