„Iliustruotoji istorija“: nukirsti galvą Pietų Korėjos prezidentui

Publikuota: 2016-12-10
Korėjos karas pasiglemžė apie 3 milijonus žmonių, du iš jų – civilių. „Flickr.com“ nuotr.
Korėjos karas pasiglemžė apie 3 milijonus žmonių, du iš jų – civilių. „Flickr.com“ nuotr.
 

1968 m. Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Ir Senas išsiuntė per sieną specialiųjų operacijų pajėgų būrį, kad nužudytų priešininką – Pietų Korėjos prezidentą Pak Čongchi. Tačiau kareivius išdavė pačių patriotizmas.

Nevilties klyksmą ir šaižų kulkosvaidžio tratėjimą staiga nustelbia sprogimas. Dūmų ir dulkių debesyje iš vyrių išgriūva sunkios apsauginės durys. Po akimirkos pro duris skrenda granatos, tuomet pasigirsta dar keli sprogimai. Apakinę ir apkurtinę gynėjus iššoka elitiniai Šiaurės Korėjos kariai. Jų mažai, tačiau netikėtai užpuolę gynėjus jie yra pranašesni. Nuo pagrindinių durų per keletą minučių jie prasibrauna iki savo tikslo – Pietų Korėjos prezidento Pak Čongchi kabineto. Jie žino, kad kitoje durų pusėje stovi prezidento asmens sargybiniai, pasiruošę jį ginti. Vienas iš kareivių išspiria duris, ir jo bendražygiai šturmuoja. Pirmieji šiaurės korėjiečiai krinta nuo asmens sargybinių kulkų, bet paskui juos eina ginklus atstatę bičiuliai.

Po akimirkos visi asmens sargybiniai nušauti, stovi tik prezidentas Pak Čongchi. Šiaurės Korėjos karių vedlys išsitraukia ilgą peilį.

Tuomet pasigirsta veriantis teisėjo švilpukas – pratybos baigtos. „Kritusieji“ elitiniai kariai ir asmens sargybiniai atsikelia ir sušunka „valio“ „didžiajam lyderiui“ Kim Ir Senui. Ant grindų mėtosi pratybose naudotos granatos ir tūkstančiai tuščių šovinių tūtų.

Pastarąsias penkiolika dienų elitiniai Šiaurės Korėjos armijos kareiviai treniruojasi tikslioje Pietų Korėjos prezidento rūmų, vadinamų Mėlynuoju namu, kopijoje.

Raudonosios gvardijos kareiviai vaidina Pietų Korėjos karininkus ir policiją. Pratybos tokios tikroviškos, kad po jų 30 nereguliarios kariuomenės kareivių atsiduria ligoninėje.

1968 m. sausio 13 dieną elitiniai kariai gauna paskutinį įsakymą. 31 vyras atrinktas ypatingai užduočiai atlikti. Jie turi slapta pereiti sieną, patekti į Pietų Korėją, nužudyti Pak Čongchi ir grįžti su nukirsta jo galva.

Nori sukelti pilietinį karą

Korėjos karas baigėsi prieš 15 metų. Per šį konfliktą žuvo apie tris milijonus žmonių, du iš jų – civilių. 1950 m. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Ir Senas su Sovietų Sąjungos ir Kinijos pagalba įsiveržė į Pietų Korėją. Iš pradžių karas viršijo komunistų kariuomenės lūkesčius. Jai lengvai sekėsi kovoti su netikėtai užkluptomis Pietų Korėjos pajėgomis.

Šiaurės korėjiečiai buvo gerai išmokyti, iš sąjungininkų sovietų buvo gavę šimtus šiuolaikinių T-34 tankų. Pietų Korėjos kareiviams padėjo amerikiečiai, tačiau iš pradžių jie turėjo tik šautuvus bei lengvuosius kulkosvaidžius ir nesugebėjo rimčiau priešintis.

Per keletą mėnesių Šiaurės Korėja užėmė didžiąją Pietų Korėjos dalį. Tačiau tuomet į šalį ėmė plūsti Jungtinių Tautų pajėgos, orlaiviai ir ginklai. Amerikiečiai išsilaipino prie Inčono miesto, šiaurės korėjiečių užnugaryje, tad netrukus komunistų kariuomenei teko trauktis. Sąjungininkai šiauriečius persekiojo ir išvijo, bet tuomet komunistiniams bendražygiams kinai pasiuntė pagalbą – milijoną kareivių.

Karas vyko tai vienos, tai kitos pusės naudai, kol galop 1953 m. buvo paskelbtos paliaubos ir atkurtos senosios Korėjos sienos. Šalys įsteigė keturių kilometrų pločio demilitarizuotąją zoną, nors tai buvo viena labiausiai pasaulyje militarizuotų sričių.

Nors karas buvo baigtas, Kim Ir Senas ir toliau svajojo tapti vienvaldžiu suvienytos Šiaurės ir Pietų Korėjos valdovu. Jis tikėjosi nužudyti Pietų Korėjos prezidentą ir Pietuose sukelti pilietinį karą.

Kareiviai prasliūkina pro amerikiečius

1968 m. sausio 17 dieną tamsoje vorele išsirikiavę elitiniai Šiaurės Korėjos kareiviai per sniegą slapta prasibrauna į demilitarizuotąją zoną. Šioje zonoje pilna JAV patrulių ir sargybinių su naktinio matymo akiniais. Pirmas komandosas kruopščiai tikrina teritoriją ieškodamas minų ir signalizacijos. Kiti seka jo pėdomis, o paskutinio vyro užduotis – nutrinti pėdsakus. Viskas daroma visiškoje tyloje ir tamsoje. Vieninteliai garsai – vėjas ir tyliai gurgždantis sniegas po kojomis.

Tamsoje šiaurės korėjiečiai pamato tvorą, skiriančią demilitarizuotąją zoną ir Pietų Korėją. Vos už 30 metrų yra stebėjimo postas. Kareiviai be garso prakerpa tvoroje skylę ir pralenda pro ją. Amerikiečiai nieko nepastebi.

Komandosai pasidaliję į mažesnes grupeles, kad prireikus galėtų išsiskaidyti.

Vienai iš grupių vadovauja leitenantas Kim Šin Jo. Jam 27 metai, jis visą gyvenimą praleido esant komunistiniam režimui ir yra ištikimas Komunistų partijos lyderiui Kim Ir Senui, tad režimo propaganda neabejoja. Oficialioje Šiaurės Korėjos istoriografijoje nurodoma, kad Korėjos karą pradėjo JAV, o jam pasibaigus amerikiečiai Pietų Korėjos gyventojus laiko vergais ir verčia gyventi urvuose.

Pratybos tarp kaulų ir palaikų liekanų

Kim Šin Jo su bendražygiais priklauso specialiųjų operacijų pajėgų 124-ajam būriui; jį sudaro apie tūkstantis geriausių Šiaurės Korėjos liaudies armijos kareivių.

Kariai išmano daugelį kovos būdų. Jie moka naudotis šaunamaisiais ginklais, peiliais ar kautis plikomis rankomis. Jie gali įveikti priešininkus kulkosvaidžių serijomis ir tiksliai numesta granata. Jie agresyvūs, veržlūs, gali žudyti ir žūti negalvodami.

Karininkai yra išmokyti žvalgybos, patruliavimo, navigacijos, išsilaipinti iš jūros ir oro, taip pat slėptis.

Per pratybas jie kasė urvus kapinėse ir miegojo šalia palaikų liekanų. Tokių mokymų tikslas – ugdyti karių narsą ir išmokyti slėptis ten, kur niekas nesumanytų jų ieškoti.

Šiauriečiai šiai užduočiai intensyviai ruošėsi dvejus metus. Pavyzdžiui, užsimetę 30 kilogramų svorio kuprines bėgiodavo 13 kilometrų per valandą greičiu kalnuota vietove. Pratybos vyko įvairiomis oro sąlygomis, daugelis nušalo kojų pirštus ar pėdas.

Kim Šin Jo ir 30 jo bendražygių per pratybas nenukentėjo ir buvo atrinkti kaip tinkamiausi užduočiai vykdyti. Šie elitiniai Šiaurės Korėjos kariai yra vieni geriausių pasaulyje. Fizine forma jie prilygsta olimpiniams atletams, o disciplina – fanatiškiems ekstremistams.

Komandosams griežtai įsakyta nepatekti į nelaisvę. Jeigu taip atsitiktų, jie privalo susisprogdinti rankine granata ir nužudyti kuo daugiau priešų. Jeigu ir tai nepavyktų, šiauriečiai privalo nusikąsti liežuvį ir mirtinai nukraujuoti.

Civiliai pastebi karius

Per kitas dvi dienas elitiniai kariai pereina amerikiečių saugomą zoną. Dešimtys tūkstančių amerikiečių karių budi sargyboje, bet nė vienas nepastebi, kad pro juos eina priešas.

Antrą dieną šiauriečiai įkuria stovyklą vos už kelių kilometrų nuo „Camp Howze“, pagrindinės amerikiečių 2-osios pėstininkų divizijos būstinės. Viskas vyksta pagal planą iki sausio 19 dienos popietės.

Staiga prie stovyklos pasirodo keturi Pietų Korėjos civiliai. Kareiviai juos sulaiko, ir pietiečiai papasakoja esantys broliai iš

Beopwon-ri kaimo, išėjo į mišką ieškoti malkų.

Šiauriečiai pašnibždomis ima ginčytis. Ką daryti su broliais? Dauguma kareivių siūlo juos nužudyti, bet lyderiui kyla kitokia mintis ir jis nutraukia ginčą. Jis ketina perauklėti jaunuolius.

Broliai nepasidavė propagandos vilionėms

Kelias valandas broliai nuolankiai klausosi pamokslų apie Kim Ir Seno laimėjimus ir JAV imperialistų žiaurumą. Galop pietiečiai pareiškia tikintys komunizmo laime ir nuoširdžiai padėkoja naujiems politiniams bendražygiams.

Tuomet kareiviai paleidžia brolius, bet griežtai įsako nieko nepasakoti Pietų Korėjos valdžiai. Tačiau keturi išsigandę broliai nuskuba tiesiai į artimiausią policijos nuovadą.

Prieš 18 metų kareiviams tikriausiai būtų pavykę įtikinti brolius iš Pietų Korėjos. Laikotarpiu tarp Antrojo pasaulinio ir Korėjos karų komunizmas buvo populiarus Korėjos pusiasalyje, todėl daugelis pietiečių džiaugėsi, kai 1950 m. šiaurės korėjiečiai įsiveržė. Jiems nepatiko, kad amerikiečiai remia turtingus žemvaldžius bei policiją ir kad Pietų Korėjos valdžia žiauri bei korumpuota. Daugelis 124-ojo būrio kareivių yra dezertyrai iš Pietų Korėjos.

Tačiau komunistai buvo nė kiek ne geresni. Per 1950–1953 m. Korėjos karą Pietų Korėjos valdžia susidorojo su šimtais tūkstančių politinių oponentų, o Šiaurės Korėjos komunistai nužudė apie pusę milijono žmonių.

1968 m. Pietų Korėjos valdžia tebebuvo nepopuliari, bet komunizmas taip pat neteko rėmėjų. Visuomenė nenorėjo iškeisti autoritarinio Pak Čongchi režimo į masines Kim Ir Seno represijas.

Persirengia pietiečiais

Sausio 20 dienos rytą Seule būriuojasi Pietų Korėjos kareiviai ir policijos pareigūnai. Šiauriečiai įtaria esantys demaskuoti, bet vadas turi planą. Galbūt galima pasinaudoti sąmyšiu.

Komandosai nusivelka kombinezonus. Po kombinezonais dėvi Pietų Korėjos kariuomenės uniformas. Tuomet jie pradeda žygį į Mėlynąjį namą, esantį Seulo pakraštyje. Vado planas – apsimesti Pietų Korėjos kareiviais, grįžtančiais namo iš patruliavimo.

Elitiniai kareiviai keletą kartų praeina policijos ir Pietų Korėjos armijos postus. Tvyro įtampa, bet šiauriečiai neišsiduoda.

Kareivis padaro lemtingą klaidą

Likus keliems šimtams metrų iki Mėlynojo namo, 31-ąjį kareivį sustabdo

Choi Gyušikas, apylinkės policijos pajėgų vadas. Jam kyla įtarimų ir jis pradeda kvosti persirengusius elitinius kareivius, o šiems sunkiai sekasi atsakinėti į daugelį klausimų. Choi Gyušikas siekia savo pistoleto. Vienas šiauriečių instinktyviai reaguoja. Staigiai išsitraukia ginklą ir nušauna policininką.

Sekundę viskas nurimsta, bet netrukus pasigirsta pavojaus šūksniai. Šiaurės korėjiečiai demaskuoti, prasideda trumpas, bet intensyvus susišaudymas. Šaudant iš arti pranašesni yra 124-ojo būrio kariai, nes gerai išmokyti ir turi greitašaudžius kulkosvaidžius. Pietų korėjiečiai ginkluoti taiklesniais, bet lėtesniais amerikietiškais karabinais M-1. Tačiau jų gerokai daugiau, tad po kelių minučių yra žuvusiųjų abiejose pusėse.

Leitenantas patenka į nelaisvę

124-ojo būrio vadas įsako išsisklaidyti. Bėgdami komandosai šaudo it pamišę, bet baigia šaudmenis. Tuo metu renkasi vis daugiau Pietų Korėjos karių. Jiems pavyksta į nelaisvę paimti vieną komandosą, bet šis nusižudo, kaip buvo išmokytas.

Šiaurės korėjiečiai bėga Seulo gatvėmis. Viena grupė dengia kitą ir pakaitomis iš pasalos puola persekiojančius pietiečius. Nors komandosai pridaro nuostolių pietiečiams, patys irgi netenka daugelio vyrų, ir jiems nepavyksta atsikratyti persekiotojų. Į kryžminę ugnį patenka civilinis autobusas, žūsta daugiau nei 20 civilių.

Prieš aušrą yra žuvę 92 pietų korėjiečiai. Prasideda intensyvios gaudynės. Tūkstančiai Pietų Korėjos ir JAV kareivių skuba į kalnus, esančius į šiaurę nuo Seulo, užkirsti kelią besitraukiantiems elitiniams kareiviams. Per 72 valandas nukaunami beveik visi komandosai: tik vienam pavyksta pabėgti per sieną, o leitenantas Kim Šin Jo paimamas į nelaisvę.

Dvejus metus trukę intensyvūs mokymai per šešias dienas nuėjo perniek. Vėliau, Pietų Korėjos žiniasklaidai rengiant interviu su Kim Šin Jo, jis sausai atkirto: „Atėjau perrėžti Pak Čongchi gerklės.“

Elitinis karys buvo žiauriai tardomas, ir nusprendė bendradarbiauti su policija. Jis išvengė bausmės ir po dvejų metų gavo Pietų Korėjos pilietybę.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 2

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
18:00
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 5

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11
Džiazo koncertas – unikalioje Vilniaus erdvėje

Liepos 12 d. Vilniuje, netikėtoje ir unkalioje vietoje – Jeruzalės skulptūrų sode (Lobio g.), koncertą...

Laisvalaikis
2018.07.10
Europos antikvariatai užversti nelegaliais dramblio kaulo dirbiniais

Trys ketvirtadaliai dramblio kaulo dirbinių, kurie Europoje parduodami kaip antikvariniai, iš tiesų yra...

Laisvalaikis
2018.07.10
Archeologai tyrinėja Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksą 2

Šią savaitę prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A), vienos didžiausių žydų religinių...

Laisvalaikis
2018.07.09
Baltijos šalys steigia bendrą fondą kultūriniam bendradarbiavimui skatinti 2

Lietuva, Latvija ir Estija skirs po 100.000 Eur naujam fondui, iš kurio bus finansuojami bendri trijų...

Laisvalaikis
2018.07.09
„Misija Sibiras“ šiemet vyks Kazachstane 1

Rusijai nusprendus neįsileisti „Misija Sibiras“ dalyvių, ekspedicija perkeliama į Kazachstaną, pirmadienį...

Laisvalaikis
2018.07.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau