„Iliustruotoji istorija“: Rytų Azija tapo Japonijos vergų stovykla 

Publikuota: 2016-09-11
Japonų į nelaisvę paimti sąjungininkų kariai virsdavo vaikščiojančiais griaučiais. „REUTERS“/„Scanpix“ nuotr.
Japonų į nelaisvę paimti sąjungininkų kariai virsdavo vaikščiojančiais griaučiais. „REUTERS“/„Scanpix“ nuotr.
 

Vakarų kolonijos Tolimuosiuose Rytuose pasiduoda galingai imperatoriaus kariuomenei. Naujojoje Japonijos imperijoje žudynės, badas ir prievartavimai tampa kasdienybe. Civiliai gyventojai ir belaisviai sąjungininkų kariai paverčiami vergais iki gyvos galvos.

Irene Drewery buvo aštuonerių, kai japonų kariuomenė 1941 m. gruodžio 25-ąją užėmė Honkongą. Mūšiai dėl Britanijos kolonijos tęsėsi jau 17 dienų, kai Irene Drewery ir jos mama netoliese išgirdo jauną britų kareivį rėkiant:

„Viskas baigta!“ Kolonijos gynėjai pasidavė – kova buvo pralaimėta.

Irene motina, kaip daugelis kitų Honkongo britų, net neįsivaizdavo, kad japonai gali nugalėti modernią Vakarų kariuomenę. Drewery šeimai pasidarė aišku, kad viskas pasikeitė, kai Irene, jos motina, vyresnysis brolis ir auklė pėsčiomis išėjo link didžiulio Stenlio turgaus, esančio pačiuose Honkongo pietuose. Pakeliui jie sutiko šešis japonų karius, jie suėmė Irene motiną ir uždarė ją garaže. Vaikams ir auklei buvo liepta palaukti lūšnelėje prie kelio. Po kurio laiko Irene prarado kantrybę.

„Nueisiu ir atsivesiu mamą“, – tvirtai pareiškė mažoji mergaitė.

Auklė veltui stengėsi ją sulaikyti. Kartu su dvylikamečiu broliuku Irene pabeldė į garažo duris. Japonas juos įsitraukė vidun. Čia vaikai pamatė prie sienos gulinčią motiną.

Ant žemės gulinti moteris Irenei nebuvo panaši į jos motiną – visuomet dailiai pasipuošusią ir gražiai susišukavusią. Garaže ji gulėjo išprievartauta ir sumušta. Tačiau ji tebebuvo gyva. Kai japonų karo cunamis užliejo Rytų Aziją, milijonų žmonių laukė daug liūdnesnė lemtis.

Japonai visur įvedė teroro režimą, paremtą masinėmis žudynėmis, priverstiniu darbu ir prievartine prostitucija. Niekas nesijautė saugiai.

Kinai – žudymo mokomoji priemonė

Pagrindinis japonų planas buvo suburti visas Tolimųjų Rytų šalis ir jas valdyti – įkurti Japonijos didžiąją Rytų Azijos gerovės sritį. Naujoji imperija turėjo užtikrinti naftos, metalų ir kitų žaliavų tiekimą Japonijos pramonei ir kariuomenei. Kai imperatoriškoji kariuomenė 1941 m. pradėjo agresyvius veiksmus, jau buvo tapusi ledine žudymo mašina.

Prieš 10 metų japonų kariuomenė buvo įsiveržusi į Mandžiūriją Šiaurės Rytų Kinijoje. Daug metų trukusios kovos užgrūdino kariuomenę ir išmokė karius niekinti savo priešą. Kiekvienam naujokui viršininkas pareikšdavo, kad kinai – nereikšmingos žmogystos.

„Jie buvo prastesnės rasės nei japonai, todėl turėjome su jais elgtis kaip su žvėrimis. Man kariuomenėje taip buvo sakoma, aš tuo tikėjau“, – vėliau pasakojo japonų karys Masayo Enomoto.

Kai jis, jaunas naujokas, XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje atvyko į Šiaurės Kiniją, išmoko tiksliai šaudyti į kinus kaip į taikinius. Prieš kariaujant fronte, reikėjo baigti kursus stovykloje, kurioje Enomoto ir jo bendražygiai pririšdavo kinų kalinius prie stulpų ir šaudydavo į juos savo ginklais.

„Jaučiausi lyg skersčiau gyvulius, kaip kiaules“, – pasakojo jis.

Kitose stovyklose kareiviai treniravosi pulti durklais gyvus kinus. Beginklių žmonių žudymas buvo smurtinio karinio mokymo kulminacija, tada net menkiausia klaidelė sukeldavo vadų įtūžį.

Fizinės bausmės buvo japonų karininkų įrankis, padedantis išlaikyti griežtą drausmę. Naujokai turėjo suprasti, kad jie – nebe individai, o visumos dalis, todėl dažnai vienam kareiviui suklydus ar nepaklusus įsakymui, visas būrys būdavo sumušamas. Nesėkmingiausiomis dienomis kareivių veidai būdavo taip stipriai sutinę, kad per vakarienę negalėdavo sukramtyti maisto.

„Pamažu ėmiau jausti, kad kažką praleidau, jeigu iki miego laiko per dieną nebūdavau sumuštas bent kartą“, – paaiškino Enomoto.

Japonai užima Singapūrą ir naikina vietos kinus

Kai 1941 m. imperija pasiuntė savo neapykantos pritvinkusius karius į Rytų Aziją, labiausiai nukentėjusia etnine grupe tapo kinai. Kai 1942 m. vasario 15-ąją Singapūro britų kolonija pasidavė, japonų kareiviai naikino dideles kinų etnines grupes ištisais kvartalais.

Kinai buvo suvaryti į savas miesto dalis kaip galvijai, o japonai atskirdavo visus nepageidaujamus elementus, įtakingus asmenis, nusikaltėlius ir tatuiruotuosius. Daugelis kinų buvo išsitatuiravę dėl grožio, tačiau japonams tokia kūno puošyba buvo ženklas, kad žmogus priklauso prie slaptų draugijų ar nusikaltėlių organizacijų. Ir vienus, ir kitus japonų okupacinė kariuomenė laikė pavojingais. Sugaudyti kinai sunkvežimiais buvo išvežami iš Singapūro.

Valstybės tarnautojas Peng Yin Wongas buvo vienas iš pasmerktųjų myriop. Kaip šimtai kitų kinų, jis buvo nuvežtas į Čangi paplūdimį. Čia japonų kareiviai surišo jį su kitais keturiais kinais ir įsakė bristi gilyn į vandenį.

Japonai stovėjo ant kranto. Kai Wongas ir kiti vyrai nubrido maždaug 200 metrų, japonai pradėjo šaudyti šautuvais ir kulkosvaidžiais. Vyrai aplink Wongą žuvo, o jam pačiam pavyko išvengti kulkų. Jis atsirišo virves ir nuplaukė.

Vien tik per masines kinų žudynes Singapūre žuvo apie 100 tūkst. žmonių. Kinai toli gražu nebuvo vienintelės aukos – Japonai skerdė civilius gyventojus visoje Rytų Azijoje. Dokumentuose buvo nurodyta, kad žudynių tikslas – paskleisti baimę naujojoje Japonijos imperijoje ir pašalinti visus, besipriešinančius Japonijos valdymui. Dažnai būdavo praliejama dar daugiau kraujo, kai paaiškėdavo, kad teritorija bus prarasta ir atiteks sąjungininkų pajėgoms.

Masinės žudynės vyko iki pat karo pabaigos

Kai 1945 m. vasario pradžioje stiprios JAV pajėgos pasiekė Filipinų sostinę Manilą, japonai savo nusivylimą ir bejėgiškumą išliejo ant civilių miesto gyventojų. Prieš paimant miestą amerikiečiams japonų kareiviai nužudė daugiau nei 100 tūkst. žmonių – 10 proc. visų gyventojų. Japonų jūrų pėstininkams buvo įsakyta sutelkti aukas į dideles grupes, kad žudant reikėtų mažiau šaudmenų ir kareivių.

Per žudynes Maniloje nebuvo nieko šventa. Raudonojo Kryžiaus būstinėje japonų kariai žudė gydytojus, slaugytojas ir sužeistuosius. Jaunos mergaitės buvo išvedamos iš katalikiškų mokyklų ir prievartaujamos prieš kareiviams padegant pastatą. Japonų eilinis partizanų ir beginklių civilių medžioklę Filipinuose aprašė taip: „Aš jau nužudžiau daugiau kaip 100. Išvykdamas iš tėvynės buvau nekaltas, o dabar nekaltybę seniai praradau. Esu sunkus nusidėjėlis, mano kardas visada suteptas krauju. Nors visa tai – mano šalies labui, tai yra grynas žiaurumas. Teatleidžia man mano motina.“

Belaisvių stovyklose žmogiškumui nėra vietos

Negailestingas geležinis imperijos kumštis smogė ir daugeliui į nelaisvę paimtų sąjungininkų. Vien tik per pirmuosius tris karo Ramiajame vandenyne mėnesius daugiau nei 100 tūkst. priešo karių pasidavė japonams. Karo belaisviai savo dienas baigė stovyklose, išsibarsčiusiuose po visą Rytų Aziją, jose nuo pat pradžių jie buvo pasmerkti. Japonija nebuvo ratifikavusi karo belaisvius ginančios Ženevos konvencijos, todėl japonų kariai visai nejautė pagarbos pasidavėliams.

Japonijos ministras pirmininkas Hideki Tōjō 1942 m. nurodė stovyklų sargybiniams laikytis kietos drausmės. „Svarbu neleisti apnikti klaidingoms mintims apie humanizmą“, – įspėjo jis sargybinius.

Sąjungininkų kariai turėdavo pasveikinti japonų prižiūrėtojus arba jiems nusilenkti, kitaip belaisvius mušdavo. Net jeigu nepamatydavo už 50–100 m esančio prižiūrėtojo, gaudavo lazdų. Kita dažnai taikoma bausmė buvo sėdėjimas narve. Svilinant saulei belaisviai keletui dienų buvo uždaromi mažuose vieliniuose narvuose, kuriuose negalėdavo nei atsistoti, nei atsigulti.

Stovyklose sanitarinės sąlygos dažnai būdavo labai prastos, belaisviai susirgdavo dizenterija. Jei kas sirgo taip, kad negalėdavo dirbti priverstinių darbų, negaudavo ir maisto. Premjeras Tōjō aiškiai išdėstė savo požiūrį į kalinių išnaudojimą: „Jiems negalima leisti nė dienos tingiai gulėti ir dykai mėgautis nemokamu maistu.“

Jeigu į nelaisvę paimti sąjungininkų kariai iškart nebūdavo nužudomi, nemaža jų dalis mirdavo nuo išsekimo, bado ir ligų. Europoje mirė 4 proc. britų ir amerikiečių belaisvių, suimtų Vokietijoje ir Italijoje. Iš 350 tūkst. į nelaisvę paimtų sąjungininkų karių, laikomų Japonijos stovyklose, žuvo apie 27 procentus. Rečiausiai namo gyvi grįždavo pilotai, nes juos paprastai nubausdavo mirties bausme.

Belaisvių mirties Transportas ir maršas

Daugelis karo belaisvių mirė kelionėje. Japonai juos plukdė vad. pragaro laivais, į ankštus triumus sugrūsdavo tūkstančius žmonių. Dauguma mirdavo iš troškulio, karščio ir oro trūkumo. Galop Japonijos vadai suprato, kad šitaip prarandama vertinga darbo jėga. 1942 m. Karo ministerija išleido potvarkį, nurodantį pagerinti belaisvių sąlygas:

„Gabenant karo belaisvius į Japoniją, dėl kelionės sąlygų daug jų mirė ar susirgo, taip pat daug jų tapo netinkami dirbti.“

Tūkstančiai belaisvių taip pat mirė varomi sausuma iš vienos stovyklos į kitą. Filipinuose, Batano pusiasalyje, 1942 m. balandžio pradžioje pasidavė apie 75 tūkst. JAV ir Filipinų karių. Jie buvo varomi į šiaurėje esančią belaisvių stovyklą. Tai buvo „mirties maršas“, belaisviai ėjo šešias dienas be maisto ir gėrimo, šimtai jų kasdien žūdavo: nušauti arba nudurti durtuvais.

Kai Batano pajėgos pasidavė, kareivis D. F. Ingle’as gulėjo ligoninėje dėl plaučių uždegimo. Japonams tai buvo nė motais, jie išsivedė jį kartu su kitais karo belaisviais.

Ingle’as išgyveno ir aprašė, kaip japonai šaudė karo belaisvius, kurie keliaudami bandė numalšinti troškulį prie šaltinių. Japonai neleido vietos gyventojams padėti belaisviams.

„Civiliai filipiniečiai daug kartų bandė duoti mums maisto, jie rizikavo savo gyvybėms“, – pasakojo D. F. Ingle’as po karo. Japonų kareiviai šaudydavo visus, kurie karo belaisviams duodavo vandens ir maisto. Vien tik per mirtiną žygį iš Batano žuvo apie 10 tūkst. žmonių.

Buvo kuriamas iškreiptas stovyklų vaizdas

Japonams karo belaisviai buvo reikalingi ne tik darbui, bet ir propagandos tikslais. Belaisviai sąjungininkų kariai buvo žeminami kaip žemesnės rasės žmonės, silpni baltaodžiai, kurių nėra ko bijoti. 1942 m. rugpjūtį Korėjoje Seulo gatvėmis buvo varomos britų kolonos. Belaisviai buvo marinami badu, kankinami, kad jų apgailėtina išvaizda keltų žiūrovams panieką.

Propagandos įrankiai buvo ir civiliai vakariečiai, pvz., Nyderlandų Ost Indijos olandai, Malajos ir Honkongo britai. Daugelis šeimų vos išgyveno internavimo stovyklose, bet suklastotais propagandiniais filmais Japonija bandė įtikinti pasaulį savo svetingumu ir nuoširdumu.

Filme buvo pateikiamas toks dviejų stovykloje gyvenančių moterų dialogas fone dainuojant vaikams:

- Dėl ko nerimauji? – klausė viena moteris kitos.

- Na, prieš atvykdama į stovyklą tikėjausi, kad čia sulysiu. Tačiau kas dieną tik labiau tunku, – atsakė kita.

Įsiterpė trečia moteris:

- Apie ką judvi kalbatės?

- Ai, taigi Mabelė vėl šneka apie savo figūrą.

Net gydytojai prievartavo internuotąsias

Kai 1942 m. kovo 12-ąją japonai užėmė Nyderlandų Ost Indijos Javos salą, olandei Jan Ruff O’Herne buvo 19 metų. Kartu su tūkstančiais kitų kolonistų ji buvo internuota, kentė badą. Toje belaisvių stovykloje buvo valgoma viskas: nuo piktžolių iki žiurkių ir sraigių. Net pasprukusią komendanto katę kaliniai pagavo ir suvalgė.

Po dvejų su puse metų Jan Ruff gyvenimas virto košmaru. Atvykęs japonų karininkas įsakė visoms jaunoms merginoms išsirikiuoti. Jis atidžiai apžiūrėjo jų veidus ir kojas, galop išsirinko dešimt merginų – tarp jų ir Jan Ruff. Kai moterys buvo atvežtos į didelį namą Semarango mieste, sužinojo, kas jų laukia: nuo šiol joms teks tenkinti seksualinius japonų kareivių poreikius.

Visoje Rytų Azijoje japonai pristeigė viešnamių. Juose tūkstančiai jaunų moterų ir merginų buvo laikomos sekso vergijoje. Dešimt olandžių Semarange buvo nuolat prievartaujamos. Kartą per savaitę japonų gydytojas jas apžiūrėdavo, norėdamas įsitikinti, kad jos neplatina ligų.

„Mes čia laikomos prieš savo valią“, – pasakė gydytojui Jan Ruff per pirmą apžiūrą. Ji tikėjosi, kad gydytojas susirūpins, bet jis tik nusijuokė ir ją išprievartavo.

Košmaras baigėsi po trijų mėnesių: dėl neaiškių priežasčių merginos buvo grąžintos į internavimo stovyklą. Labai nedaugeliui moterų pavyko taip greit ištrūkti iš Japonijos kariuomenės viešnamių.

Visagalė karo policija rodė smurto pavyzdį

Ypač brutali buvo Japonijos karo policija Kempeitai. Ši tarnyba buvo analogiška vokiečių gestapui. Kempeitai karo metu sudarė apie 75 tūkst. vyrų, ji turėjo beveik neribotą valdžią. 1942 m. vasario ir kovo mėn. Singapūro kinų žudynes kontroliavo karo policija. Visoje Rytų Azijoje Kempeitai buvo geležinis Japonijos teroro režimo kumštis.

Kai kurie japonai Rytų Azijos kare parodė gailestingumą, bet tokių pavyzdžių mažai.

Kai aštuonmetė Irene Drewery 1941 m. gruodį Honkonge įdėmiai žiūrėjo į sumuštą, ant garažo grindų gulinčią motiną, pajuto šaltą plieną prie kaklo. Vėliau suprato, kad už jos juda japonų kareivis ir pakelia kardą ruošdamasis kirsti.

„Jis nukirs man galvą“, – spėjo ji pagalvoti, tačiau tą akimirką atsidarė garažo durys. Pasigirdo šūvis, ir kareivis sukniubo. Tuomet Irene ir jos brolį kažkas išstūmė iš garažo.

Drewery šeimą išgelbėjo japonų karininkas, netoleravęs moterų prievartavimo ir vaikų žudymo.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 2

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Muzika: garsai iš atvirkščio pasaulio Premium

Laiškas nuo balčiausio žmogaus Bruklino „Afropunk“ festivalyje.

Verslo klasė
2018.11.05
Londonas mini I-ojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį

Sekmadienio vakarą prie Londono Tauerio sužibo 10.000 žibintų, pagerbiančių karius ir civilius, kurie žuvo...

Laisvalaikis
2018.11.05
Kultūros ministrės komandoje – naujas patarėjas

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjų komandą papildė doc. dr. Juozapas Blažiūnas. Jis...

Laisvalaikis
2018.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau