VŽ rekomenduoja: renginiai ilgąjį savaitgalį

Spalio 31 d. 19 val. Vilniuje, LVSO koncertų salėje, – aktualios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas. Jo viešnia – Ispanijos smuiko žvaigždė Leticia Moreno.

Su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) Leticia Moreno atliks įspūdingąjį Jimmy Lópezo Koncertą smuikui ir orkestrui „Aurora“. Prancūzų dienraštis „Le Figaro“ apie atlikėją rašė: „Ji pasižymi flamenko šokėjos gracija, andalūzų dainininkės „cantaora“ charakterio stiprybe ir mąsliu Pedro Almodóvaro personažių žvilgsniu. Ji yra tobula ispanų muzikos ambasadorė“.

LVSO atliks jaunos lietuvių kūrėjos Silvijos Miliūnaitės opuso „Games of Time“ pasaulinę premjerą bei festivalio „in focus“ kompozitorės Justės Janulytės kūrinio „Sleeping Patterns“ premjerą Lietuvoje. Orkestrui diriguos maestro Robertas Šervenikas. 

Visa festivalio „Gaida“ programa – ČIA. 

Spalio 31 d. 19 val. Kauno menininkų namuose – šiuolaikinės elektroakustinės muzikos ciklo „Niche“ pradžios koncertas. 

Ciklas pristato jaunosios kartos lietuvių garso menininkų/ių ir kompozitorių vokalinę, elektroninę, alternatyviąją ir eksperimentinę kūrybą, jį pradės lietuvių eksperimentinio vokalinio trio „Edgy Palates” ir Norvegijoje gyvenančio kanadiečių atlikėjo, programerio Mike'o McCormicko improvizacinis projektas „Manipulation Charm”. 

Pradžios koncerte dainininkas, kontratenoras Vaidas Bartušas atliks režisierės Gretos Štiormer inicijuotą performansą „Casta Diva“, tyrinėjantį, kaip mūsų pasaulyje sąveikauja įvairovė ir ribotumas. 

Lapkričio 3 d. 16 val. Vilniuje, Filharmonijos Mažojoje salėje, – VI Vilniaus tarptautinio jaunimo muzikos konkurso „Premio Scarlatti“ nugalėtojai – pučiamųjų sekstetas „Nexum“. 

Fortepijoninis pučiamųjų sekstetas „Nexum“ susibūrė 2022 metų vasarą, taigi programa žada smagią artimesnę pažintį su jaunu ansambliu. Jo dalyviai – Saulina Nedzinskaitė (fleita), Kristupas Kačionas (obojus), Kęstutis Abaris (klarnetas), Marta Etxezarreta (valtorna), Lukas Grinkas (fagotas) ir Gintarė Rudaitytė (fortepijonas) atliks Leo Smito, Arvydo Malcio, Franciso Poulenco ir Jeano Francaix kūrinius. 

Po reikšmingo prizo „Premio Scarlatti“ konkurse, 2023-aisiais tarptautiniuose Fanny Mendelssohn ir Vivaldi konkursuose „Nexum“ laimėjo pirmąsias vietas.

Vilniuje, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, atidaryta VII tarptautinė juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“. 

Bienalę, kurioje dalyvauja 130 menininkų iš 30-ies šalių, lydi dvi personalinės parodos – juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės „Ujei“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei Julios Obermaier „Tylios svajos“ galerijoje „Vilnensis“. 

„Bienalė „METALOfonas“ – svarbi proga pristatyti Lietuvos publikai juvelyrikos ir metalo meną, atskleisti jo ypatingumą ir grožį. Tai galimybė išvysti žymiausių kitų šalių kūrėjų darbus, o lietuvių autoriams – pamatyti save tarptautiniame kontekste“, – sako bienalės kuratorė Jurgita Ludavičienė. 

Parodos muziejuje veiks iki vasario 28 d., galerijoje „Vilnensis“ – iki gruodžio 6 d.

Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ atidaryta menininkės Jolantos Kyzikaitės tapybos ir piešinių paroda „Vieną kartą...“.

Pasak pačios menininkės, fraze „Vieną kartą gyveno bobutė ir diedukas, turėjo jie vištelę ir gaidelį…“ prasideda daugelis pasakų. Tačiau frazė „vieną kartą“ yra daug svarbesnė, tai nuoroda į laikinumą – tą vieną kartą, kai jie gyveno.

„Vieną kartą“ kartojasi vis kitoje pasakoje ar vėl ir vėl klausantis tos pačios pasakos, ir šis pasikartojimas paslepia visą esmę – tas vienas kartas yra konkretaus asmens gyvenimas. Mes linkę slapstytis už bendrybių ir taip nusiasmeninti bei paslėpti savo laikinumą. Noriu grįžti prie pasakos esmės – to vieno karto“, – apie parodos idėją pasakoja J. Kyzikaitė.

J. Kyzikaitės tapyba iš pirmo žvilgsnio yra kiek pagražinta, žaisminga ir iliustratyvi, kartais primena pasakos iliustracijas, bet per tokią formą menininkė gali atskleisti ir labai niūrias šios dienos aktualijas. 

J. Kyzikaitės kūryba pristatyta daugiau nei 100 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jos kūrinių yra įsigijęs MO muziejus, „Noewe foundation“, „Walter Bischoff“ galerija Vokietijoje, privatūs kolekcininkai. 

Paskutinis skambutis MO muziejuje – mažoji paroda „Triušio urvu“ veiks iki lapkričio 3 dienos. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkių kūrinius pristatanti paroda nagrinėja pastaraisiais metais populiariojoje kultūroje vis matomesnes ezoterines praktikas ir dvasingumo apraiškas, kurios neretai pinasi su sąmokslo teorijomis ar tarnauja vartotojiškumo skatinimui.    

Baltijos šalių kuratorių kolektyvo „Roots to Routes“ (Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska ir Merilin Talumaa) kuruojamoje parodoje – mistiška atmosfera ir dešimt skirtingų kartų menininkių iš Baltijos šalių, kurios į dvasingumą, neopagonybę ar įvairias savipagalbos praktikas žvelgia tiek palaikančiu, tiek kritišku žvilgsniu.

„Įvairios dvasinės praktikos, kurios pastaraisiais metais aktyviai skverbiasi į masinę kultūrą, suteikia vilties išspręsti sudėtingas gyvenimo problemas, kurių šiuolaikinis pasaulis tikrai nestokoja. Visgi esama nemažai pavyzdžių, kai žmonės, iš pradžių patraukti sveikatingumo praktikų, tokių kaip joga, meditacija ar kiti savipagalbos metodai, galiausiai pasineria į sąmokslo teorijų naratyvus“, – pastebi parodos kuratorės.

Anot „Žemyn triušio urvu“ komandos, ši tendencija atspindi platesnius kultūrinius pokyčius, kuriuose taip pat sutinkamas skeptiškas požiūris į valdžią ir mokslą, alternatyvaus mąstymo paieškos. 

Lapkričio 4–10 d. vyks 14-oji Gastronomijos savaitė, jos tema šiemet – „Lietuviški skoniai“. 

Gurmanų laukiamoje Gastronomijos savaitėje šiemet dalyvauja apie 70 maitinimo įstaigų, jų geografija – nuo Zyplių dvaro iki Palangos, degustacinių meniu kaina – nuo 30 iki 50 Eur. 

Be tiesioginių gastronominių potyrių, bus ir gurmaniškų staigmenų. Festivalio tema – „Lietuviški skoniai“, tad organizatoriai žada edukacinių pažinčių su praeities valdovų ir karalių valgiais Valdovų rūmų muziejuje, gastronomines ekskursijas, vakarienes geležinkelio stotyje, vaišes muziejuje (jame Antano Smetonos adjutanto dukterėčia svečius vaišins iš autentiškų tarpukario porceliano indų) ir t. t. 

Šiemet prie festivalio prisijungia naujos erdvės – Panemunės pilis, Paupio turgus ir Beigelių krautuvėlė Vilniuje, „Art Deco“ muziejus Kaune.

Visi Gastronomijos savaitės dalyviai, renginiai, siūlomi meniu ir kontaktai skelbiami ČIA. 

Lapkričio 6 d. 18 val. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g. 11), Vilniaus dominikonai pratęs tradiciją Vėlinių oktavos metu pagerbti mirusius menininkus. 

18 val. kūrėjų artimieji, draugai ir talento gerbėjai melsis už išėjusius menininkus.

„Šiuo renginiu norime ne tik maldoje pagerbti, prisiminti mirusius kūrėjus, bet ir džiazo muzikos garsais sukurti gyvą, šiltą ir vilties kupiną atmosferą. Mūsų tradicinis Vėlinių koncertas tarsi sako, kad menininkui išėjus kūryba gyvena toliau, o muzika yra puikus būdas tam išreikšti“, – sako menininkas Jurgis Pauliukas, renginio organizatorius. 

Šiemet bažnyčioje koncertuos pirmasis ir bene vienintelis Lietuvoje Naujojo Orleano marširuojančių orkestrų stiliaus kolektyvas „The Honkin' Dudes Brass Band“. Ansamblio nariai – žinomi Lietuvos džiazo muzikantai, grojantys skirtinguose projektuose.

Renginys nemokamas ir atviras visiems.

VŽ atkreipia dėmesį į Lietuvos sezono Prancūzijoje renginius. 

Dėl Pietų Prancūzijoje, Nimo mieste (Nimes) veikiančiame garsiame šiuolaikinio meno muziejuje „Carré d’Art“ šią savaitę atidarytos Lietuvos ir JAV menininkės Aleksandros Kašubos (A. Kasubos, 1923–2019) parodos verta nusipirkti lėktuvo bilietą, nes tai pirmoji tokia didelė kosmoso užkariavimo epochos vizionierės paroda Prancūzijoje ir apskritai Europoje. 

Parodą „Aleksandra Kašuba. Įsivaizduojant ateitį“ (pranc. „Imaginer le futur“) kuravusi Elona Lubytė menininkės kūrybos retrospektyvą konstravo kaip šviesų, įkvepiantį pasakojimą apie praradimus ir galimybes, apie ateities vizijas, atsiveriančias neramių laikų akivaizdoje. 

Tai pasakojimas apie kūrėją, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo priversta emigruoti iš savo gimtos šalies. Pradėjusi skulptūros ir tekstilės studijas Kauno meno mokykloje ir Vilniaus dailės akademijoje, 1944 m. dėl nacių ir sovietų okupacijų ji su vyru skulptoriumi paliko Lietuvą, iki 1946 m. gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Miunchene (Vokietijoje), o vėliau, 1947 m. persikėlė į JAV. 

1963 m. A. Kasuba su šeima apsigyveno Niujorke ir tapo novatoriškų erdvinių aplinkų – invaironmentų – iš tamprių audinių kūrėja. Šiuose darbuose ji įkūnijo įsivaizduojamą ateitį be stačių kampų kaip buveinę klajojančiai sielai. Plastiškos, organiškų formų Kasubos buveinės byloja ir apie siekį harmonizuoti santykį tarp žmonių, gamtos ir technologijų. 

Parodoje pristatomi 2014–2019 m. Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui menininkės padovanoti kūriniai ir skaitmeninis dokumentų archyvas. Šių dokumentų originalai saugomi Amerikos meno archyve Smithsono institute Vašingtone. Eksponuojama ir kartu su menininke 2014 m. rekonstruota erdvinė aplinka „Spektro užuomina“ (1975). 

Parodą papildo menininkės draugų – parfumerės Danutės Pajaujis Anonis, aktorės ir   kinematografininkės Polos Chapelle, Fluxus menininko Jurgio Mačiūno ir avangardinio kino kūrėjo Jono Meko – įnašas. Ją taip pat lydi pirmą kartą prancūzų kalba išleistas iliustruotas Aleksandros Kasubos manifestas „Įrengimai sielai“ (1975) ir tekstą įvaizdinantis kompiuterinis žaidimas (2020, „Weekend Warriors“). Spalvų kvapų rekonstrukciją įgyvendino parfumerė Laimė Kiškūnė.  

Kartu su A. Kasubos paroda pristatomi Marijos Olšauskaitės darbai tarsi tęsia vyresniosios sesers idėjas, kuri architektūrą suvokė kaip priemonę mąstyti apie žmonių santykius ir juos perkurti, akcentuodama socialinį architektūros ir meno vaidmenį. 

Parodas pristato Lietuvos nacionalinis dailės muziejus su partneriais, abi jos bus eksponuojamos iki 2025 m. kovo 23 d. 

Bilietą į Paryžių verta pirkti ne vien dėl šios parodos. Visi Lietuvos sezono Prancūzijoje renginiai – ČIA.