Pasižymėti kalendoriuje: „Scanorama“

Pasak Gražinos Arlickaitės, festivalio įkūrėjos ir meno vadovės, šių metų festivalio kuratorinę kryptį ir vidinės struktūros pokyčius tiksliausiai įvardytų modernizmo literatūros pradininko Franzo Kafkos kūrinys „Metamorfozė“. 

„Festivalio programa atskleidžia besikeičiančio pasaulio perspektyvas bei paties kino procesus, o prie komandos prisijungusi patyrusi šveicarų programų sudarytoja Annina Wettstein sustiprino dėmesį naujoms kino tendencijoms, radikaliau pažvelgė į komercinį kiną, surado originalių raiškos priemonių ir parodė atidumą jaunoms talentingoms Europos režisierėms“, – pranešime cituojama festivalio vadovė. 

22-ąją „Scanoramą“ pradės Kanų kino festivalio atidarymo filmas, prancūzų režisieriaus Quentino Dupieux „Antrasis veiksmas“, simboliškai atkartosiantis pagrindinio Europos kino festivalio atidarymo intonaciją. Tęsiant tradiciją pabaigti festivalį lietuvių kūrėjo filmu, jį uždarys Lino Mikutos dokumentinė juosta „Gabrielius iš neprarastojo rojaus“. 

Plačioji Europa

Prieš 22 metus kaip Šiaurės šalių kino festivalis pradėta rengti „Scanorama“ kasmet vis plačiau dairėsi po visos Europos kino platybes, kol galiausiai tapo Europos kino festivaliu su pabarstais „už Europos ribų“.

Šių metų „Scanoramoje“ Europos kino horizontus plačiausiai atvers portugalų kinas. Pavyzdžiui, Karlovi Varų konkursinėje programoje pristatytas Margaridos Cardoso „Banzo“, pasakojantis apie šiurpias Portugalijos ir kitų teritorijų kolonijines patirtis, ar Miguelio Gomeso kolonijinės Azijos odisėja „Grand Tour“, Kanuose įvertinta už geriausią režisūrą.

Atskiriems miestams

Pasak festivalio rengėjų, programą „Kertant Europą“ taip pat paveikė metamorfozės – joje „atsirado filmų atskiriems miestams“. 

Klaipėdiečiai pamatys prancūzų klasikės Agnès Varda filmą „Trumpasis iškyšulys“ (1955) ir britų režisieriaus Marko Jenkino „Masalą“ (2019). Klaipėdiečiams skirtas ir specialus kino bei gyvos muzikos seansas – italų režisierių Francesco Bertolini, Adolfo Padovano ir Giuseppe’s de Liguoro sukurta Dante’s „Dieviškosios komedijos“ ekranizacija „Pragaras“ (1911). Tik klaipėdiečiai pamatys ir Algimanto Puipos legendinį filmą „Moteris ir keturi jos vyrai“.

Brito Charlie’o Shackletono „Pomirtinis gyvenimas“ (2021), nufilmuotas 35 mm juosta, iš vienintelės kopijos bus rodomas tik „Skalvijos“ kino centre Vilniuje ir Kauno kino centre „Romuva“. 

Šiaurės balsas 

Nepaisant metamorfozių, Šiaurės šalių kinas iš „Scanoramos“ niekur nedingo. Priešingai, vienoje pagrindinių festivalio programų „Naujienos iš Šiaurės“ bus rodomi Kanuose nuskambėję filmai: švedų režisieriaus Magnuso von Horno „Mergina su adata“ ir islando Rúnaro Rúnarssono „Kai lūžta šviesa“. 

Pasak rengėjų, M. von Hornas tęsia bergmanišką lyčių įtampų tradiciją gotiškame trileryje, sukurtame pagal tikrus praėjusio šimtmečio įvykius, palikusius neišdildomą pėdsaką Danijos istorijoje. Naujausias R. Rúnarssono filmas įtraukia subtiliu paprastumu, šiais laikais vis rečiau sutinkamu efektus pamėgusiame kino pasaulyje.

Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį ir į norvegų režisierės Liljos Ingolsdottir debiutą „Verti meilės“ – filmas pelnė 5 apdovanojimus Karlovi Varų festivalyje – Specialųjį žiuri prizą už geriausią debiutą, apdovanojimą už geriausią aktorės vaidmenį, prestižinį Fipresci apdovanojimą, Ekumeninės žiuri prizą ir Europos kino teatrų apdovanojimą.

Norvegų režisieriaus Dago Johano Haugerudo trilogijos pirmosios dalys „Seksas“ ir „Meilė“ tyrinėja šiuolaikinius žmonių santykius, atskleisdamos neįtikėtiną aktorių tarpusavio dinamiką ir panardindamos į tankią kinematografišką atmosferą. Suomių režisierės Tiinos Lymi filmo „Maja iš Audrų salos“ scenarijus primena Žemaitės „Nutekėjimo laimės“ istorijas, bet pagrindinės veikėjos laikysena ir istorijos baigtis siūlo visiškai kitą žvilgsnio kryptį.

Pagrindinis konkursas

Šių metu pagrindiniame konkurse vyrauja jaunų ir talentingų Europos moterų režisierių balsas, aprėpiantis plačią teminę ir estetinę amplitudę nuo karo siaubo iki tarpusavio konfliktų analizės. 

Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį į ukrainiečių režisierės Oksanos Karpovič dokumentinį filmą „Perimtas ryšys“, Berlyno kino festivalyje įvertintą Ekumeninės žiuri specialiuoju paminėjimu, lenkų režisierės Vitos Marios Drygas debiutinę dokumentinę juostą „Pavojaus zona“, pristatytą Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje IDFA, rūsčiame Bosnijos ir Hercogovinos kraštovaizdyje besiskleidžiantį Majos Novakovič dokumentinį pasakojimą „Kas ateis pasibelsti į namo duris?“ ir kt. 

Kino ekscentrikams skirta programa „Galvok ką nori“. Žanrinio kino įdomybėms skirtos programos „Naktinės būtybės“ kertiniu filmu taps norvegų režisierės Theos Hvistendahl konceptualus zombių filmas „Kaip elgtis su nemirtingaisiais“, atvėręs Geteborgo kino festivalį. 

Lietuvių kinas

Lietuviškosioms premjeroms be uždarymo filmo atstovaus Elizabetes Mežules-Gricmanes ir Ramunės Rakauskaitės režisuota Latvijos ir Lietuvos bendros gamybos juosta „Paskutinis rokenrolas“, Ksenios Kravtsovos režisuotas Ukrainos ir Lietuvos bendros gamybos filmas „Pro begalybės objektyvą“ ir Klaipėdos programą papildysiančios Šarūno Mikulskio „Nykstančios rūšys“.

Programa „Atvira Lietuvos kino istorija“ kvies paminėti vienintelio lietuviško miuziklo „Velnio nuotaka“ 50 metų sukaktį, prisiminti Donato Banionio šimtmetį ir jo kūrybinei biografijai svarbų filmą „Adomas nori būti žmogumi“.

„Lietuvos kino“ archyvo lobius atvers didžiųjų sovietmečio Sakartvelo režisierių Tengizo Abuladzės ir Otaro Iosselianio filmai. Sovietinio Sakartvelo kino šedevrus su šiuolaikinių jo režisierių meninėmis paieškomis ir laimėjimais pasaulio kino erdvėje sujungs Lanos Gogoberidzės filmas „Motina ir dukra, arba naktis niekada nesibaigia“, pristatytas Berlyno kino festivalyje. 

Jaunojo kino balsus tradiciškai pristatys Trumpametražių filmų konkursas. Keturios trumpametražių filmų programos iš skirtingų Europos šalių atskleis naujausios kino kūrėjų kartos žvilgsnį į juos supantį pasaulį ir kiną.

Kino industrijai skirta programa „SCA kryptys“ kvies apmąstyti sudėtingus Ukrainos kino istorijos ir dabarties santykius, diskutuoti apie autoriaus sąvoką kine, giliau pažvelgti į kino kritiko ir aktoriaus profesijas bei joms tenkančius sunkumus, taip pat aptarti dešimtmečiais pranašaujamos kino pabaigos klausimą.

Europos kino festivalis „Scanorama“ vyks lapkričio 7–21 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Visagine. 

Festivalio programa – ČIA.