Ačiū D. Trumpui: V. Zelenskio populiarumas Ukrainoje auga toliau

Būtų be galo neteisinga neįverti pastangų, kylančių atliekant apklausas karo siaubiamose šalyse. Gary Langeris, ABC apklausų analitikas, vadovavęs daugeliui apklausų Afganistane, atliekamų dari ir puštūnų kalbomis visose 34 provincijose, rašė: „Visuomenes, išgyvenančias konfliktus ir pereinamąjį laikotarpį, sunku tirti, tačiau šios pastangos yra gyvybiškai svarbios“. 

Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas (KTSI), tirdamas ukrainiečių nuotaikas, apklausas atlieka kas mėnesį. Pastaroji, atlikta kovo 12–22 d. ir paskelbta kovo 27-ąją, rodo, jog apie 69% apklaustųjų pasitiki prezidentu Volodymyru Zelenskiu, daugiausiai per visus karo metus. Nepasitiki 28%, taigi pasitikėjimo ir nepasitikėjimo balansas yra +41%. Apklausoje dalyvavo 1.326 suaugę ukrainiečiai, gyvenantys šalies vyriausybės kontroliuojamose teritorijose. 

Pasak „kyivindependent.com“, V. Zelenskio palankumo reitingas po jo susitikimo su D. Trumpu ir svita Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete vasario 28 d., kuris baigėsi gerai žinomu viešu ginču, pakilo iki 68%, daugiau nei 10 proc. punktų, palyginti su apklausa, atlikta prieš visam pasauliui žadą atėmusį spektaklį Baltuosiuose rūmuose, kai pasitikėjimo V. Zelenskiu lygmuo siekė 57%, o pasitikėjimo ir nepasitikėjimo balansas – +20%. 

[infogram id="41f0f6e5-9645-480e-9469-9fd851257591" prefix="z33" format="interactive" title="Respondentų, pasitikinčių Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, dalis 2025 03 22"]

Ne be D. Trumpo pagalbos

Galima pajuokauti, kad dėl šoktelėjusio tautiečių pasitikėjimo Ukrainos prezidentas turėtų padėkoti D. Trumpui (užuot atsiprašęs, kaip iš jo buvo reikalaujama po garsiojo susitikimo), nes puolimas Baltuosiuose rūmuose ir dabartinės vadinamųjų derybų peripetijos nuosekliai stiprina jo reitingus. Tai rodo ir minėtojo Ukrainos instituto kas mėnesį vykdomos apklausos, ir ta, kurią „The Economist“ užsakymu atliko Paryžiuje veikianti tarptautinė rinkos tyrimų ir konsultavimo kompanija „Ipsos“, ir britų apklausų ir rinkos tyrimų agentūros „Survation“ duomenys.

Remiantis „Ipsos“, po kivirčo su Trumplandu V. Zelenskis išsyk sulaukė didžiulio palaikymo. Vykdydami šią apklausą, prancūzai telefonu apklausė 1.000 vyresnių nei 18 metų ukrainiečių, gyvenančių Ukrainoje arba užsienyje. Daugiau nei septyni iš dešimties pritarė tam, ką ir kaip daro V. Zelenskis. Aštuoni iš dešimties teigė, kad jis yra teisėtas Ukrainos prezidentas ir atmetė idėją rengti rinkimus karui nesibaigus. Apklaustieji sutinka su V. Zelenskio nuomone, kurią jis išsakė ne viename interviu, kad rinkimai, kol vyksta karas ir mobilizacija, yra logistiškai ir teisiškai neįmanomi. 

Rinkimams, kol oficialiai nesibaigs karas, nepritarė 62% apklaustųjų, 19% juos svarstytų tik paliaubų metu. Ir 14% pritaria Baltiesiems rūmams, kad jie turėtų įvykti kuo greičiau. Pasak „The Economist“, apklausa rodo, kad rinkimai „greičiausiai išlaikytų V. Zelenskį valdžioje“: 

„Dėl karo konkurencinė politika Ukrainoje sustabdyta, todėl šie skaičiai yra teoriniai; jie pasikeistų realios kampanijos metu. Tačiau jie rodo, kad V. Zelenskis pirmajame ture gautų daug daugiau balsų nei jo artimiausias potencialus varžovas Valerijus Zalužnas (46% prieš 31%). 

Negana to, V. Zelenskį palaiko, bent kol kas, ir politiniai oponentai. „Kai kurie tikėjosi, kad aš sukritikuosiu Zelenskį“, – po susitikimo Baltuosiuose rūmuose sakė Petro Porošenko, V. Zelenskio pirmtakas Ukrainos prezidento poste ir dažnas jo kritikas, kurį cituoja „New York Times“. – Bet ne, nebus jokios kritikos, nes tai nėra tai, ko šaliai šiuo metu reikia“.

[infogram id="37ccd12a-1b62-4442-932d-2f703a4a49d3" prefix="Joh" format="interactive" title="Ukrainos piliečių nuomonės tyrimas 2025 03: klausimai apie prezidentą"]

„The Economist“ savo apklausą atliko praėjus savaitei po susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kai Amerika iš pradžių sustabdė karinę pagalbą, o paskui – ir dalijimąsi žvalgybos informacija. Tačiau, nepaisant globaliai niūraus fono, apklausa rodo, kad ukrainiečiai nusiteikę taip pat, kaip ir jų prezidentas, ir pritaria maksimalistiniams kariniams tikslams, kurie „atrodo nepasiekiami atsižvelgiant į Ukrainos karo išteklius“.

Kad ir kaip būtų, didžioji dauguma (74%) respondentų pasisakė už tai, kad būtų kovojama net ir be Amerikos paramos. Aiški dauguma (59% prieš 21%) mano, kad Ukraina vis dar gali laimėti mūšio lauke (priešingai nei Amerikos politikai, kurie, kaip valstybės sekretorius Marco Rubio, teigia, kad Ukraina to padaryti nepajėgi. Panaši dauguma atmeta bet kokias paliaubas, kol Vakarai nesuteiks Ukrainai karinių garantijų. 

Palyginimui: prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose, kuris neabejotinai įeis į politikos mokslų vadovėlius, apklausų ir rinkos tyrimų agentūra „Survation“, veikianti Londone, paskelbė vasario 25–27 d. Ukrainoje (neišskiriant okupuotų teritorijų) atliktą apklausą. Ji parodė, kad 52% respondentų buvo tvirtai (30%) arba šiek tiek (22%) palankios nuomonės apie V. Zelenskį, o 31% – nepalankios. Kitas Ukrainos politikas, V. Zalužnas, tuomet turėjo palankesnį bendrą vertinimą (62%) nei V. Zelenskis. Beje, D. Trumpą šioje apklausoje palankiai įvertino 17% respondentų, o 58% – nepalankiai. 

Anot „The Economist“, V. Zelenskį labiausiai palaiko moterys, jaunimas ir Ukrainos rytinių regionų gyventojai. V. Zalužnas populiaresnis tarp vyresnio amžiaus rinkėjų, kurie linksta būti karingi ir nelinkę į kompromisus. VŽ primena, kad po nesutarimų su V. Zelenskiu 2024-aisiais V. Zalužnas buvo paskirtas ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje. Jis nėra sakęs, kad dalyvautų prezidento rinkimuose, nors nemažai ukrainiečių to tikisi. 

V. Zelenskio stipriosios pusės, tautiečių vertinimu, yra jo intelektas, patriotizmas ir tvirta ranka vadovaujant. Kaip vertindamas „Survation“ apklausą rašo „Forbes“, 16% respondentų norėjo, kad jų šalis tęstų kovą ir laimėtų karą, 39% teigė, kad Ukraina turėtų stengtis kuo greičiau susitarti dėl karo pabaigos, o dar 39% teigė, kad Ukraina turėtų tęsti kovą, bet svarstyti derybų galimybę, jei karinė pažanga sustotų. Rusijos ir JAV taikos derybas 48% respondentų laikė neteisėtomis, 32% nežinojo, 20% teigė, kad jos teisėtos.

[infogram id="51c38930-4548-4728-a801-2e3d4278bd6f" prefix="h0s" format="interactive" title="Ukrainos piliečių nuomonės tyrimas 2025 03: klausimai apie karą"]

„The Economist“ užsakyta apklausa parodė, kad tik 6% respondentų norėtų pripažinti Rusijos teritorinius laimėjimus, pasiektus po 2022 m. įvykdytos plataus masto invazijos, nors daugiau jų linkę pripažinti Krymą ir 2014 m. Rusijos užgrobtas Rytų Ukrainos dalis (atitinkamai 11% ir 27%).

80% respondentų nepritaria Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mažinimui – dar vienam tikėtinam Rusijos reikalavimui. Panašus procentas nepritaria jaunų karių šaukimui (70% prieš 17 %), kuris gali atrodyti nesuderinamas su ryžtu tęsti kovą. Beje, ir Vakarų pareigūnai ragino Ukrainą sumažinti šaukimo į kariuomenę amžių, tačiau tai yra labai nepopuliarus klausimas.

Propaganda nesuveikė

Pasak „The Economist“, atrodo, kad „Ipsos“ apklausa pateisina tvirtą V. Zelenskio poziciją didėjant Amerikos spaudimui. Ukrainos prezidentas kelias savaites buvo D. Trumpo sąjungininkų, įskaitant viceprezidentą J. D. Vance'ą ir prezidento patarėją milijardierių Eloną Muską, organizuoto puolimo taikinys, kai įvairiuose politiniuose lygmenyse buvo kartojama Rusijos valstybinė propaganda, vadinant V. Zelenskį diktatoriumi už tai, kad jis „atšaukė rinkimus“. Vadovauti visai šiai kampanijai nesibodėjo pats D. Trumpas, kuris vasarį įvertino V. Zelenskį kaip „vidutiniškai sėkmingą komiką“ bei „diktatorių“ su „labai žemais“ reitingais ir, kaip gerai prisimename, pareiškė, kad jis turi tik 4% savo šalies žmonių palaikymą. Tuo metu J. D. Vance'as užsiminė, kad Amerikos politikos siekis – pravesti rinkimus Ukrainoje kad ir karo metu.

Tačiau paaiškėjo, kad ukrainiečiai telkiasi aplink savo prezidentą taip, kad apie tai D. Trumpas galėtų tik pasvajoti. Anot Antono Hrushetskyi, KTSI vykdomojo direktoriaus, instituto apklausa parodė, jog ukrainiečiai palaiko V. Zelenskį praėjus daugiau nei trejiems metams po Rusijos invazijos.

„Naujosios JAV administracijos retoriką ukrainiečiai suvokia kaip išpuolį prieš visą Ukrainą ir visus ukrainiečius“, – sakė A. Hrushetskyi „kyivindependent.com. Anot jo, ukrainiečiai nori taikos, bet ne tokios, kuri kainuotų per brangiai: „Ukrainiečiai tikrai nori taikos, tačiau mūsų rezultatai nuolat rodo, kad didžioji dauguma pasisako prieš taiką bet kokiomis sąlygomis“.

Pasak „The Economist“, kaip ir bet kuri apklausa, „Ipsos“ apklausa atspindi nuomonę tam tikru metu. Ji rodo, kad patriotinė parama prezidentui išaugo, bet „tai nereiškia, kad jo padėtis visiškai saugi“. Jis yra vienišas tarp politinio elito, be to, nuolatos patiria didelį spaudimą iš Amerikos ir Rusijos, taip pat – dėl įvykių fronto linijoje.