Akademinė kredito unija: finansinį konkurencingumą užtikrina vertybės ir darbuotojai

– Kas gali dalyvauti AKU veikloje, ar būtina priklausyti akademinei bendruomenei? 

– Akademinė kredito unijos iniciatyvinė steigėjų grupė susibūrė Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenėje, iš kurios daugiau kaip 50 dėstytojų ir studentų tapo AKU steigėjais ir pirmaisiais nariais. Taip unija pradėjo vienyti akademinės bendruomenės narius – tuo metu vienu iš galimų narystės kriterijų buvo profesinė veikla, tai ir yra pavadinimo „Akademinė“ kilmės paaiškinimas. 

AKU pradžioje veikė universiteto patalpose ir didžiąją dalį jos narių sudarė universiteto bendruomenė. Vėliau, unijai augant, keičiantis narystės kriterijaus apibrėžčiai teisės aktuose, unija tapo atvira ir visų kitų profesijų bei veiklos sričių žmonėms. Unija tapo Kauno miesto, Kauno rajono ir aplinkinių besiribojančių savivaldybių gyventojų bei įmonių finansinius poreikius tenkinančia organizacija. Šiandien AKU veikla orientuota ne tik į akademinę bendruomenę, bet ir į visus Kauno miesto, Kauno rajono ir aplinkinių besiribojančių savivaldybių gyventojus bei įmones, AKU vienija daugiau nei 6700 narių. 

– AKU veikia jau beveik 26 metus, ar galėtumėte įvardyti didžiausias unijos stiprybes, iššūkius, kuriuos teko įveikti? 

– AKU yra priklausoma nuo savo narių ir jų valdoma. Uždirbtą pelną nuolat investuojame į paslaugų tobulinimą, jis lieka unijos nariams. Unijos valdymo sprendimai atliekami tų žmonių, kurie žino savo vietinę bendruomenę ir ekonominę situaciją regione. Kiekvienas narys yra ir klientas, ir savininkas, todėl jis turi teisę gauti visą informaciją apie AKU finansinę padėtį ir valdymo organų sprendimus, nesijaudinti dėl jo finansų saugumo. Unijos veikloje užtikrinamas didžiausias įmanomas valdymo demokratiškumas per principą: vienas narys – vienas balsas. Visa, ką išvardijau, yra užkoduota unijų teisiniame organizavimo ir veiklos statuse, tačiau joks statusas pats iš savęs negarantuoja sėkmės finansų įstaigos veikloje – sėkmę kuria bei tvarų augimą užtikrina žmonės. Norisi atkreipti dėmesį, kad priklausome „Kreda“ grupei, o tai suteikia galimybę būti geriau girdimiems, dalyvauti priimant sprendimus, būti bendraminčių dėl kredito unijų vaidmens ir ateities rate. 

Iššūkių mūsų unija, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai, per daugiau nei 26 metus išgyveno ne vieną. Ekonominiai svyravimai, politinės turbulencijos, finansinių įstaigų griūtys – tai tik dalis iššūkių, su kuriais per tuos veiklos metus teko išgyventi, dalį – įveikti. Sėkmės receptai, kaip jau minėjau, žmonės: nariai, darbuotojai ir valdymo organų nariai. O jei konkrečiau – tai organizacijos ir asmeninis augimas, pasitikėjimu grįsti santykiai, inovacijos.

– Ar galite išskirti, kokiems tikslams jūsų nariai ima paskolas?

– Džiaugiamės tuo, kad beveik du trečdaliai unijos narių aktyviai naudojasi kasdieninėmis finansinėmis paslaugomis, turi sąskaitas, vysto verslo, būsto, investicinius ir kitus projektus. Kažkada veiklos pradžioje pradėjome nuo studijų, nedidelių vartojimo paskolų studentams teikimo, o šiandien siūlome verslo paskolas – investicijoms ir apyvartai, būsto paskolas – įsigijimo, įrengimo, remonto, vartojimo, žaliuosius ir kitus kreditus. Narių prioritetai kelerius pastaruosius metus kinta nedaug: būstas, verslas, vartojimas.

– Kuo išskirtinė AKU ir jos nariai, kas svarbiausia teikiant paslaugas?

– Mūsų nariai šiandien nėra vien tik akademinės bendruomenės nariai ar alumnai. Paslaugas teikiame ir juridiniams asmenims. O išskirtinumai, žinoma, yra. Gal du svarbiausi, ir jie yra susiję su nariais. Visų pirma unija – tai vienaip ar kitaip susijusių asmenų ratas. Retai vienodų, tačiau turinčių aiškiai skiriantį bruožą – tai geresnis ekonominis ir finansinis išprusimas, kuris sudaro sąlygas priimti geresnius sprendimus. Unijai tokiu atveju lengviau ir nepalyginamai saugiau prisidėti prie tų narių sprendimų įgyvendinimo. Čia ir yra pagrindinis paskolų portfelio kokybės šaltinis.

– Kaip situaciją keičia augančios „Euribor“ palūkanos, ką jos reiškia dabartinių paskolų turėtojams?

– Besikeičiančios palūkanų normos daro ženklią įtaką visiems rinkos dalyviams. Tiek gyventojams, tiek verslui, tiek ir finansų įstaigoms. Didelės dalies gyventojų pajamos neauga tokiu pačiu tempu ir mastu kaip palūkanų normų augimo sukeltas paskolų aptarnavimui skirtos išlaidos. Šiai gyventojų grupei priklauso ir didžioji dalis švietimo, studijų ir mokslo institucijų darbuotojai. Didėjančios palūkanos verslui taip pat iššūkis dėl kaštų, dėl galimai mažesnio gyventojų pirkimo skolon. Stambiam verslui dar prisideda brangstantys pritraukiami pinigai. 

Tačiau į palūkanų normą negalima žiūrėti ištraukus ją iš ekonominės realybės konteksto. Vienas iš tos ekonominės realybės kintamųjų yra infliacija. Pavyzdžiui, teoriškai infliacijai esant apie 20 proc. (metinė), o palūkanų normai net ir 10 proc., pirkti skolon verta. Tačiau kitas ekonominės realybės kintamasis yra realios pajamos ir išlaidos konkrečiu metu.

– Kaip jūs atsidūrėte unijos veikloje, ar rinkotės tarp kelių finansinių įstaigų?

– Unijos kūrimosi metu studijavau Vytauto Didžiojo universitete dabartiniame Ekonomikos ir vadybos fakultete. Ekonomikos dėstytojui Erikui Jankauskui paskatinus, tapau AKU nariu. Tai buvo 1997 m. lapkritis. Nuo to laiko esu aktyvus unijos narys ir ambasadorius. Kodėl ne bankas? Neturiu nieko prieš didžiuosius finansų rinkos dalyvius, tačiau mano pasirinkimą lėmė gūdūs devyniasdešimtieji. Tuo metu dėmesys klientui dar tik rado savo vietą didžiumoje net ir paslaugas teikiančių verslų. O čia pagal vakarietišką modelį sukurta ir tikrų žmonių tikriems žmonėms skirta. Lygiai taip pat kaip tarp tuometinių universitetų atrodė mūsų VDU. Lietuviškas kapitalas, pelno skyrimas narių poreikių tenkinimui. Tada ir dabar tai – nenukonkuruojami pranašumai, kurie man visada imponavo. 

Nuo 2001 m. dalyvauju AKU valdyme. Dirbau Paskolų komitete, Valdyboje. Pastaruosius keliolika metų esu Paskolų komiteto pirmininkas.

– Esate labai aktyvus – vadovaujate unijos komitetui, taip pat esate ūkininkas, karys, šaulys, akademinės bendruomenės atstovas. Kaip randate balansą tarp visų veiklų, darbų ir asmeninio gyvenimo?

– Trumpas atsakymas – nesurandu. Gilinantis, tai visos veiklos, kuriose esu, kuria sinergiją viena kitai. Gyvenimas sukasi apie centrinę ašį – šeimą. Žmona Odeta dirba mokytoja Prienų Revuonos pagrindinėje mokykloje. Dukra Natalija (12 m.) ir sūnus Margiris (8 m.) lanko Prienų ąžuolo progimnaziją. Gyvename nedideliame Prienų rajono kaimelyje – Ingavangyje. Ten mūsų namai ir ūkis. Abu su Odeta tarnaujame Lietuvos kariuomenėje – Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Ji seržantė, skyriaus vadė pėstininkų kuopoje, aš kapitonas štabe. Dirbu Vytauto Didžiojo universitete docentu bei administracijoje, taip pat docentu Kauno kolegijoje. Vedu kursus, mokymus ir paskaitas lyderystės temomis.

– Esate ir ūkininkas, papasakokite, ar buvo poreikis papildomam finansavimui, ar kreipėtės į uniją?

– Labai retai pristatau save kaip ūkininką. Mūsų ūkis – nedidelis. Šiuo metu dirbame apie 100 ha žemės. Maždaug pusė yra nuosava, kita – nuomojama. Mūsų ūkis – mišrus. Auginame mėsinius galvijus, vištas, sėjame žieminius kviečius, žieminius rapsus, žirnius, dobilus, miežius ir kt., šienaujame pievas. Ūkyje dirbame dviese su žmona Odeta. Kaip ir kiekvienam verslui, ūkiui, kreditavimas yra būtinas ir neretai neišvengiamas. Ūkio reikmėms esu turėjęs kelis kreditus: investicinius bei apyvartai. Visus, kiek kreditų turėjau, suteikė Akademinė kredito unija. 

Akademinė kredito unija priklauso „Kredos“ unijų grupei. „Kreda“ – tai patikimų ir rūpestingų finansų partnerių grupė, vienijanti 14 ilgametės patirties turinčių kredito unijų.