Prof. R. Kubilius: ką daryti, kad širdis nesusirgtų

Prof. Raimondas Kubilius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Žmogaus širdis yra amžina tema įvairiais aspektais ir tyrinėjama įvairiausiais požiūriais – nuo filosofinio iki medicininio. Su kardiologijos prof. Raimondu Kubiliumi, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovu, VŽ kalbėjosi apie širdies sveikatą. Tiksliau, kokių nemedikamentinių priemonių reiktų imtis, kad ji nesusirgtų. Taip pat – apie širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visai nereikšmingi.

Teigiama, kad širdies kraujagyslių ligų priežastys visame pasaulyje vienodos. 2004 m. Kanados mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad visose pasaulio populiacijose, o jų imta 120, rizikos veiksniai susirgti ūminiu miokardo infarktu ir mirti nuo jo yra tie patys: padidėjęs cholesterolis ir kraujospūdis, paveldėtas polinkis į širdies ligas, cukrinis diabetas, rūkymas ir antsvoris. Pastaraisiais metais ŠKL rizikos veiksnių įvardijama vis daugiau, jie skaičiuojami nebe vienetais, o dešimtimis, ir kartais atrodo, kad tie veiksniai, kaip kokiame siaubo filme, tyko už kiekvieno kampo.

Pasak prof. R. Kubiliaus, sveikatos politikų, gydytojų, mokslininkų didžiausias dėmesys krypsta į pagrindines populiacijos mirtingumo priežastis, ir ŠKL esti vienos iš jų. Todėl mokslininkai nepaliauja ieškoti priežastinio ryšio arba priežastinio gralio, kuris leistų atsakyti į klausimą, ką daryti, kad turbūt visose Europos šalyse su keliomis išimtimis ŠKL nebūtų pagrindinė mirčių priežastis. Čia galėtume išskirti nebent Prancūziją, kur onkologiniai susirgimai yra dažnesni nei širdies kraujagyslių ligos.