„ArtVilnius“: atsargiai, šiuolaikinis menas

Marcel Dzama. Paklydusi Platono uola. 2015 m. Iš Lewben Art Fondation kolekcijos.

Birželio 9–12 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre, vyks „ArtVilnius‘16“ – septintoji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė.

Pirmoji, įvykusi 2009 m., radosi kaip „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ (VEKS) programos dalis. Tie, kuriems santrumpa VEKS vis dar kelia alergiją, vargu ar prisimena, kad ta programa sukūrė tęstinių projektų ir kai kurie jų tapo populiarūs – tai Gatvės muzikos diena, „Tebūnie naktis“ ir t. t. Tarp jų – ir mugė „Art Vilnius“.

Tiesa, ši – labiau specializuota, orientuota į meno mėgėjus ir profesionalus. Tačiau, kaip yra sakiusi menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė, „nėra šiuo metu Lietuvoje kitos tokios paveikios priemonės pritraukti tiek daug žmonių ir parodyti, kad šiuolaikinis menas tikrai įdomus, ir be jo gyventi – tai gyventi be daugelio spalvų. Kitas aspektas – per muges stiprėja galerijos. Jos save pamato kitų galerijų kontekste, persvarsto savo programą ar įtvirtina tai, ką turėjo“. Mugės veidas

Vis dar vienintelės Baltijos regione meno mugės veiklos pradžioje jos vadovė Diana Stomienė yra sakiusi: „Pagrindinis mūsų tikslas – susikurti savo veidą.“ Dabar VŽ „Savaitgalio“ paklausta, ar tikslas pasiektas, ir, jei taip, koks gi tas veidas yra, p. Stomienė sako mananti, kad iš dalies – taip. Pagrindinius segmentus mugė jau turi: tai galerijos, projektų zona, kurioje pristatomos kolekcijos, ir didelio formato skulptūrinių instaliacijų bei performansų projektas „Takas“, šiemet tapęs tarptautinis.

Anot mugės vadovės, kasmet regimai plečiasi ir projektų zona, ne vien į plotį, bet ir į gylį. Antai fondas „Lewben Art Foundation“, prieš dvejus metus pristatęs užsienyje gyvenančių lietuvių menininkų darbų kolekcijas, šiemet rodo šiuolaikinių užsienio menininkų naujus darbus, Lietuvoje nerodytus darbus, įsigytus per pastaruosius metus.

„Labai reta, kad Lietuvoje kas kolekcionuotų šiuolaikinį užsienio meną, o „Lewben Art Foundation“ kaip tik tai daro“, – sako p. Stomienė.

Toliau vardydama mugės veido bruožus, jos vadovė mini besiplėtojančią edukacinę programą, Podiumo diskusijas, pristatymus. Žinoma, ir šalį viešnią.

Šalis viešnia – Lenkija

Nuo pernai „ArtVilnius“ pradėjo akcentuoti šalį – mugės svečią. Pernai tai buvo Ukraina, šiemet – Lenkija.

Mugės vadovė pasakoja, kad Lenkijoje meno mugės nėra, bet yra daug gerų galerijų, kurios važinėja po užsienio meno muges.

„Visi mes esame vieni nuo kitų atitolę, nes lėkėme į Vakarus kaip išprotėję ir nepažįstame vieni kitų. O Lenkijoje vyksta fantastinių parodų, taigi Vilniuje bus galima supažindinti su Lenkijos galerijomis, – sako p. Stomenė. – Kai pernai pervažiavome galerijas, buvau sukrėsta dėl to, ką pamačiau Varšuvos, Krokuvos galerijose, koks įstabus šiuolaikinio meno muziejus MOCAK veikia Krokuvoje. Pamaniau, Dieve mano, štai kur reikia važiuoti Dailės akademijos studentams, žmonėms, mylintiems meną. Ir nebūtinai lėkti į „Tate Modern“ pažiūrėti kelių parodų, kai visai čia pat gali pažiūrėti 50 puikių parodų. Lenkijoje valstybė labai remia tą sektorių, ten vyksta aktyvus gyvenimas. Šių metų „ArtVilniuje“ dalyvaus 10 lenkų galerijų, šiuolaikinio meno centras iš Gdansko „Lazne“, šiuolaikinio meno muziejus iš Krokuvos MOCAK, „Tako“ programoje prisistatys paskiri lenkų menininkai.

Žvaigždžių paradas

Paprašyta išvardyti ryškiausias šių metų „ArtVilniaus“ žvaigždes, mugės vadovė mini Vladimirą Tarasovą, Vladą Urbanavičių, Eglę Rakauskaitę, Gintautą Trimaką. Garsiausius užsienio menininkus, pasak p. Dianos, pristato minėtasis „Lewben Art Foundation“ – tai Hansas Op de Beeckas, „Jake & Dinos Chapman“, Bertrandas Lavier, lenkai Natalia LL, Zuzanna Janin, Tomaszas Cicierskis ir kiti.