Alvydas Naujėkas: darbe gyvenimas nesibaigia

Publikuota: 2016-12-16
„Verslo žinios“

VŽ svečias Alvydas Naujėkas, UAB „Vėjų spektras“ direktorius, verslauja daugiau nei 20 metų, tačiau nei apie rizikos valdymą, nei apie verslo plėtrą su juo nekalbėsime. Šįkart – gyvenimo pamokos, pomėgiai ir laisvalaikis.

Ponas Alvydas karjerą pradėjo Ūkio banko iždo skyriuje 1993 metais. Kiek vėliau, išmokęs žongliruoti valiutomis ir pajutęs pinigų vertę, dirbo laisvai samdomu finansinės rizikos konsultantu. Metams bėgant, 2000-aisiais, pastatė sausųjų mielių gamyklą Panevėžyje ir įsigijo tuometinę Kauno „Žalsvyčio“ alaus daryklą, dabar žinomą kaip UAB „Kauno alus“.

Tai dar ne pabaiga. Nuo mielių ir alaus verslininkas perėjo prie atsinaujinančios energetikos, konkrečiai, vėjo elektrinių, įkūrė UAB „Vėjų spektras“ ir UAB „Vėjo projektai“. O šiuo metu Klaipėdos universiteto verslo inkubatoriuje kartu su komanda kuria elektrinį autobusą „Dancer“.

Išbadėjęs žinių

Ponas Alvydas gimė ir augo Panevėžyje.

Užgrūdino „lietuviškosios Čikagos“ gatvės? – klausiu.

„Per 18 m. nė karto nebuvau užkabintas, bet ir naktimis gatvėmis nevaikščiojau“, – šypteli p. Alvydas.

VŽ svečias save laiko ne prarastosios, o atrastosios kartos atstovu ir kiek surimtėjęs pasakoja, kad augdamas turėjo visas galimybes krauti savo žinių bagažą. Tai ir darė – labai smarkiai mokėsi ir iš miesto 5-osios vidurinės (dabar Panevėžio 5-oji gimnazija) išeidavo tik pradėjus temti, baigė dailės mokyklą, grojo mokyklos roko grupėje būgnais, sportavo. Anot verslininko, visas triūsas atsipirko su kaupu.

Yra kaip yra

Baigęs mokyklą, savo ateitį p. Alvydas norėjo sieti su medicina, tačiau, kad ir kokie geri buvo jo egzaminų rezultatai, pradėti medicinos kibernetikos studijų tuometinėje Leningrado karo akademijoje (dabar Sankt Peterburgo) jam nepavyko.

„Konkursai buvo nenormalūs, nes Leonidui Brežnevui davus įsaką, jog į sovietų armiją nebus imami medicinos ir žemės ūkio studentai, į vieną vietą pretendavo 80 žmonių. Man tiesiog pritrūko balų“, – prisimena jis.

Kad ir koks būsi geras, visada atsiras geresnių. Tebūnie. Ilgai nesukęs galvos p. Alvydas nusprendė studijuoti Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijų universitetas) Automatikos fakultete.

Po pirmųjų studijų metų p. Alvydas su kurso draugais buvo pašauktas į sovietų armiją. Karinė patirtis, anot vyro, buvo labai įdomi ir savaip vertinga: „Nesiskundžiu, kai nenori įžvelgti nieko negatyvaus, tai ir neįžvelgi. Gyvendavau pulko bibliotekoje, tad susipažinau su Dostojevskio, Tolstojaus ir Čechovo kūryba.“

JAV nesižavėjo

Grįžęs iš sovietų armijos 1986 metais, pašnekovas įstojo į Kauno medicinos akademiją, 1992-aisiais gavo gydytojo diplomą ir nieko nelaukęs išvyko stažuotis į Ameriką, ten metus stažavosi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje. Po sėkmingos praktikos p. Alvydui buvo pasiūlyta darbo vieta Teksase, tačiau žmona Jolanta ir dukra Urtė neparodė noro iš Lietuvos keltis gyventi į JAV ir vyras grįžo į gimtąjį kraštą.

Jis neidealizavo Amerikos, ši jam priminė tą pačią Sovietų Sąjungą. Tačiau kaip medikui, jam patiko ten sudarytos geros darbo sąlygos ir naujausia medicininė įranga: „Visa, ką turėjome Lietuvoje, palyginti su JAV, buvo akmens amžius.“

Ponas Alvydas gydytoju Lietuvoje niekada nedirbo. Bet nostalgijos šiai profesijai jis nejaučia: „Užeidavo tokie juodi debesys, bet tai buvo seniai. Kita vertus, draugams ir pažįstamiems aš visada būsiu medikas.“

Neseniai vykusiame grupės draugų susitikime verslininkas sužinojo, kad iš visų baigusių medicinos studijas nepraktikuoja tik trys: „Turime penkis klinikų vadovus, dvylika profesorių ir docentų, dvidešimt mokslo daktarų ir vieną dekanę. Žvėriškai stipri grupė.“

Kad ir kaip būtų, VŽ pašnekovas sako, kad džiaugiasi tuo, ką turi dabar.

Save vadina praktiku

Anot verslininko, visas gyvenimas yra atsitiktinumų virtinė ir net maži dalykai, kurie mums atrodo nereikšmingi, gali visai kita linkme pasukti mūsų profesinį kelią. Kaip pavyzdį jis pateikia pažintį su Valdimaru Butėnu, tuometiniu Ūkio banko valdybos pirmininku. Pastarasis į Indianapolį (JAV) atvyko pagal bankų patirties apsikeitimo programą. Tada tik greitai pasisveikinę ir atsisveikinę vyrai nemanė, kad kada nors jųdviejų keliai vėl susikirs.

Po vienų metų vaikštinėdamas Kauno laisvės alėja p. Alvydas Valdimarą netikėtai sutiko antrą kartą.

„Jis manęs paklausė, ką veikiu Lietuvoje, o aš atsakiau, kad... nežinau. Tada jis man pasiūlė darbą“, – prisimena pašnekovas.

Akimirką svarstęs, kad neturi nieko bendro su pinigais ir finansais, vyras sutiko prisidėti prie naujai kuriamo iždo skyriaus.

VŽ svečias pasakoja, kad tada, kai pradėjo dirbti banke, jis ryškiausiai pajuto, ką reiškia nusivilkti sovietinio identiteto rūbą. Ponas Alvydas, kaip ir kiti banko darbuotojai, finansinių subtilybių mokėsi iš Vakarų, o ne Rytų specialistų: „Aplankėme apie du šimtus įvairiausių seminarų. Pirmieji pasiūlėme ateities sutartis, pirmieji sumodeliavome sofistikuotus pasirinkimo sandorius ir pasiūlėme klientams automatinio konvertavimo schemas.“

Prakutęs Ūkio banke p. Alvydas nusprendė, kad atėjo metas ieškoti kitų kelių ir galimybių.

1999 m. Vytauto Didžiojo universitete pašnekovas įstojo į vadovų mokymo programą (angl. Executive Master in Business Administration), o amžių sandūroje, kai jam liko tik išlaikyti baigiamuosius, įsigijo AB „Žalsvytis“ kontrolinį akcijų paketą: „Žodžiu, pradėjau akademines studijas, o išlaikiau praktinį verslo egzaminą. Mokslų taip ir nebaigiau.“

Pono Alvydo žmona Jolanta – aludarė, fermentacininkė, tad ji padėjo vyrui planuoti alaus daryklos rekonstrukciją, gerinti paties gėrimo kokybę, už tai pašnekovas yra labai jai dėkingas.

Verslininkas sako, kad atlikti visą gamybos linijos rekonstrukciją nestabdant gamybos proceso – sunki užduotis: „Du mėnesius alų pilstydavome iš rūsio rezervų.“

Kad ir kaip nelengva buvo, sako p. Alvydas, nuo tada, kai jis įsigijo įmonę, per trejus metus gerokai išaugo pati alaus gamyba, o pardavimai šoktelėjo nuo 900.000 iki 10 milijonų litų.

O kas toliau? VŽ svečias norėjo savo jėgas išbandyti kitur. O tas „kitur“ buvo vėjo energetika. Anot pašnekovo, tai nebuvo atsitiktinis sprendimas, mat vyras šia sritimi domėjosi seniai, o 2002-ieji buvo puikus laikas sau įrodyti, ar sukauptos žinios nėra bergždžios. Verslininko filosofija yra aiški – jei žinai, tai daryk: „2003 m. rugsėjį įsteigėme UAB „Vėjų spektras“, 2005-ųjų gruodį įkasėme statybų kapsulę, o lygiai po metų pradėjo suktis trys vėjo elektrinės. Kitų metų vasarį buvo įkinkytos likusios dvylika.“

Pasak p. Alvydo, į projektą buvo investuota 30 milijonų eurų. 2008-aisiais jam priklausantis elektrinių parkas buvo didžiausias rytinėje Baltijos pakrantėje. Per metus jame pagaminama 80 mln. kWh.

VŽ svečią labiausiai įtraukė minėto projekto daugialypiškumas. Verslininko žodžiais, teko bendrauti su miestų bendruomene, žemių savininkais, savivaldybėmis. Be to, rengti detaliuosius planus, matuoti vėją, susipažinti su elektros pardavimo taisyklėmis, prisijungimo prie tinklo ypatumais ir dar dešimtimis kitų dalykų.

Verslumas nėra įgimtas

Kvailas klausimas, bet verslininku gimstama ar tampama? Ponas Alvydas nedvejoja: „Antrasis variantas.“ Galime šimtąsyk skaityti, sakykim, rašytojo Thomo J. Stenlio knygą „Milijonieriaus mąstymas“ ar sumokėti tūkstančius už tobulinimosi kursus, tačiau faktas yra vienas, sako VŽ svečias, kol išsvajotojo verslo nepradėjote, tol nebus aiškaus suvokimo, kaip su juo tvarkytis.

Verslininkas prisimena bankininkų kalboje egzistuojantį pasakymą – „atsidaryti poziciją“: „Kai nusiperki kelis milijonus svarų už dolerius, tada galvoje užsidega švieselė ir pradedi jausti, kaip ta valiuta svyruoja. Tik per praktiką ateina žinojimas.“

O atsakomybė už naują įmonę, anot p. Alvydo, yra tolygi investicijų į ją dydžiui. Natūralu, jei investuoji daug pinigų, į riziką žvelgi atsakingiau – nedarai skubotų sprendimų, analizuoji, pamini išdidumą ir prašai pagalbos iš labiau patyrusių, t. y. sąmoningai mokaisi.

Ką pravartu žinoti pradedančiajam? „Pirmiausia, kad nei asmeninės, nei darbinės netektys verslo nestabdo ir atsakomybės nemažina. Antra, reikia išmokti gyventi visai be pinigų ir suvokti, kad ne visi uždirbti pinigai priklauso tau. Trečia, reikia įsisąmoninti, kad egzistuoja du klaidų tipai – antrą kartą nekartojamos ir neišvengiamos“, – aiškina verslininkas.

Ponas Alvydas priduria, kad laiku parduotas objektas taip pat yra niekas kitas, kaip verslumo įrodymas. Nei pridėsi, nei atimsi.

Baudžiava baigėsi

Direktorius įsitikinęs, kad gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mūsų savijautos darbe. Anot vyro, jei nuolat jaučiame įtampą ir dirbame atbulomis rankomis, tai visa, ką užsidirbsime, ateityje tebus pakrikę nervai ir opaligė.

Reikia suprasti, kad niekas už tai, kad 10 ar 30 metų darai tą, ko nemėgsti, nepadėkos. O ir neturėtų. „Animaciniame filme „Ledynmetis“ vienas iš veikėjų sakė, kad jis šioje skylėje gimė, joje ir mirs. Aš savęs su tuo herojumi netapatinu ir nė vienas neturėtų. Viskas yra mūsų rankose“, – šypteli verslininkas.

Jei jūsų vadovaujama įmonė generuoja nemenką pelną, be abejonės, kažką darote teisingai. Tačiau didelė apyvarta toli gražu nesako, kad esate geras vadovas. Pastarasis, anot p. Alvydo, yra tas, kuriam svarbi yra jo komanda, mikroklimatas darbovietėje ir kuris nesiekia įmonės tikslų darbuotojų sveikatos ir asmeninio gyvenimo sąskaita.

VŽ svečias per dieną neplanuoja daugiau nei dviejų susitikimų su verslo partneriais ir nesėdi darbe ilgiau nei iki 17 valandos: „Ne tik aš, visi mano įmonės darbuotojai penktą vakaro uždaro duris ir atsijungia nuo darbo.“

Be abejonės, sako p. Alvydas, vadovas priima ne tik personalui malonius sprendimus: „Kai nusipirkau „Kauno alų“, teko atleisti keliasdešimt darbuotojų...“

Pasak verslininko, viena yra visus sukviesti ir griežtai įsakyti rašyti prašymą išeiti iš darbo, o antra, kalbėtis su žmonėmis, paaiškinti situaciją ir galiausiai atleisti pagal visus galiojančius įstatymus. Tai, žinoma, kainuoja gerokai brangiau nei apatiškas posakis – visiems geras nebūsi.

Vienodos taisyklės

Jis įsitikinęs, kad jokio skirtumo, jums 25-eri ar 55-eri metai, visi žaidžia pagal tas pačias taisykles ir prieš brisdami į smėlio dėžę turi suvokti, kad susipurvins. Tačiau, jei žinos, ką daro, pastatys didžiulę tvirtovę.

„Jauni žmonės turėtų nustoti žiūrėti į veidrodį, o pensija, mano manymu, yra tik etapas nuo vieno pabaigto iki kito nepradėto verslo“, – sako p. Alvydas.

Pašnekovui įsukti sėkmingus verslo projektus labiausiai padėjo kantrumas, naivumas ir planavimas. Jis nėra smulkmeniškas ir, kaip pats sako, iš anksto suplanuoja ne kiekvieną žingsnį, o numato, kuriais koridoriais reikia eiti.

Pasak„Vėjo projektų“ direktoriaus, sėkmės garantas – tinkamai suformuota darbuotojų komanda. Šią užduotį p. Alvydas perleidžia personalo atrankos agentūroms. O su atrinktaisiais bendrauja kūrybiškai, nesibodi užduoti netikėtų klausimų.

Kad ir neseniai vykusiame darbo pokalbyje vyriausiojo inžinieriaus pozicijai užimti vyras pretendento klausė, su kokiais žaislais jis žaidė vaikystėje.

Nepamiršti savęs

Anot p. Alvydo, darbas yra darbas, o nuo jo – būtina atsipūsti. Kitu atveju net mėgstamiausia darbovietė atrodys it epizodas iš Dantės „Dieviškosios komedijos“. Verslininkas po darbo mėgsta sukiotis virtuvėje, tačiau geriausią būdą jėgoms atgauti įvardija keliones: „Per metus stengiuosi du ar tris kartus išplaukti kur nors su jachta „Ambersail“. O kalnuose, nesvarbu, kur tai būtų, išsikratau visas šiukšlinas mintis ir grįžtu namo tuščia makaule.“

Prakalbus apie keliones, tęsia pašnekovas, nėra labiau demoralizuojančio dalyko nei prierašas „viskas įskaičiuota“. Gimtadienio proga tokią kelionę, beje, į Egiptą, p. Alvydui padovanojo žmona. Grįžę sutuoktiniai prisiekė, kad antrąkart tokios klaidos nekartos.

VŽ pašnekovui, atvykus į kitą šalį, svarbiausia yra pamatyti tikrąjį jos veidą – laukinę gamtą, vietinių buitį, o ne viešbučio kiemą ar kolonas suvenyrų parduotuvių.

Visus žemynus, išskyrus Antarktidą, ir visus vandenynus p. Alvydas aplankė. O svajonę nukeliauti į atšiauriausią žemės vietą jis išpildys, kai su jachta „Ambersail“ keliaus iš Oklando į Ušuają, iš kur bus nesunku pasiekti ir amžino įšalo žemę: „Esu pirmas eilėje, deja, laukiančiųjų. 2018 metų įgūla jau suformuota. Plaukti su Pauliu Kovu „Ambersail“ rikiuojasi ilga eilė.“

Vanduo ramina, dėsto pašnekovas. Anot jo, 15 vyrų per dvi savaites buvimo kartu jachtoje pasiekia tokią ribą, kai vienas kitą ima vadinti mažybiniais vardais ir tampa mandagiausi vandenyne: „Ačiū, pone“, „Ar galėtumėte pavaišinti cigarete“, „Atleiskite, ar jums ne laikas keltis“... Beprotybė.“

Verslininkas mėgsta lankytis muziejuose, teatruose: „Neseniai su šeima buvome Florencijos Uffizi meno galerijoje. Kai šalia kabėjo Leonardo da Vinci, Michelangelo, Botticelli, Karavaggio ir kitų meistrų darbai, jaučiausi kaip kosmose.“

Kad ir kaip ten būtų, p. Alvydas pripažįsta, kad jam daug įdomiau ne spoksoti į paveikslus, bet nuvažiuoti į etnografines sodybas ar buities muziejus. Didžiulį įspūdį jam padarė Arklio muziejus Anykščių rajone ir senovinis Bitininkystės muziejus netoli Ignalinos miesto. Pašnekovas vardija ir vardija, bet užrašius visus pavadinimus tekstas primintų informacinę brošiūrą.

Apie muziką vyras neišsiplečia: „Nuo mokyklos laikų tik rokas, rokas ir rokas, o su laiku pamėgau ir simfoninę.“ Bet apie knygas jis gali kalbėti ištisas valandas. Ką jau čia valandas, dienas, mėnesius. Anot verslininko, jis tiek daug skaito, kad šeimoje jam prilipo „knygdurnio“ etiketė.

Paprašytas išskirti įsimintiniausią, p. Alvydas akimirką pamąstęs atsakė: Jameso Joyce’o „Ulisas“. Pirmą dalį prisiruošiau skaityti prieš tai delsęs trejus metus ir tik perskaitęs draugo pakištą „Menininko jaunų dienų portretą“ prarijau „Ulisą“ per 3 paras. Antrą knygą, nemeluosiu, įveikiau per dvi savaites.“

Užvestas knygų temos, vyras prisiminė epizodą iš Tryškių miestelio Telšių rajone, kur jis su kitais pirmo kurso draugais buvo atvežtas dirbti į kolūkį.

Verslininko žodžiais, nuo grandinės nutrūkę, tada dar visai berniokai, jie pirmiausia nušlavė visas alkoholio lentynas, o paskui, kai anas baigėsi, antrą savaitę atsitiktinai aptiko knygyną: „Ir vėl šlavėm lentynas, tik tą kartą knygų.“

Anot VŽ pašnekovo, beveik visas jas – Ernesto Hemingway romanus – verslininkas skaitinėjo mokyklos suole, bet skaityti, kai tau 12 ar 18, pasak jo, smarkiai skiriasi.

„Po dozės geros literatūros iš esmės pasikeitė požiūris į daugelį gyvenimiškų dalykų“, – sako p. Alvydas.

Nuojauta nemeluoja

Asmenybė, kuri esame šiandien, – kiekvieno sutikto žmogaus, perskaitytos knygos, pamatyto filmo, kelionės, patirtų nesėkmių, ištikusių nelaimių ir galiausiai pergalių rezultatas. Verslininkas pritaria, kad kurti save nėra lengva, tačiau pabrėžia, kad nė vienas iš mūsų neturėtų verstis per galvą ir žaisti su savo būtimi. Pašnekovo teigimu, svarbiausia darbe vadovautis ne tik techninėmis analizėmis, bet ir nuojauta.

„Žinai, čia kaip kalnuose. Kai jauti, kad turi sustoti, sustok, nes priešingu atveju pasekmės gali būti labai skaudžios“, – baigia pokalbį p. Alvydas.

Žieminė veršio uodegos sriuba pagal Alvydą Naujėką

Reikės

  • 1,5–2 kg veršio uodegų
  • 1 kg svogūnų
  • 1 kg morkų
  • 1 galva česnako
  • 300 ml sauso raudonojo vyno (geriausiai tinka „Merlot“, kam patinka intensyvesnis skonis – „Siraz“)
  • Cinamono lazdelės
  • Gvazdikėlių,
  • Kvapiųjų pipirų
  • Lauro lapų,
  • Aitriosios paprikos (aštrių pojūčių mėgėjams tinka habanero pipirai)

Svogūnus pjaustyti išilgai, morkas – griežinėliais, uodegas smulkinti iki vaikiško kumštelio dydžio. Viską sudėti į didelį sriubinį puodą.

Tvarka: pirmiausia kepinti svogūnus, kol šie taps auksinės spalvos, dėti morkas ir viską trumpai pašildyti. Pilti vyno ir šalto vandens, kad veršių uodegos būtų visiškai apsemtos. Žemoje temperatūroje šildyti (gali užtrukti apie 40 minučių) ir laukti, kol užvirs. Kai ima burbuliuoti, dėti druską ir kitus prieskonius (išskyrus česnaką). Tada užvožti dangtį ir virti (žemiausioje temperatūroje) per naktį. Ryte į puodą įmesti traiškytą česnaką ir išjungus viryklę palikti aušti. Skanaus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
E. Parulskis: B kategorijos piešimas ir plojimai už parkavimą Premium 1

Šiandien, kovo pabaigoje, filmukai su namų augintinių „piešimu“ yra pasiekę piką, bet aš nesu tikras, ar...

Verslo klasė
2018.04.21
Mirė populiarusis Dj Avicii 8

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 1

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 7

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 2

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 14

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau