Mirė režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė

Ketvirtadienį Vilniuje mirė televizijos režisierė, scenaristė, aktorė Galina Dauguvietytė, kuri lietuvių atmintyje išliks kaip sąmojinga, dirbtinio pasipūtimo nepripažįstanti, vidiniu aristokratizmu traukianti asmenybė.

Kitų metų lapkričio 25 d. būtų ji šventusi 90-metį. G. Dauguvietytė 1926 m. gimė Kaune, žinomo Lietuvos režisieriaus, aktoriaus, pedagogo Boriso Dauguviečio ir aktorės Petronėlės Vosyliūtės-Dauguvietienės šeimoje.

1943–1944 m. pasivadinusi Galinos Daugaitės slapyvardžiu vaidino Žemaičių teatre Telšiuose. 1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje.

G. Dauguvietytė – TV serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964–1972 m., nuo 1969 m. su Kaziu Bagdonavičiumi), „Sveika, Irena“ (1984–1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu“ (1992–1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.) scenarijų autorė, režisierė. Kelioms lietuvių kartoms jos balsas gerai žinomas nuo vaikystės – aktorė įgarsino daugiau kaip 50 animacinių filmų.

Apie asmeninį gyvenimą – savo garsius tėvus, vaikystės išdaigas, jaunystės paklydimus, santuokinį gyvenimą ji atvirai pasakojo knygose: „Post scriptum“ (2006 m.), „Perpetuum mobile“ (2002 m.), „Dialogai su savimi“ (2010 m.).

Pirmose knygose ji nenusimena ir neleidžia nukabinti nosies savo skaitytojams, tačiau paskutinioji knyga, pasak jos pačios, daug atviresnė.

„Atvirumas – mano charakterio bruožas. Aš visą gyvenimą sakiau ir tebesakau tai, ką galvoju. Aš esu aš. Tikra iki pat esybės gelmių. Niekada nevaidinau angelo, nepaprastai gero, doro ir mielo žmogaus. Aš esu eilinė moteris. Galbūt todėl žmonėms atrodau sava ir artima“, – yra sakiusi G. Dauguvietytė.

Aktorė ir režisierė ištekėjusi buvo tris kartus, su paskutiniuoju vyru Jurijumi Nikolajevu (pati jį vadino Jurgiu) santuokoje pragyveno 42 metus, tačiau atžalų nesusilaukė. Prieš dvejus metus ji žiniasklaidoje prisipažino visai nejaučianti nuoskaudos, kad po trijų santuokų ir daugybės įsimylėjimų gyvena visiškai viena. „Niekada nenorėjau vaikų ir visiems savo vyrams tą iškart pasakydavau. Tačiau man visada patiko jaunesni už mane vyrai, su jais buvo smagu ir gera gyventi.“ Už ją vyresnis buvo tik pirmasis vyras, kiti du buvo jaunesni. Moteris yra sakiusi, kad su paskutiniuoju vyru pragyveno nė karto nesusibarusi iki pat jo mirties.

Už gyvenimo nuopelnus aktorė 2004 m. apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.