„Iliustruotoji istorija“ : CŽV didžiausias triumfas

Publikuota: 2016-09-17
1947 m. Prezidentas Harry S. Trumanas įkuria CŽV kaip JAV užsienio žvalgybos tarnybą. Kevino Lamarque'o („REUTERS“/„Scanpix“) nuotr.
1947 m. Prezidentas Harry S. Trumanas įkuria CŽV kaip JAV užsienio žvalgybos tarnybą. Kevino Lamarque'o („REUTERS“/„Scanpix“) nuotr.
 

Misija 1953 m. britai norėjo išlaikyti Irano naftos kontrolę, o amerikiečiai bijojo, kad šalyje gali įsigalėti komunistų vyriausybė. Amerikietis CŽV agentas sumanė klastingą planą, kaip nuversti Irano žmonių mylimą ministrą pirmininką Mohammadą Mossadeqą. Planas pavyko, tačiau padariniai buvo katastrofiški.

Netoli šacho rūmų Irano sostinėje Teherane Kermitas Rooseveltas atsigulė ant užpakalinės automobilio sėdynės ir užsiklojo pledu. JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentas nenorėjo, kad jį išvystų šacho kareiviai, saugantys vartus. Tai buvo karšta 1953 m. rugpjūčio naktis, gatvėse žmonių beveik nematyti.

Kai vairuotojas pravažiavo pro rūmų sargybą, laikrodis rodė po vidurnakčio. Mašinai sustojus ir išjungus variklį, Kermitas Rooseveltas atsisėdo ir apsižvalgė. Jis iškart pažino liekną siluetą, artėjantį prie automobilio, – tai buvo Irano šachas Mohammadas Reza Pahlavi. 33 metų monarchas įsmuko į automobilį ir atsisėdo šalia amerikiečio.

„Labas vakaras, pone Rooseveltai. Negalėčiau sakyti, kad šį vakarą laukiau būtent jūsų, bet džiaugiuosi susitikimu“, – tiesdamas ranką pasisveikinti ištarė šachas.

Abu vyrai buvo susitikę prieš šešerius metus, kai agentas, kuris dirbo ir konsultantu Artimųjų Rytų klausimais, iš šacho ėmė interviu knygai apie naftą arabų pasaulyje. Šįvakar susitikimo pobūdis visiškai kitoks.

Rooseveltą atsiuntė amerikiečių Centrinė žvalgybos valdyba, kuri bendradarbiaudama su britais nori nuversti populiarų Irano ministrą pirmininką Mohammadą Mosaddeqą. Kad planas pavyktų, CŽV reikia šacho pagalbos, dėstė Rooseveltas.

Jaunasis monarchas dvejojo. Šachas nekentė Mosaddeqo, nes šis atėmė iš jo kariuomenės vado postą, bet kartu dvejojo ir gynėsi, kad nesąs avantiūristas ir nenorėtų veltis į šį reikalą.

Rooseveltas pažinojo šachą, todėl pasistengė šiam įgelti – jei Mosaddeqas nebus nuverstas, „jis įves Irane komunistų režimą arba pasikartos Korėjos istorija“.

Jei šachas atsisakytų dalyvauti sąmoksle, Rooseveltui tektų svarstyti „planą B“, bet egzistavo didelė grėsmė, jog CŽV nepavyks taip greitai surasti naujo partnerio. Vyrai išsiskiria.

Po savaitės Kermitas ir šachas vėl susitiko. Šachas pagaliau nugalėjo savo baimę. Jis pažadėjo padėti CŽV, jei saugodamas savo gyvybę galės iškart po sąmokslo išskristi iš Teherano.

Tuoj po susitikimo Kermitas Rooseveltas pradėjo CŽV suplanuotą operaciją „Ajax“. Per kitas kelias savaites Teheranas taps sėkmingiausio žvalgybos įvykdyto valstybės perversmo scena. Rengiant perversmą bus paskleista tiek daug dezinformacijos, kad paskui tik nedaugelis sugebės atskirti tiesą nuo melo.

Britai skatino perversmą

Idėja surengti sąmokslą prieš demokratiškai išrinktą Irano premjerą kilo ne amerikiečiams, o britams, kurie siekė susigrąžinti prarastą Irano naftą. Nuo XX a. pradžios D. Britanija naudojosi išskirtinėmis teisėmis į neišsenkamus Irano naftos išteklius. Britai iš ankstesnio šacho už skatikus buvo nusipirkę teisę 60 metų eksploatuoti naftos telkinius. Iš dalies valstybinė D. Britanijos ir Irano naftos bendrovė siurbė naftą ir laivais išgabendavo ją iš perdirbimo gamyklos, pastatytos prie Abadano uosto.

Bendrovė gaudavo didžiulį pelną, o Iranui už naftą tekdavo tik 16 proc. pelno. Britai atsisakė derėtis dėl sąžiningesnių pelno dalybų, nes buvo užtikrinti savo padėties tvirtumu. Britams nereikėjo baimintis Irano valdovo, nes padėjo jam užimti sostą, o šalies ministrus pirmininkus taip pat kruopščiai parinkdavo D. Britanija.

Todėl britai buvo priblokšti, kai 1951 m. balandžio 28 dieną Irano parlamentas ministru pirmininku didele persvara išrinko didiką nacionalistą Mohammadą Mosaddeqą. Ilgus metus Mosaddeqas pasisakė prieš britų pelnymąsi iš Irano, tad vienas pirmųjų jo darbų buvo D. Britanijos ir Irano naftos bendrovės nacionalizavimas gegužės 1 dieną. Dabar neturtingi iraniečiai galėjo tikėtis naudos iš šalies žemės išteklių.

D. Britanija svarstė galimybę užpulti Iraną. Tačiau britų nepalaikė jų sąjungininkai amerikiečiai, kurie nejautė simpatijų D. Britanijos kolonijiniam mentalitetui.

Tada britai sumaniai pasinaudojo amerikiečių komunizmo baime ir įtikino šiuos, kad Iranas puls į glėbį kaimyninei Sovietų Sąjungai, jei greitai prie valstybės vairo nestos provakarietiška vadovybė. Kai Mosaddeqas išvijo britus iš Irano ir nacionalizavo naftos gavybos pramonę, CŽV teko imtis purvino darbo.

1953 m. birželį JAV prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris palaimino CŽV planą nuversti Irano ministrą pirmininką. Operacijos „Ajax“ vadovu tapo agentas Kermitas Rooseveltas. Jis iškart išvyko į Iraną. Vasaros kaitros deginamame Teherane agentas, pasivadinęs Jameso Lockridge’o slapyvardžiu, ėmė dėlioti plano detales.

CŽV kontroliavo spaudą

Britų žvalgyba buvo užmezgusi kontaktų ir sukūrusi vietinių agentų tinklą. Dabar, sumokėdamas šiugždančiais doleriais, juo ir pasinaudojo Kermitas Rooseveltas. Likus kelioms savaitėms iki planuojamo perversmo agentas pradėjo šmeižto kampaniją prieš Mosaddeqą. Papirkti politikai, naujienų komentatoriai ir žurnalistai kasdien menkindavo ministrą pirmininką. Vienas iš CŽV darbuotojų Richardas Cottamas, atsakingas už propagandą, nustatė, kad keturi iš penkių Teherano laikraščių buvo papirkti žvalgybos.

„Kiekvienas mano parašytas straipsnis beveik akimirksniu atsidurdavo Irano spaudoje“, – pasakojo Cottamas.

Rooseveltas, norėdamas priešiškai nuteikti visuomenę, siekė Mosaddeqą pavaizduoti kaip komunistų kolaborantą ir fanatiką. Sėjant baimę ir paniką daugeliui religinių Irano lyderių buvo skambinama naktimis ir grasinama didžiulėmis baudomis, jei šie nepalaikys Mosaddeqo. Skambintojai apsimesdavo Irano komunistais, tačiau iš tiesų tai buvo CŽV agentai. Tarp dvasininkų ėmė plisti nepasitikėjimas Mosaddequ ir neapykanta jam. Rooseveltas sumokėjo ir protestuotojams, traukiantiems į Teherano gatves.

Tačiau svarbiausių veiksmų ėmėsi šachas. Po slaptų naktinių susitikimų su Kermitu Rooseveltu rugpjūčio 13 dieną monarchas pasirašė dekretą ir juo nušalino Mosaddeqą nuo ministro pirmininko pareigų. Iš tiesų tik parlamento nepasitikėjimas galėtų nušalinti premjerą, tačiau šacho dekretas perversmui suteikė teisinę priedangą.

Naujuoju ministru primininku Rooseveltas numatė paskirti į pensiją išėjusį generolą Fazlollahą Zahedi, už sutikimą šis gavo daugiau kaip 100 tūkst. dolerių. Su armija artimai susijęs Zahedi buvo puiki marionetė.

Sąmokslas nepavyksta

Šachas baiminosi artėjančio valdžios pasikeitimo. Norėdamas monarchą nuraminti, Kermitas Rooseveltas leido jam išvykti į vasaros rezidenciją prie Kaspijos jūros, esančią prie pat lėktuvų pakilimo aikštelės.

„Jei mūsų planas dėl kokių nors nenumatytų aplinkybių nepavyks, Jos Didenybė ir aš išskrisime tiesiai į Bagdadą“, – perspėjo šachą Kermitas Rooseveltas kelios dienos prieš perversmą, suplanuotą rugpjūčio 15 dieną.

Labai greitai valdovui teko prisiminti savo pabėgimo planą. Perversmas, vos prasidėjęs, žlugo. Pulkininkas Nematollah Nasiri, vadovavęs kareiviams, kurie turėjo suimti Mosaddeqą ir kariuomenės vadą generolą Taghi Riahi, nenumatė visų galimų veiksmų. Prieš pat rugpjūčio 15-osios vidurnaktį pulkininkas su būriu kareivių pasirodė Teherano gatvėse – jie rengėsi suimti generolą. Tačiau Nasiri pasiekus generolo namus, paaiškėjo, kad jie visiškai tušti.

Apimtas nevilties pulkininkas nuskubėjo prie Mosaddeqo namų, tačiau per vėlai. Čia su savo ištikimais kariais jo jau laukė generolas Riahi. Kažkokiu būdu generolas sužinojo apie planuojamą perversmą. Jis iškart įsakė sulaikyti Nasiri ir uždaryti į kalėjimą.

Tuo metu Kermitas Rooseveltas su savo vyrais laukė perversmo rezultatų slaptame name Teherane. Jie gėrė degtinę ir klausėsi šlagerių nė neįtardami, kad bandymas įvykdyti sąmokslą baigėsi nesėkme.

Rooseveltas nepasidavė

Kitą rytą po planuoto perversmo Kermitas Rooseveltas nekantraudamas įsijungė radiją norėdamas išgirsti naujienas apie Mosaddeqo nuvertimą. Teherano radijas transliaciją neįprastai pradėjo nuo karinės muzikos, o paskui eteryje pasigirdo Mosaddeqo balsas. CŽV agentas iškart suprato – perversmas nepavyko.

Rezidencijoje prie Kaspijos jūros šachas taip pat klausėsi žinių. Jis paskubomis susikrovė du mažus lagaminus ir savo privačiu lėktuvu išskrido į Bagdadą. Irano saugumo tarnyba ėmėsi ieškoti į atsargą išėjusio generolo Fazlollaho Zahedi, pagal CŽV planą turėjusio tapti nauju ministru pirmininku.

Perversmo autorius Kermitas Rooseveltas nepateko į Irano saugumo akiratį. Jis pasislėpė JAV ambasadoje. Iš agento vadovų Vašingtone atkeliavo įsakymas pasitraukti. Rooseveltas nusprendė nurodymą ignoruoti. Į Iraną jis atvyko nuversti Mosaddeqo ir žūtbūt norėjo savo užduotį atlikti.

„Dar yra nedidelė sėkmės tikimybė“, – tikino agentas abejojančius CŽV būstinės darbuotojus.

Rugpjūčio 16 dieną, sekmadienį, agentas aplankė generolą Zahedi, besislapstantį bute Teherano priemiestyje. Rooseveltas turėjo jam vienintelį klausimą, ar jis pasirengęs dar vienam perversmo bandymui. Generolas nebeturėjo ko prarasti, todėl nedvejodamas sutiko.

Mobilizuojami gatvių chuliganai

Kermitas Rooseveltas rankovėje slėpė dar vieną kozirį. Jis turėjo ne tik karaliaus dekretą, nušalinantį Mosaddeqą nuo pareigų, bet ir dar vieną, kuriuo Fazlollahas Zahedi skiriamas nauju Irano ministru pirmininku. Amerikietis vėl pasinaudojo savo agentais ir šie pademonstravo puikius sugebėjimus skleisti gandus ir manipuliuoti visuomenės nuomone.

Rooseveltas liepė agentams skleisti melagingus gandus apie perversmą. Korumpuoti laikraščiai rašė, kad tai Mosaddeqas bandė surengti perversmą ir nuversti šachą nuo sosto, tačiau karininkai patriotai pasipriešino. Melagingos istorijos privertė Mosaddeqą ir jo šalininkus įtarti tik šachą. Jie buvo įsitikinę, kad perversmą rengė šachas, o kadangi šis pabėgo, daugiau jokių veiksmų nebesiėmė.

O Kermitas Rooseveltas nėrėsi iš kailio stengdamasis pralaimėjimą paversti pergale. Jis sumanė suktą planą. Pirmiausia į Teherano gatves turėjo išeiti chuliganai ir pademonstruoti palaikymą Mosaddequi. Jie turėjo daužyti langus, mušti nekaltus praeivius, šaudyti į mečetes ir kitokiais būdais kelti žmonių pasipiktinimą ir panieką. Vėliau turėjo pasirodyti šacho šalininkai, nugalėti gatvių chuliganus ir išgelbėti visuomenę nuo Mosaddeqo. Tarp brangiai apmokamų Roosevelto pagalbininkų buvo vienos grėsmingiausių gaujų vadeiva, buvęs imtynininkas Shabanas Jafari, pravarde Besmegenis – daugiau raumenų nei proto turintis žaliūkas.

Dar trys amerikiečių pagalbininkai buvo broliai Rashidai. Jie ne tik gavo dosnų palikimą iš savo tėvo, bet ir paveldėjo iš jo pomėgį viskam, kas britiška. Keletą metų jie teikė informaciją britų slaptajai žvalgybai. Dabar broliai padėjo amerikiečiams – jie sumokėdavo korumpuotiems politikams, muloms ir žurnalistams, kad šie nuteiktų žmones prieš Mosaddeqą.

Armija palaikė demonstrantus

Kermito Roosevelto požiūriu, įvykiai gatvėse klostėsi taip, kaip jis ir norėjo. Praėjus vos dviem dienoms po nepavykusio perversmo, Teherano gatvėse prasidėjo neramumai. Mieste siautėjo chuliganų gaujos, skanduodamos Mosaddeqo palaikymo šūksnius, o jiems judant nuo lūšnynų kvartalų iki miesto centro prie jų prisidėjo nieko neįtariantys tikrieji Mosaddeqo šalinininkai. Rooseveltas pats nukentėjo nuo riaušininkų. „Jie vos manęs neužmušė“, – vėliau rašė agentas.

Į aikštę prie parlamento susirinko dešimtys tūkstančių riaušininkų. Aikštės viduryje stovėjo šacho tėvo Rezos-šacho statula. Riaušininkai apsupo statulą ir sunkiasvorėmis mašinomis ją nuvertė.

„Nieko geresnio negalėjome tikėtis. Kuo daugiau jie šaukė prieš šachą, tuo daugiau žmonių, drauge ir armija juos laikė priešais“, – savo knygoje apie perversmą rašė Kermitas Rooseveltas.

Mosaddeqas nenorėjo, kad riaušininkus imtų tramdyti policija. Viena svarbiausių jo nuostatų – gerbti žmonių teisę rengti demonstracijas. Tačiau anarchija gatvėse davė dingstį mintims apie valstybės vadovo bejėgiškumą. Galop jam teko prašyti kariuomenės pagalbos neramumams numalšinti. Be to, ministras pirmininkas nurodė savo šalininkams likti namuose. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo didelė klaida, nes tuomet gatvėse liko tik Roosevelto žmonės.

Rugpjūčio 19 dieną, trečiadienį, CŽV agentas su savo žmonėmis pradėjo pagrindinius plano veiksmus. Į gatves išėjo būriai šacho rėmėjų, jie žygiavo per miestą skanduodami šūkius „Mirtis Mosaddequi!“ ir „Ilgo gyvenimo šachui!“.

Mosaddeqas suklydo dar vieną kartą. Jis įsakė generolui Mohammadui Daftari sulaikyti demonstrantus, bet generolas buvo rojalistas ir artimas generolo Fazlollaho Zahedi draugas. Todėl Daftari ir kiti karininkai, užuot stabdę protestuotojus, jiems padėti išsiuntė tankus. Roosevelto planas pavyko. Dabar CŽV agentas galėjo atsitraukti ir paprasčiausiai laukti perversmo paskutinio etapo.

Šachas pakviestas sugrįžti

Prie ministerijų, centrinės armijos būstinės ir policijos nuovadų prasidėjo mūšiai tarp vyriausybės šalininkų ir perversmo dalyvių. Artėjant vakarui Mosaddeqo likimas buvo nulemtas. Buvo suimtas valstybės pajėgų vadas, gatvėse gulėjo apie 300 nukautų žmonių.

Perversmo rėmėjų pajėgos pajudėjo prie Mosaddeqo namų, juose užsibarikadavo šalies vadovo šalininkai. Tarp užpuolikų ir gynėjų prasidėjo arši kova. Pasak liudininkų, tuo metu ministras pirmininkas visiškai ramiai sėdėjo miegamajame atsidavęs likimo valiai. Kai premjero sekretorius pasiūlė jam bėgti, Mosaddeqas tik papurtė galvą: „Geriau aš liksiu šiame kambaryje ir mirsiu čia.“

Galų gale vyriausybės vadovą pavyko perkalbėti, ir kai po kelių valandų į namą įsiveržė užpuolikai, jis buvo tuščias.

Generolas Fazlollahas Zahedi pasiskelbė naujuoju Irano ministru pirmininku. Šachas tuo metu iš Bagdado jau buvo išvykęs į Romą. Pietaudamas viešbutyje, šachas išgirdo netikėtas naujienas iš tėvynės.

„Ar tai gali būti tiesa?“ – sušuko jis, perskaitęs telegramą.

Tada pašoko ir sušuko: „Aš žinojau! Aš žinojau! Jie mane myli!“

Šachas greitai grįžo į Iraną – dabar kaip galingiausias valstybės žmogus.

JAV ambasadoje Teherane Kermitas Rooseveltas su artimiausiais bendražygiais džiaugėsi sėkme. Nors niekas netikėjo, CŽV agentui pavyko nuversti Mosaddeqą. Kaip padėką už pagalbą, CŽV pervedė naujajai generolo Zahedi vyriausybei penkis milijonus dolerių, o generolui asmeniškai – dar vieną milijoną.

Atėjo laikas Kermitui Rooseveltui išvykti iš Irano. Šalyje jis išbuvo tik keturias savaites. Prieš išvykdamas agentas paskutinį kartą slapta susitiko su šachu. Tik keli patikimiausi žmonės žinojo, koks buvo amerikiečio vaidmuo perversme. Šacho rūmuose Teherane abu vyrai pasveikino vienas kitą susidauždami degtinės taurelėmis.

„Už sostą esu dėkingas Dievui, savo žmonėms, savo armijai ir tau“, – pasakė šachas ir padovanojo Kermitui Rooseveltui auksinį portsigarą.

SAVAK užgniaužė opoziciją

Po perversmo iraniečiai susidūrė su žiauria realybe. Per kelias kitas savaites šachas įsakė suimti visus Mosaddeqo rėmėjus, o 60 karininkų buvo nubausti mirties bausme. Nuverstasis ministras pirmininkas suprato, kad jam nepavyks pabėgti nuo persekiotojų, todėl pasidavė pats. Jam buvo paskirtas namų areštas, o jo partija Nacionalinis frontas, kaip ir šalies komunistų partija, buvo uždraustos.

Britai ir amerikiečiai įgijo Irano naftos gavybos kontrolę, tiesa, iraniečiams jie turėjo mokėti didesnius mokesčius nei anksčiau. Milijonus, gautus už naftą, šachas naudojo ginklams ir saugumo tarnybos SAVAK stiprinimui. Nevengdama kankinimų ir žmogžudysčių, SAVAK laikė šalį geležiniame kumštyje ir visiškai užgniaužė politinę opoziciją.

Gana keistai šachas už dalyvavimą perversme atsidėkojo banditų gaujos vadui Shabanui Jafari-Besmegeniui – padovanojo auksinį kadilaką. Netrukus Jafari tapo žinomu Teherano simboliu – jis suko ratus Teherano gatvėmis su pistoletais prie abiejų šonų, pasiryžęs užpulti kiekvieną šacho priešininką.

Perversmas prieš Mosaddeqą laikomas sėkmingiausia CŽV operacija, keliems dešimtmečiams pavertusia Iraną antikomunistine šalimi. Kita vertus, perversmas atvėrė vartus negailestingai šacho diktatūrai. 1979 m. kilo pasipriešinimas. Ajatola Khomeini kartu su savo šalinininkais fundamentalistais nuvertė šachą ir įvedė religinį valdymą, jis tapo didžiausiu ir aršiausiu JAV, taigi ir CŽV, priešu.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Renovuota Nacionalinė filharmonija parodė savo naująjį rūbą

Tarp viešųjų pirkimų konkursų Scilės ir Charibdės praplaukusi ir beveik 3 mln. Eur kainavusią renovaciją...

Laisvalaikis
17:32
„Booker“ premijos komisija sulaužė taisykles

2019-ųjų „Man Booker“ pasidalijo dvi rašytojos – Margaret Atwood ir Bernardine Evaristo. Bene svarbiausia...

Laisvalaikis
2019.10.15
2019 m. Nobelio ekonomikos premija – už skurdo tyrimus 2

Švedijos karališkoji mokslų akademija 2019 m. Nobelio ekonomikos premiją skyrė JAV mokslininkams Abhijitui...

Laisvalaikis
2019.10.14
„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
Daujotų šeima atrado savo pragyvenimo kaime būdą: verslą veža šunų kinkiniai Premium

Istorijų apie karjerą mieste į ramų gyvenimą kaime iškeitusius miestiečius yra nemažai. 16 metų vienkiemyje...

Laisvalaikis
2019.10.11
Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 kūrėjų bei kultūros atstovų

Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.10.10
Paskelbti 2018 m. ir 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatai

Paskelbti dviejų Nobelio literatūros premijos laureatai: 2018 m. premija skirta lenkei Olgai Takarczuk, 2019...

Laisvalaikis
2019.10.10
Valdovų rūmuose – Radvilų giminės turtai 2

Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta didžiulė tarptautinė paroda, skirta vienai turtingiausių ir įtakingiausių...

Laisvalaikis
2019.10.10
Nobelio chemijos premija – už ličio jonų baterijų tobulinimą

Šiandien Stokholme paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai. Prestižinė premija skirta trims...

Laisvalaikis
2019.10.09
Naujas tyrimas: el. cigaretės gali sukelti vėžį

Niujorko (JAV) universiteto mokslininkai paskelbė atradę ryšį tarp elektroninių cigarečių ir plaučių vėžio.

Laisvalaikis
2019.10.08
Paskelbti 2019 m. Nobelio fizikos premijos laureatai

Šiandien Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė 2019 m. Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje...

Laisvalaikis
2019.10.08
MO muziejaus architektūra – kodėl ji įdomi įmonių renginiams? Verslo tribūna

Jau beveik metus veikiantis MO muziejus džiugina ne tik meno mylėtojus, bet ir verslo įmones. Garsaus...

Statyba ir NT
2019.10.08
Ar „Airbnb“ investuotojai griauna Europos kultūros sostines? Premium 2

Bruno Romao priklauso viena paskutinių tradicinių kavinukių Lisabonos istoriniame Alfamos rajone su siaurų...

Statyba ir NT
2019.10.07
Nobelio medicinos premija padalinta trims mokslininkams

Šiemet Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko trims mokslininkams, tyrinėjusiems deguonies svarbą...

Laisvalaikis
2019.10.07
Verslo ir privačių renginių organizatoriai iš naujo atranda Vilniaus „Siemens“ areną Verslo tribūna

Sostinės „Siemens“ arena – nepaprasta vieta verslo ir privatiems renginiams. Po vienu stogu čia telpa ne tik...

Verslo aplinka
2019.10.07
Skaičiai: Z karta renkasi nišinius kvepalus Premium

Prabangos prekių, tokių kaip kvepalai, paklausa stabiliai auga. Personalizuotų kvepalų poreikis ir noras...

Verslo klasė
2019.10.06
R. Valiūnas: savo palikimą lengva ranka išdalijame kitiems Premium 1

Pastarąjį mėnesį Vilniuje, dviejose privačiose meno institucijose, atidarytos dvi naujos parodos iš privačių...

Laisvalaikis
2019.10.06
Knygos: prarastosios Lietuvos knygų gelbėtojai Vilniaus gete Premium

Lietuvos žydų kultūrą geriausiai apibūdina Atlantidos metafora: civilizacinė didybė, kuri vieną dieną buvo...

Verslo klasė
2019.10.06
D. Katkus: A-U lietuviškas rapsodas Premium

Muzikos kasdiena, kuri yra kaip kapiliarai žmogaus kūne, padeda įvardyti kultūrą kaip dvasinio gyvenimo...

Verslo klasė
2019.10.05
Parodoje „Baldai Interjeras Dizainas“ – dėmesys biurams, namams ir menui 2

Spalio 3–5 dienomis Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, vyksta kasmetinė paroda „Baldai Interjeras Dizainas“. 

Statyba ir NT
2019.10.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau