Alvydas Naujėkas: darbe gyvenimas nesibaigia

Publikuota: 2016-12-16
„Verslo žinios“

VŽ svečias Alvydas Naujėkas, UAB „Vėjų spektras“ direktorius, verslauja daugiau nei 20 metų, tačiau nei apie rizikos valdymą, nei apie verslo plėtrą su juo nekalbėsime. Šįkart – gyvenimo pamokos, pomėgiai ir laisvalaikis.

Ponas Alvydas karjerą pradėjo Ūkio banko iždo skyriuje 1993 metais. Kiek vėliau, išmokęs žongliruoti valiutomis ir pajutęs pinigų vertę, dirbo laisvai samdomu finansinės rizikos konsultantu. Metams bėgant, 2000-aisiais, pastatė sausųjų mielių gamyklą Panevėžyje ir įsigijo tuometinę Kauno „Žalsvyčio“ alaus daryklą, dabar žinomą kaip UAB „Kauno alus“.

Tai dar ne pabaiga. Nuo mielių ir alaus verslininkas perėjo prie atsinaujinančios energetikos, konkrečiai, vėjo elektrinių, įkūrė UAB „Vėjų spektras“ ir UAB „Vėjo projektai“. O šiuo metu Klaipėdos universiteto verslo inkubatoriuje kartu su komanda kuria elektrinį autobusą „Dancer“.

Išbadėjęs žinių

Ponas Alvydas gimė ir augo Panevėžyje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Užgrūdino „lietuviškosios Čikagos“ gatvės? – klausiu.

„Per 18 m. nė karto nebuvau užkabintas, bet ir naktimis gatvėmis nevaikščiojau“, – šypteli p. Alvydas.

VŽ svečias save laiko ne prarastosios, o atrastosios kartos atstovu ir kiek surimtėjęs pasakoja, kad augdamas turėjo visas galimybes krauti savo žinių bagažą. Tai ir darė – labai smarkiai mokėsi ir iš miesto 5-osios vidurinės (dabar Panevėžio 5-oji gimnazija) išeidavo tik pradėjus temti, baigė dailės mokyklą, grojo mokyklos roko grupėje būgnais, sportavo. Anot verslininko, visas triūsas atsipirko su kaupu.

Yra kaip yra

Baigęs mokyklą, savo ateitį p. Alvydas norėjo sieti su medicina, tačiau, kad ir kokie geri buvo jo egzaminų rezultatai, pradėti medicinos kibernetikos studijų tuometinėje Leningrado karo akademijoje (dabar Sankt Peterburgo) jam nepavyko.

„Konkursai buvo nenormalūs, nes Leonidui Brežnevui davus įsaką, jog į sovietų armiją nebus imami medicinos ir žemės ūkio studentai, į vieną vietą pretendavo 80 žmonių. Man tiesiog pritrūko balų“, – prisimena jis.

Kad ir koks būsi geras, visada atsiras geresnių. Tebūnie. Ilgai nesukęs galvos p. Alvydas nusprendė studijuoti Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijų universitetas) Automatikos fakultete.

Po pirmųjų studijų metų p. Alvydas su kurso draugais buvo pašauktas į sovietų armiją. Karinė patirtis, anot vyro, buvo labai įdomi ir savaip vertinga: „Nesiskundžiu, kai nenori įžvelgti nieko negatyvaus, tai ir neįžvelgi. Gyvendavau pulko bibliotekoje, tad susipažinau su Dostojevskio, Tolstojaus ir Čechovo kūryba.“

JAV nesižavėjo

Grįžęs iš sovietų armijos 1986 metais, pašnekovas įstojo į Kauno medicinos akademiją, 1992-aisiais gavo gydytojo diplomą ir nieko nelaukęs išvyko stažuotis į Ameriką, ten metus stažavosi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje. Po sėkmingos praktikos p. Alvydui buvo pasiūlyta darbo vieta Teksase, tačiau žmona Jolanta ir dukra Urtė neparodė noro iš Lietuvos keltis gyventi į JAV ir vyras grįžo į gimtąjį kraštą.

Jis neidealizavo Amerikos, ši jam priminė tą pačią Sovietų Sąjungą. Tačiau kaip medikui, jam patiko ten sudarytos geros darbo sąlygos ir naujausia medicininė įranga: „Visa, ką turėjome Lietuvoje, palyginti su JAV, buvo akmens amžius.“

Ponas Alvydas gydytoju Lietuvoje niekada nedirbo. Bet nostalgijos šiai profesijai jis nejaučia: „Užeidavo tokie juodi debesys, bet tai buvo seniai. Kita vertus, draugams ir pažįstamiems aš visada būsiu medikas.“

Neseniai vykusiame grupės draugų susitikime verslininkas sužinojo, kad iš visų baigusių medicinos studijas nepraktikuoja tik trys: „Turime penkis klinikų vadovus, dvylika profesorių ir docentų, dvidešimt mokslo daktarų ir vieną dekanę. Žvėriškai stipri grupė.“

Kad ir kaip būtų, VŽ pašnekovas sako, kad džiaugiasi tuo, ką turi dabar.

Save vadina praktiku

Anot verslininko, visas gyvenimas yra atsitiktinumų virtinė ir net maži dalykai, kurie mums atrodo nereikšmingi, gali visai kita linkme pasukti mūsų profesinį kelią. Kaip pavyzdį jis pateikia pažintį su Valdimaru Butėnu, tuometiniu Ūkio banko valdybos pirmininku. Pastarasis į Indianapolį (JAV) atvyko pagal bankų patirties apsikeitimo programą. Tada tik greitai pasisveikinę ir atsisveikinę vyrai nemanė, kad kada nors jųdviejų keliai vėl susikirs.

Po vienų metų vaikštinėdamas Kauno laisvės alėja p. Alvydas Valdimarą netikėtai sutiko antrą kartą.

„Jis manęs paklausė, ką veikiu Lietuvoje, o aš atsakiau, kad... nežinau. Tada jis man pasiūlė darbą“, – prisimena pašnekovas.

Akimirką svarstęs, kad neturi nieko bendro su pinigais ir finansais, vyras sutiko prisidėti prie naujai kuriamo iždo skyriaus.

VŽ svečias pasakoja, kad tada, kai pradėjo dirbti banke, jis ryškiausiai pajuto, ką reiškia nusivilkti sovietinio identiteto rūbą. Ponas Alvydas, kaip ir kiti banko darbuotojai, finansinių subtilybių mokėsi iš Vakarų, o ne Rytų specialistų: „Aplankėme apie du šimtus įvairiausių seminarų. Pirmieji pasiūlėme ateities sutartis, pirmieji sumodeliavome sofistikuotus pasirinkimo sandorius ir pasiūlėme klientams automatinio konvertavimo schemas.“

Prakutęs Ūkio banke p. Alvydas nusprendė, kad atėjo metas ieškoti kitų kelių ir galimybių.

1999 m. Vytauto Didžiojo universitete pašnekovas įstojo į vadovų mokymo programą (angl. Executive Master in Business Administration), o amžių sandūroje, kai jam liko tik išlaikyti baigiamuosius, įsigijo AB „Žalsvytis“ kontrolinį akcijų paketą: „Žodžiu, pradėjau akademines studijas, o išlaikiau praktinį verslo egzaminą. Mokslų taip ir nebaigiau.“

Pono Alvydo žmona Jolanta – aludarė, fermentacininkė, tad ji padėjo vyrui planuoti alaus daryklos rekonstrukciją, gerinti paties gėrimo kokybę, už tai pašnekovas yra labai jai dėkingas.

Verslininkas sako, kad atlikti visą gamybos linijos rekonstrukciją nestabdant gamybos proceso – sunki užduotis: „Du mėnesius alų pilstydavome iš rūsio rezervų.“

Kad ir kaip nelengva buvo, sako p. Alvydas, nuo tada, kai jis įsigijo įmonę, per trejus metus gerokai išaugo pati alaus gamyba, o pardavimai šoktelėjo nuo 900.000 iki 10 milijonų litų.

O kas toliau? VŽ svečias norėjo savo jėgas išbandyti kitur. O tas „kitur“ buvo vėjo energetika. Anot pašnekovo, tai nebuvo atsitiktinis sprendimas, mat vyras šia sritimi domėjosi seniai, o 2002-ieji buvo puikus laikas sau įrodyti, ar sukauptos žinios nėra bergždžios. Verslininko filosofija yra aiški – jei žinai, tai daryk: „2003 m. rugsėjį įsteigėme UAB „Vėjų spektras“, 2005-ųjų gruodį įkasėme statybų kapsulę, o lygiai po metų pradėjo suktis trys vėjo elektrinės. Kitų metų vasarį buvo įkinkytos likusios dvylika.“

Pasak p. Alvydo, į projektą buvo investuota 30 milijonų eurų. 2008-aisiais jam priklausantis elektrinių parkas buvo didžiausias rytinėje Baltijos pakrantėje. Per metus jame pagaminama 80 mln. kWh.

VŽ svečią labiausiai įtraukė minėto projekto daugialypiškumas. Verslininko žodžiais, teko bendrauti su miestų bendruomene, žemių savininkais, savivaldybėmis. Be to, rengti detaliuosius planus, matuoti vėją, susipažinti su elektros pardavimo taisyklėmis, prisijungimo prie tinklo ypatumais ir dar dešimtimis kitų dalykų.

Verslumas nėra įgimtas

Kvailas klausimas, bet verslininku gimstama ar tampama? Ponas Alvydas nedvejoja: „Antrasis variantas.“ Galime šimtąsyk skaityti, sakykim, rašytojo Thomo J. Stenlio knygą „Milijonieriaus mąstymas“ ar sumokėti tūkstančius už tobulinimosi kursus, tačiau faktas yra vienas, sako VŽ svečias, kol išsvajotojo verslo nepradėjote, tol nebus aiškaus suvokimo, kaip su juo tvarkytis.

Verslininkas prisimena bankininkų kalboje egzistuojantį pasakymą – „atsidaryti poziciją“: „Kai nusiperki kelis milijonus svarų už dolerius, tada galvoje užsidega švieselė ir pradedi jausti, kaip ta valiuta svyruoja. Tik per praktiką ateina žinojimas.“

O atsakomybė už naują įmonę, anot p. Alvydo, yra tolygi investicijų į ją dydžiui. Natūralu, jei investuoji daug pinigų, į riziką žvelgi atsakingiau – nedarai skubotų sprendimų, analizuoji, pamini išdidumą ir prašai pagalbos iš labiau patyrusių, t. y. sąmoningai mokaisi.

Ką pravartu žinoti pradedančiajam? „Pirmiausia, kad nei asmeninės, nei darbinės netektys verslo nestabdo ir atsakomybės nemažina. Antra, reikia išmokti gyventi visai be pinigų ir suvokti, kad ne visi uždirbti pinigai priklauso tau. Trečia, reikia įsisąmoninti, kad egzistuoja du klaidų tipai – antrą kartą nekartojamos ir neišvengiamos“, – aiškina verslininkas.

Ponas Alvydas priduria, kad laiku parduotas objektas taip pat yra niekas kitas, kaip verslumo įrodymas. Nei pridėsi, nei atimsi.

Baudžiava baigėsi

Direktorius įsitikinęs, kad gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mūsų savijautos darbe. Anot vyro, jei nuolat jaučiame įtampą ir dirbame atbulomis rankomis, tai visa, ką užsidirbsime, ateityje tebus pakrikę nervai ir opaligė.

Reikia suprasti, kad niekas už tai, kad 10 ar 30 metų darai tą, ko nemėgsti, nepadėkos. O ir neturėtų. „Animaciniame filme „Ledynmetis“ vienas iš veikėjų sakė, kad jis šioje skylėje gimė, joje ir mirs. Aš savęs su tuo herojumi netapatinu ir nė vienas neturėtų. Viskas yra mūsų rankose“, – šypteli verslininkas.

Jei jūsų vadovaujama įmonė generuoja nemenką pelną, be abejonės, kažką darote teisingai. Tačiau didelė apyvarta toli gražu nesako, kad esate geras vadovas. Pastarasis, anot p. Alvydo, yra tas, kuriam svarbi yra jo komanda, mikroklimatas darbovietėje ir kuris nesiekia įmonės tikslų darbuotojų sveikatos ir asmeninio gyvenimo sąskaita.

VŽ svečias per dieną neplanuoja daugiau nei dviejų susitikimų su verslo partneriais ir nesėdi darbe ilgiau nei iki 17 valandos: „Ne tik aš, visi mano įmonės darbuotojai penktą vakaro uždaro duris ir atsijungia nuo darbo.“

Be abejonės, sako p. Alvydas, vadovas priima ne tik personalui malonius sprendimus: „Kai nusipirkau „Kauno alų“, teko atleisti keliasdešimt darbuotojų...“

Pasak verslininko, viena yra visus sukviesti ir griežtai įsakyti rašyti prašymą išeiti iš darbo, o antra, kalbėtis su žmonėmis, paaiškinti situaciją ir galiausiai atleisti pagal visus galiojančius įstatymus. Tai, žinoma, kainuoja gerokai brangiau nei apatiškas posakis – visiems geras nebūsi.

Vienodos taisyklės

Jis įsitikinęs, kad jokio skirtumo, jums 25-eri ar 55-eri metai, visi žaidžia pagal tas pačias taisykles ir prieš brisdami į smėlio dėžę turi suvokti, kad susipurvins. Tačiau, jei žinos, ką daro, pastatys didžiulę tvirtovę.

„Jauni žmonės turėtų nustoti žiūrėti į veidrodį, o pensija, mano manymu, yra tik etapas nuo vieno pabaigto iki kito nepradėto verslo“, – sako p. Alvydas.

Pašnekovui įsukti sėkmingus verslo projektus labiausiai padėjo kantrumas, naivumas ir planavimas. Jis nėra smulkmeniškas ir, kaip pats sako, iš anksto suplanuoja ne kiekvieną žingsnį, o numato, kuriais koridoriais reikia eiti.

Pasak„Vėjo projektų“ direktoriaus, sėkmės garantas – tinkamai suformuota darbuotojų komanda. Šią užduotį p. Alvydas perleidžia personalo atrankos agentūroms. O su atrinktaisiais bendrauja kūrybiškai, nesibodi užduoti netikėtų klausimų.

Kad ir neseniai vykusiame darbo pokalbyje vyriausiojo inžinieriaus pozicijai užimti vyras pretendento klausė, su kokiais žaislais jis žaidė vaikystėje.

Nepamiršti savęs

Anot p. Alvydo, darbas yra darbas, o nuo jo – būtina atsipūsti. Kitu atveju net mėgstamiausia darbovietė atrodys it epizodas iš Dantės „Dieviškosios komedijos“. Verslininkas po darbo mėgsta sukiotis virtuvėje, tačiau geriausią būdą jėgoms atgauti įvardija keliones: „Per metus stengiuosi du ar tris kartus išplaukti kur nors su jachta „Ambersail“. O kalnuose, nesvarbu, kur tai būtų, išsikratau visas šiukšlinas mintis ir grįžtu namo tuščia makaule.“

Prakalbus apie keliones, tęsia pašnekovas, nėra labiau demoralizuojančio dalyko nei prierašas „viskas įskaičiuota“. Gimtadienio proga tokią kelionę, beje, į Egiptą, p. Alvydui padovanojo žmona. Grįžę sutuoktiniai prisiekė, kad antrąkart tokios klaidos nekartos.

VŽ pašnekovui, atvykus į kitą šalį, svarbiausia yra pamatyti tikrąjį jos veidą – laukinę gamtą, vietinių buitį, o ne viešbučio kiemą ar kolonas suvenyrų parduotuvių.

Visus žemynus, išskyrus Antarktidą, ir visus vandenynus p. Alvydas aplankė. O svajonę nukeliauti į atšiauriausią žemės vietą jis išpildys, kai su jachta „Ambersail“ keliaus iš Oklando į Ušuają, iš kur bus nesunku pasiekti ir amžino įšalo žemę: „Esu pirmas eilėje, deja, laukiančiųjų. 2018 metų įgūla jau suformuota. Plaukti su Pauliu Kovu „Ambersail“ rikiuojasi ilga eilė.“

Vanduo ramina, dėsto pašnekovas. Anot jo, 15 vyrų per dvi savaites buvimo kartu jachtoje pasiekia tokią ribą, kai vienas kitą ima vadinti mažybiniais vardais ir tampa mandagiausi vandenyne: „Ačiū, pone“, „Ar galėtumėte pavaišinti cigarete“, „Atleiskite, ar jums ne laikas keltis“... Beprotybė.“

Verslininkas mėgsta lankytis muziejuose, teatruose: „Neseniai su šeima buvome Florencijos Uffizi meno galerijoje. Kai šalia kabėjo Leonardo da Vinci, Michelangelo, Botticelli, Karavaggio ir kitų meistrų darbai, jaučiausi kaip kosmose.“

Kad ir kaip ten būtų, p. Alvydas pripažįsta, kad jam daug įdomiau ne spoksoti į paveikslus, bet nuvažiuoti į etnografines sodybas ar buities muziejus. Didžiulį įspūdį jam padarė Arklio muziejus Anykščių rajone ir senovinis Bitininkystės muziejus netoli Ignalinos miesto. Pašnekovas vardija ir vardija, bet užrašius visus pavadinimus tekstas primintų informacinę brošiūrą.

Apie muziką vyras neišsiplečia: „Nuo mokyklos laikų tik rokas, rokas ir rokas, o su laiku pamėgau ir simfoninę.“ Bet apie knygas jis gali kalbėti ištisas valandas. Ką jau čia valandas, dienas, mėnesius. Anot verslininko, jis tiek daug skaito, kad šeimoje jam prilipo „knygdurnio“ etiketė.

Paprašytas išskirti įsimintiniausią, p. Alvydas akimirką pamąstęs atsakė: Jameso Joyce’o „Ulisas“. Pirmą dalį prisiruošiau skaityti prieš tai delsęs trejus metus ir tik perskaitęs draugo pakištą „Menininko jaunų dienų portretą“ prarijau „Ulisą“ per 3 paras. Antrą knygą, nemeluosiu, įveikiau per dvi savaites.“

Užvestas knygų temos, vyras prisiminė epizodą iš Tryškių miestelio Telšių rajone, kur jis su kitais pirmo kurso draugais buvo atvežtas dirbti į kolūkį.

Verslininko žodžiais, nuo grandinės nutrūkę, tada dar visai berniokai, jie pirmiausia nušlavė visas alkoholio lentynas, o paskui, kai anas baigėsi, antrą savaitę atsitiktinai aptiko knygyną: „Ir vėl šlavėm lentynas, tik tą kartą knygų.“

Anot VŽ pašnekovo, beveik visas jas – Ernesto Hemingway romanus – verslininkas skaitinėjo mokyklos suole, bet skaityti, kai tau 12 ar 18, pasak jo, smarkiai skiriasi.

„Po dozės geros literatūros iš esmės pasikeitė požiūris į daugelį gyvenimiškų dalykų“, – sako p. Alvydas.

Nuojauta nemeluoja

Asmenybė, kuri esame šiandien, – kiekvieno sutikto žmogaus, perskaitytos knygos, pamatyto filmo, kelionės, patirtų nesėkmių, ištikusių nelaimių ir galiausiai pergalių rezultatas. Verslininkas pritaria, kad kurti save nėra lengva, tačiau pabrėžia, kad nė vienas iš mūsų neturėtų verstis per galvą ir žaisti su savo būtimi. Pašnekovo teigimu, svarbiausia darbe vadovautis ne tik techninėmis analizėmis, bet ir nuojauta.

„Žinai, čia kaip kalnuose. Kai jauti, kad turi sustoti, sustok, nes priešingu atveju pasekmės gali būti labai skaudžios“, – baigia pokalbį p. Alvydas.

Žieminė veršio uodegos sriuba pagal Alvydą Naujėką

Reikės
  • 1,5–2 kg veršio uodegų
  • 1 kg svogūnų
  • 1 kg morkų
  • 1 galva česnako
  • 300 ml sauso raudonojo vyno (geriausiai tinka „Merlot“, kam patinka intensyvesnis skonis – „Siraz“)
  • Cinamono lazdelės
  • Gvazdikėlių,
  • Kvapiųjų pipirų
  • Lauro lapų,
  • Aitriosios paprikos (aštrių pojūčių mėgėjams tinka habanero pipirai)

Svogūnus pjaustyti išilgai, morkas – griežinėliais, uodegas smulkinti iki vaikiško kumštelio dydžio. Viską sudėti į didelį sriubinį puodą.

Tvarka: pirmiausia kepinti svogūnus, kol šie taps auksinės spalvos, dėti morkas ir viską trumpai pašildyti. Pilti vyno ir šalto vandens, kad veršių uodegos būtų visiškai apsemtos. Žemoje temperatūroje šildyti (gali užtrukti apie 40 minučių) ir laukti, kol užvirs. Kai ima burbuliuoti, dėti druską ir kitus prieskonius (išskyrus česnaką). Tada užvožti dangtį ir virti (žemiausioje temperatūroje) per naktį. Ryte į puodą įmesti traiškytą česnaką ir išjungus viryklę palikti aušti. Skanaus.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku