Ernestas Žvaigždinas – apie tragikomišką kelią sėkmės link ir neveikiantį poilsio kodą

Publikuota: 2016-07-15
„Seniai nejaučiau ramybės, bet prisimenu, kas tai yra, ir viliuosi, kad ji mane aplankys“,– sako  Ernestas Žvaigždinas, įmonių „MobilityBee“, „Asound“, „Propusher“, „Dealoyal“ steigėjas.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
„Seniai nejaučiau ramybės, bet prisimenu, kas tai yra, ir viliuosi, kad ji mane aplankys“,– sako Ernestas Žvaigždinas, įmonių „MobilityBee“, „Asound“, „Propusher“, „Dealoyal“ steigėjas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Įmonių „MobilityBee“, „Asound“, „Propusher“, „Dealoyal“ steigėjas Ernestas Žvaigždinas VŽ pasakoja apie tragikomišką kelią sėkmės link ir neveikiantį poilsio kodą.

Užaugęs Klaipėdoje, molbertų, drobių ir teptukų apsuptyje, pakeitęs 15 gyvenamųjų vietų, vyresniojo brolio įkvėptas ir pradėjęs domėtis IT, išmestas iš universiteto ir darbo vietą radęs skaitmeninėje erdvėje, jis tapo puikiu jaunosios verslininkų kartos pavyzdžiu.

Su p. Ernestu planavome susitikti 14 val. prekybos centre. Viskas būtų gerai, tačiau aš vaikščiojau ratais aplink „Europą“, o jis nesupratęs, kodėl vėluoju, pradėjo pietauti vienas „Panoramoje“. Pagaliau susitikę taip ir neišsiaiškinome, kuris dėl šito nesusikalbėjimo yra kaltesnis. Iš tikro – jokio skirtumo.

Pašnekovas nė iš tolo nepanašus į tradicinius verslininkus, nesvarbu, kad vilki tvarkingus marškinius ir avi švariai nuvalytus batus. Jis tik šypsojosi, gūžčiojo pečiais ir kukliai klausinėjo: kodėl rašome apie jį?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Nes pavardė graži, manau, ji slepia dar gražesnes istorijas“, – atsakiau.

Atsisėdome ant juodai dažytų medinių kėdžių, aptarėme laiko limitą ir pradėjome kalbėtis. Apie viską nuo pradžių.

Mokytis tingėjo

Pašnekovas mokykloje drausmingumu ir gerais įvertinimais nepasižymėjo. Anot jo, egzistuoja tendencija: verslo pasaulio atstovai – tinginiai, bet šiukštu ne kvailiai.

Kaip pavyzdį pateikia „Uber“ sumanytoją Travisą Kalanciką ir „WhatsApp“ įkūrėją Janą Koumą: „Tiedu mokykloje nerodė gerų rezultatų, o iš koledžų (angl. college) buvo išmesti.“

Pašnekovas neabejoja, kad aukšti balai ir verslumas niekuo nėra susiję. Iš principo, sėkmingi žmones mokyklai neskiria daug laiko, mat nuo paauglystės labai kryptingai ir giliai kapstosi po juos dominančias sferas ir galų gale negali visko aprėpti fiziškai.

Prastas pažymys – įrodymas, kad nelankei pamokų, būtent tą akimirką nebuvai pasirengęs atsiskaityti ar išvis nesidomėjai dėstomu dalyku.

„Viena yra gauti penketus, o visai kas kita – iš tikrųjų nesidomėti. Tamsumas, ir tiek“, – sako p. Ernestas.

Savo mokyklinį gyvenimą jis prisimena kaip dinamišką ir socialų laikotarpį, kai stačia galva nėrė į muziką, užklasinę veiklą ir savo individualumo paieškas. Nors paauglystė buvo nesudėtinga, bet į ją grįžti nenorėtų. Jis neslepia, kad ta aplinka nesižavėjo ir norėjo kuo greičiau iš ten sprukti.

Smegenys veikė

Nors 11 ir 12 klasėse, kaip p. Ernestas pats sako, buvo gerokai apleidęs mokslus, abitūros egzaminų rezultatai buvo pakankamai geri, kad įstotų į Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą.

Šiaip ar taip, pašnekovas nesureikšmina nei egzaminų, nei studijų.

Geriausiai tuometį jo požiūrį į žinių patikrinimą iliustruoja pasakojimas, kaip jis atėjo laikyti anglų kalbos egzamino: „ Atvykau vilkėdamas šortus ir įsispyręs paplūdimio šlepetes. Egzaminas vyko anksti ryte, niekaip negaliu prisiminti, ar taip pasielgti nusprendžiau po audringos nakties, ar dar velniai žino dėl kokios priežasties.“

Paklaustas, kokį dalyką nusprendė studijuoti, atsako: „Galimas daiktas, verslo vadybą, o gal tarptautinį verslą. Nesureikšminau studijų programos pavadinimo. Bet kuriuo atveju, žinojau, kad man ne pakeliui su teise, reklama ar dar kažkuo“, – juokiasi p. Ernestas.

Anot jo, vėjavaikiškumas, drąsa, tiesmukumas – tos būdo savybės, kurios atvedė į dabarties poziciją.

Prieš studijas

Noras mokytis „konstruoti“ verslą p. Ernestui kilo dar prieš bakalauro studijas. Jis pasakoja dažnai mąstydavęs apie finansinę šeimos padėtį: „ Mano mama – samdoma darbuotoja, o tėtis – dailininkas, su visais niuansais, kurie puikiai pažįstami visiems, gyvenusiems ar gyvenantiems šeimose, kur bent vienas iš tėvų yra menininkas.“

Pašnekovas neneigia, kad jo šeimos modelis, kurioje jis užaugo, motyvavo jį imti galvoti apie savo gerovę.

„Mano tėvai nebuvo turtingi ir verslūs. Taigi, vienas iš mano gyvenimo tikslų buvo pasiekti finansinę nepriklausomybę“, – dėsto jis.

Vištos ir dingęs pasas

Nusprendęs gyvenimui sostinėje užsidirbti pats, p. Ernestas išvyko į užsienį – į paukštyną Airijoje. Tai buvo viena pirmųjų jo darbinių patirčių, neskaičiuojant komercinių renginių organizavimo mokyklos laikais, kurie, anot pašnekovo, visada baigdavosi minusu.

Į paukštyną pašnekovas pateko neatsitiktinai. Ten dirbo keli vyresni jo draugai, kurie ir pakvietė atvykti, pasiūlę geras pareigas. Lūkesčiai buvo dideli, bet kaip dažnai nutinka, realybė anaiptol nepriminė žadėtosios.

Vietoj geriausios darbo pozicijos, p. Ernestas gavo blogiausią. Pasak jo, blogiausiomis laikomos dvi: skerdykloje ir šaldytuve. Būtent šaldytuve jam teko dirbti po 12 val., iš pradžių šešias, o vėliau ir septynias dienas per savaitę.

Minusinės temperatūros patalpoje stumdyti didžiules dėžes nebuvo vaikino svajonių darbas, bet mesti jo nesiryžo ir dirbo bemaž pusę metų.

Galiausiai nusprendęs vykti namo p. Ernestas susidūrė su nauja problema – tarpininkai, su kurių pagalba jis įsidarbino paukštyne, neatidavė paso.

„Nuvažiavau į Lietuvos ambasadą Dubline ir pamelavau, kad jį pamečiau. Vėliau pasakiau, kad noriu grįžti atgal į Lietuvą. Apie tai, kad dokumentas iš manęs paimtas ir negrąžinamas, neužsiminiau, nes žinojau, kad ilgai truktų šiam reikalui tvarkyti reikalingos procedūros“, – prisimena p. Ernestas.

Nusipirkęs lėktuvo bilietą į Vilnių, pašnekovas nekantriai laukė ambasados sprendimo: „Laikiau bilietą rankose ir žinojau, kad jei neišskrisiu dabar, tai čia liksiu dar mėnesiui. Teisybę sakant, kitam bilietui nusipirkti nebeturėjau pinigų.“

Atsitiktinumų virtinė viską sudėliojo į savo vietas. Lėktuvas vėlavo valandą, o per tą valandą p. Ernestas gavo laikiną pasą ir išskrido, užnugaryje palikęs visas nuoskaudas. Anot jo, tąkart manė, kad šis įvykis yra vienas sudėtingiausių jo gyvenime, tačiau tai buvo tik išbandymų maratono pradžia, kuri iki šiol nesibaigia.

Po patirties Airijos paukštyne mintis emigruoti iš Lietuvos p. Ernestą paliko visam laikui: „Pagalvoju, kad norėčiau padirbėti svetur, bet tikrai žinau, kad nenoriu sieti savo ir šeimos ateities su užsieniu.“

Universiteto fantomas

Kol dirbo Airijoje, mokyklos baigimo atestatą, su notaro įgaliojimu, paėmė p. Ernesto draugas. Tas pats žmogus stojamuosius dokumentus nunešė ir į universitetą, kur už pašnekovą pasirašė studijų sutartį.

„Deja, už mane paskaitų jis negalėjo lankyti. Nei dėstytojai, nei bendrakursiai manęs nebuvo matę. Ilgą laiką buvau tas žmogus, apie kurį kažką girdėjo, bet nieko negalėjo pasakyti“, – prisipažįsta pašnekovas. Grįžęs į Lietuvą apie mėnesį jis pavyzdingai lankė paskaitas, kol toptelėjo mintis, kad jam kaip verslo vadybos studentui atėjo metas susipažinti su biuro gyvenimu. Jis tvirtai buvo apsisprendęs nelįsti į paslaugų, aptarnavimo sferą, todėl savo gyvenimo aprašymą siuntė visur, išskyrus ten.

Į p. Ernesto CV sureagavo vienintelė įmonė, kurios vadovas ir pats nesuprato, kokio darbuotojo ir kokiam tikslui ieško. VŽ „Savaitgalio“ pašnekovas, išdirbęs ten mėnesį, taip pat nesuprato, kokias ten pareigas ėjo: „Iš pradžių maniau, kad turėsiu organizuoti modelių atrankas, bet vėliau paaiškėjo, kad įmonė verčiasi gerokai įdomesniais dalykais – rūsyje „modeliai“ sėdėdavo prie kompiuterio ekrano ir išsirengdavo už pinigus.“

Kai vaikiną atleido, jis nesisielojo: „Nei aš kažką doro padariau, nei ten organizacija rimta buvo – negavau absoliučiai jokios vertingos patirties.“

Nušvito

Neilgai trukus, jaunas vyras susirado kitą veiklą – dirbo su IT projektais absurdiškai juokingoje ir mažoje organizacijoje. Stebėdamas, kaip įmonės vadovas elgiasi su savo darbuotojais ir analizuodamas jo veiksmus p. Ernestas suvokė, kad pats mąsto kitaip nei klasikinė vadovų karta.

Kadangi visiškai nesutapo požiūris į verslą, jis paliko darbovietę ir atsitiktinai sutiko kitą savo darbdavį – Modestą Gelbūdą, verslo vadybos mokslų daktarą, kuris dirbo Londono verslo mokykloje ir Stanfordo universitete. Vyras p. Ernestui pasiūlė tapti jo pagalbininku.

„Ir vėl nieko apčiuopiamo aš nedariau, tačiau susipažinau su Vakarų verslo vadybos metodologija, pagrindinėmis tezėmis ir teorija, kuri labai skyrėsi nuo tos, kurią tuo metu dėstė Lietuvoje“, – sako pašnekovas.

Jis dėkingas p. Modestui už tai, kad jį supažindino su kita verslo puse, parodė, koks gražus socialinės atsakomybės ir vertės aspektais jis gali būti, juolab kad 2005-aisiais Lietuvoje verslininkai dažnai buvo laikomi sukčiais ir spekuliantais.

„Džiugu, kad praėjus dešimtmečiui, viskas po truputį keičiasi“, – sako p. Ernestas.

Prie alaus apie verslą

Vėliau pašnekovo gyvenime prasidėjo ieškojimų metas – palikęs darbą, jis pradėjo svarstyti apie savo verslą. Tada jaunam vyrui viskas atrodė paprasta ir lengva, nors jis neturėjo nei pinigų, nei aiškios idėjos, ką norėtų daryti.

Po įprastų savaitgalio kalbų, gurkšnojant alų su draugais ir sapaliojant apie tai, kaip norėtų atidaryti barą, restoraną, jis pripažino sau, kad jam trūksta kompetencijos. Taip radosi idėja kreiptis į žmones, kurie yra savo srities profesionalai.

„Pradžia buvo labai nekokybiška ir nekryptinga, labai daug ko norėjau, bet nesiorientavau ir nesupratau, kas vyksta verslo pasaulyje“, – pasakoja p. Ernestas.

Pirmoji sėkmė

Vaikinas su draugu nusprendė kreiptis į Verslo angelus. Vieną jų – Laisvūną Butkų tiek „užkniso“, kad jis pavargęs nuo pačių keisčiausių vaikinų idėjų, pasiūlė jiems savo projektą.

Jam įgyvendinti skyrė kelis šimtus tūkstančių litų, o prieš 11 metų tai buvo labai dideli pinigai internetiniam verslui.

Verslo modelis buvo paprastas: vyksta aukcionas, pigiausiai prekę nusiperka tas, kuris pirmasis susisiekia nurodytu telefono numeriu. Pašnekovas akcentuoja, kad tokių specifinių aukcionų per pusę metų atsirado 8 ir visi jie neišsilaikė nei metų.

Verslininkas pasakoja, kad per tuos metus, kai dirbo su aukciono projektu, negavo jokio atlygio. Be to, įklimpo į skolas, nes reikėjo ir valgyti, ir kažkur miegoti – visa tai kainuoja.

„Sudeginome visus investuotojo pinigus, daug prekių pardavėme į minusą. Nors Verslo angelui ši nesėkmė atrodė kaip paprasčiausiais įvykis, kuris neatsiejamas nuo verslo aplinkos, mums tai buvo tragedija“, – prisimena p. Ernestas.

Jis sako dabar suprantąs, kad problema buvo ne tik jie, bet ir verslo modelis – visos įmonės, užsiimančios panašia veikla, bankrutavo.

Juodžiausias etapas

Po nepavykusio projekto p. Ernestas išgyveno juodžiausią savo gyvenimo etapą.

„Tuo momentu, kai gavome verslo investiciją, retsykiais sušmėžuodavau žiniasklaidoje. Atrodė, kad viskas klostosi puikiai, ir staiga viskas apsivertė – tapome niekam neįdomūs ir žlugome“, – kalba pašnekovas.

Jaunas vyras tapo bedarbiu, neturėjo nei ką valgyti, nei kur gyventi. Kartu su nepavykusio verslo partneriu jiedu nakvodavo automobilyje, o rytais praustis važiuodavo į ežerą.

Nors iš vidaus buvo draskomas negatyvių minčių, p. Ernestas nenuleido rankų ir bandė įgyvendinti dar dvi verslo idėjas. Tačiau ir šios nepavyko: „Atsidūriau kryžkelėje. Skaudu buvo kažką daryti, bet lygiai tokias pat tamsias mintis keldavo ir supratimas, kad nesiekiu savo tikslo. Keistas jausmas, kurį labai sunku paaiškinti.“

Verslininkas apie praėjusį gyvenimo etapą dabar kalba su šypsena: „Įsivaizduok! Ryte turiu važiuoti į verslo susitikimą su vieno didžiausių prekybos centrų Lietuvoje tinklo atstovais. Prabundu mašinoje, nusiprausiu kažkokioje pelkėje ir visas aptriušęs keliauju kalbėtis su konservatyviais tradicinio verslo puoselėtojais.“

Nei maistas, nei automobilyje praleistos naktys p. Ernestui neįstrigo atmintyje taip ryškiai, kaip mokamos stovėjimo aikštelės, nes kiekvieną kartą, kai tekdavo pastatyti automobilį ir keliauti į susitikimą su verslininkais, jis nuimdavo automobilio numerius, o grįžęs vėl juos uždėdavo – taip išvengdavo baudos.

Anot pašnekovo, toks tragikomiškas laikotarpis tęsėsi beveik 3 metus.

Renesansas

Išgyvenus keletą nesėkmingų bandymų kurti verslą, išmetimas už nepažangumą iš Universiteto p. Ernestui nesukėlė jokių emocijų. Jis atkakliai toliau dirbo ir toks užsispyrimas davė vaisių.

Liūdnasis tarpsnis baigėsi ir pastaruosius 4 m. jo projektai įgauna komercinę formą – p. Ernestas iš jų užsidirba pragyvenimui.

Verslininkas įkūrė startuolį „MobilityBee“, kurio tikslas – didžiausius prekybininkus, kurie veikia internete, perkelti į mobiliąją erdvę. Jų klientai: „pigu.lt“, „barbora.lt“, „beta.lt“, „knygos.lt“ ir didieji e. komersantai Latvijoje ir Estijoje.

Dabar p. Ernestas dirba ir su kitu projektu „Propusher“, – tai virtuali trenerių platforma. Kaip ji veikia? Tarkim, norite išmokti gerai žaisti krepšinį ir svajojate, kad treniruočių programą jums sudarytų Minesotos „Timberwolves“ treneris. Voila! Naudojantis šia aplikacija galima kreiptis į sporto specialistus, kad ir kur jie būtų. Jogos treneris iš Šri Lankos ar slieglentininkas iš Norvegijos, visi jie pasiekiami kelių mygtukų spustelėjimu.

Skaitmeninė medicina

Pastaraisiais metais IT technologijos ėmė veržtis į medicinos sektorių, – skaitmeninė sveikata (angl. digital health) turi visas sąlygas kurtis ir plėtotis. Aišku viena: Lietuvoje gamtos mokslų startuolių nėra, o jei ir yra – tai jų vienetai.

Universitetai nori, bet nemoka daryti verslo. Anot p. Ernesto, mokslininkai nori visus savo atradimus uždaryti giliai stalčiuje ir jokiu gyvu neatiduoti studentams jų komercializuoti.

Pamatęs, kad ši niša Lietuvoje laisva, įkvėptas mediko Virgilijaus Ulozo ir jo kolegų, p. Ernestas pradėjo dirbti su startuoliu, kuris pretenduoja vadintis ne komerciniu, o socialiniu projektu. „Asound“ idėja – gerklų vėžio ir kitų patologijų diagnozavimas telefonu.

„Šiandien turime labai aukštą rodiklį, apie 90% tikslumu, iš balso pasakome, ar žmogus serga. Dabar stengiamės visa tai perkelti iš laboratorijų ir pateikti visuomenei“, – kalba pašnekovas.

Ši aplikacija tiesiogiai susijusi su žmogaus sveikata, konkrečiai – vėžio diagnoze, tad p. Ernestas nenori sukurti žaislo paaugliams, kuris neatliktų savo paskirties. Būtent dėl šios priežasties „Asound“ vis dar tobulinama.

Žvelgia į priekį

Apie ateities planus VŽ „Savaitgalio“ pašnekovas kalba užtikrintai. Jo tikslas – prasimušti į užsienio rinkas. Tai jis galėtų pasiekti su naujuoju „Dealoyal“ projektu, kuris sulaukė verslininko Iljos Laurso ir kelių stambių užsienio investuotojų dėmesio. Projektas tik įsibėgėja, tad kitų investuotojų pavardės – konfidenciali informacija.

„Dealoyal“ – lojalumas be lojamumo kortelės. Šią aplikaciją galima parsisiųsti iš „Google Apps store“ ar tiesiog internetiniame puslapyje išbandyti, ar šis produktas naudingas.

Nors iš savo startuolių p. Ernestas valgo duoną, savo projektų sėkmingais nevadina. Anot jo, sėkmingesni yra „Vinted.lt“ ar „Trafi“, – startuolių pasaulyje sėkmė ateina tada, kai įmonę nuperka ir paslauga pradedama teikti globaliai.

„ Lietuvoje vos keletas projektų, kurie masiškai naudojami. Mano akyse jie – arčiausiai sėkmės, kurios ir aš siekiu“, – dėsto pašnekovas.

Milijonų neuždirba

Ernestas įsitikinęs, kad žurnalistai daro didelę klaidą, kai startuolius pateikia kaip galimybę uždirbti didžiulius pinigus: „Mane dažnai provokuoja per interviu kalbėti apie savo atlyginimą, tačiau aš visada sakau, kad jei dirbčiau dėl pinigų – daryčiau karjerą.“

„Jokio „vau“ čia nėra. Lietuvoje mes neturime nieko stebinamo. „Skype“, „Uber“ ar gigantas „Microsoft“ – taip, jie yra „vau“. Pasižiūri į jų apyvartą, biudžetą ir suvoki, kad reikės dar nemenkai pavargti, kad sukurtum kažką bent panašaus į tai“, – sako verslininkas ir pabrėžia, kad startuoliai pinigus ima nešti po labai ilgo laiko ir dar kyla klausimas, ar išvis jų atneš, nes tikimybė – labai maža.

Nežada skatinti

Pašnekovas atvirai kalba apie savo patirtį ir prisipažįsta, kad kiekvieną dieną nuo verslo pradžios iki šiol pagalvoja apie tai, kad galėtų užsiimti kita veikla.

„Būčiau vertingas samdomas darbuotojas užsienio kapitalo įmonėje. Galėčiau skersai ir išilgai eiti per pareigybes“, – juokiasi p. Ernestas.

Po sunkios verslo pradžios jam liežuvis neapsiverčia pasakoti apie šaunią tokio gyvenimo pusę, nes jis pats savo akimis matė, kad tai nė trupučio nėra taip gražu ir lengva, kaip atrodo iš šalies.

Pašnekovo nuoširdi rekomendacija: „Jei turite turtingus tėvus, ryšių, puikiai pažįstate verslo pogrindį, gimdykite startuolius vieną po kito, bet kitu atveju, – luktelkite ir išgryninkite ne tik idėją, bet ir save, kad vėliau netektų kelti klausimų, kodėl aukojate savo sveikatą, šeimai skirtą laiką ir pinigus dėl sėkmės, kuri gali niekada neateiti.“

Pabaigos žodis

Kol kalbėjomės, p. Ernestui kažkas vis bandė prisiskambinti. Praėjus valandai, SMS žinute jis atšaukė susitikimą ir tarstelėjo: „Seniai nejaučiau ramybės, bet prisimenu, kas tai yra, ir viliuosi, kad ji mane aplankys.“

Pašnekovui pasiūliau pafantazuoti, ką jis darytų, jei turėtų visiškai laisvą dieną, kai jo neslėgtų jokie rūpesčiai ir nereikėtų priimti jokių sprendimų.

Jis du kartus perklausė to paties, ir paskui, žiūrėdamas į prekybos centro stogą, ėmė dėstyti: „Jei tai tikrai būtų laisva… Dievaži, kokia nuostabi tai būtų diena…Neįsivaizduoju, ką daryčiau, o Jėzau, tikrai nežinau, gal…“

Tuo momentu, kai p. Ernestas, rodos, kažką sugalvojo ir norėjo sakyti, suskambo jo mobilusis.

FOTOGALERIJA Ernesto Žvaigždino portretas (8 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23
„The Economist“: Viena – tinkamiausias gyventi pasaulio miestas

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo...

Laisvalaikis
2022.06.23
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams.

Laisvalaikis
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
D. Muratovas pardavė Nobelio premijos medalį už 103,5 mln. USD, lėšas skirs ukrainiečių vaikams 1

Dmitrijus Muratovas, neseniai uždaryto nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, aukcione...

Laisvalaikis
2022.06.21
Vagystė versle – ką daryti, kai įprastos apsaugos nepakanka? Verslo tribūna

Vasaros ir atostogų metu vis daugėja nustatomų vagysčių. Ne tik svarbu apsaugoti savo privatų turtą, bet taip...

Inovacijos
2022.06.21
Mirė verslininkė I. Marozienė

Eidama 64-uosius metus mirė Irena Marozienė, verslininkė, „Amatininkų užeigos“ įkūrėja, pranešė jos dukra...

Laisvalaikis
2022.06.20
Išmontuotas paskutinysis taksofonas Lietuvoje 1

Pirmadienį Vilniuje šalia sostinės autobusų stoties telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ išjungė ir...

Laisvalaikis
2022.06.20
Mirė aktorius Regimantas Adomaitis 1

Eidamas 86-erius metus, mirė aktorius Regimantas Adomaitis, užuojautą dėl jo mirties paskelbė prezidentas...

Laisvalaikis
2022.06.20
„Kanų liūtuose“ varžosi 15 reklamos darbų iš Lietuvos

Birželio 20–24 d. vykstančiame didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“...

Rinkodara
2022.06.20
Paslaptingas aukciono laimėtojas už pietus su W. Buffettu sumokės 19 mln. USD

Paslaptingas asmuo, kurio tapatybė neatskleidžiama, už teisę papietauti su legendiniu amerikiečių investicijų...

Laisvalaikis
2022.06.19
Kodėl tironai kuria eiles

Poeziją suprantame kaip kažką jautraus ar net sentimentalaus, nieko bendra neturinčio su brutalumu ir...

Laisvalaikis
2022.06.19
Karšta nušalinto „Google“ inžinieriaus istorija: sąmonė – dar ne dirbtinio intelekto reikalas Premium 1

- Iš esmės darau prielaidą, kad tu norėtum, jog daugiau žmonių „Google“ žinotų, kad gebi jausti. Ar tai yra...

Inovacijos
2022.06.18
Tyrimas: kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų keisti karjerą į IT 7

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra...

Vadyba
2022.06.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku