Širdies ir kraujagyslių ligų kaina Lietuvai: tūkstančiai gyvybių ir milijardai eurų
Medikų ir verslo organizacijos ragina institucijas nedelsiant imtis veiksmų.
Statistikos departamento duomenimis, 2000–2023 m. nuo ŠKL Lietuvoje mirė 545.000 žmonių, daugiau nei šiuo metu gyvena Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus. Kasmet šioms ligoms tenka daugiau nei pusė visų šalyje fiksuojamų mirčių.
Prof. dr. Tomas Lapinskas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, primena, kad jau daugelį metų pagal sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES), nepaisant gerėjančios ekonominės padėties ir kylančios gyvenimo kokybės.
Kaina ekonomikai – 2,5% BVP
Pernai Europos kardiologų draugijos inicijuotas ir Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas išsamus tyrimas įvertino ekonominę ŠKL naštą ES valstybėms. Tyrimo duomenimis, Lietuva 2021 m. neteko apie 1,4 mlrd. Eur, arba daugiau nei 2,5% nuo BVP. Vienam mūsų šalies gyventojui ŠKL per metus „kainuoja“ apie 745 eurus.
Į šiuos ekonominius nuostolius įskaičiuotos faktinės išlaidos sveikatos ir socialinei priežiūrai, nesukurta ekonominė vertė dėl priešlaikinių mirčių, prarasto darbingumo, neformalios priežiūros (pvz., kai artimieji turi rūpintis šeimos nariu ir dėl to patys nedirba).
Pasak doc. dr. Eglės Stonkutės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistės-analitikės, kadangi Lietuva pagal sergamumą ir mirštamumą nuo ŠKL pirmauja Europoje, taigi ir poveikis mūsų BVP yra tarp santykinai didžiausių.
„Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Rumunija ir Bulgarija. Dėl ŠKL kasmet prarandame apie 867.000 darbo dienų, o tai prilygsta padėčiai, jeigu 3.440 žmonių per metus nedirbtų nei vienos dienos“, – sako doc. dr. E. Stonkutė. Anot jos, „dėl ŠKL Lietuvoje kenčia ne tik senjorai, bet ir darbingo amžiaus žmonės, ypač vyrai. Tuo pačiu ŠKL yra ir rimta regioninės politikos problema. Todėl reikalingi sprendimai, mažinantys biurokratizmą tiek nacionaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu“.
Raimondas Kubilius, Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas, susirūpinimo širdies ir kraujagyslių ligomis pasigedo ir naujosios Vyriausybės politikos formavimo gairėse.
Anot jo, „sveikatos skiltyje net neužsimenama, kad širdies ir kraujagyslių ligos kelia didžiulį susirūpinimą, koks galėtų būti taiklesnis priemonių planas, kad dar labiau galėtume įtraukti pacientus į širdies kraujagyslių prevencijos programas“.
Pokalbį su prof. R. Kubiliumi „Ką daryti, kad širdis nesusirgtų“, galima paskaityti ČIA.
Atviras laiškas
Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos širdies asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija atviru laišku kreipėsi į svarbiausias šalies institucijas, ragindamos ŠKL keliamą iššūkį įtraukti prie valstybės prioritetų ir imtis konkrečių veiksmų šiai ilgametei problemai spręsti. Jo Ekscelencijai LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei adresuotame laiške raginama inicijuoti ambicingos nacionalinės ŠKL strategijos sukūrimą 2025–2035 metams.
Šios strategijos pagrindu galėtų tapti pasiūlymai, kuriuos kardiologų bendruomenė – Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos širdies asociacija ir Lietuvos intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos asociacija – pristatė LR Seimo sveikatos reikalų komitete šį rudenį. Tai įvairios kompleksinės priemonės, kurios, mūsų įsitikinimu, reikšmingai prisidėtų siekiant proveržio ŠKL valdyme, be kurio neįmanomas vidutinės kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimas Lietuvoje“, – sako prof. dr. T. Lapinskas.
Jo teigimu, atvirą laišką pasirašiusios organizacijos mano, kad Lietuvoje prasidedantis naujas politinis ciklas yra tinkamas metas iš naujo pažvelgti į ilgalaikius valstybės prioritetus ir bendromis pastangomis sutelkti jėgas spręsti svarbiausius valstybei kylančius iššūkius. Tarp jų – širdies ir kraujagyslių ligų problemą.
