Ignalinos atominės elektrinės tvarumo esmė – gilūs pokyčiai įmonės procesuose
Nuo kada IAE skelbia socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitas, kas keitėsi jas rengiant?
IAE socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitas (SAA) kaip įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitos sudedamąsias dalis skelbia nuo 2018 m., kaip tai buvo numatyta Įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavime. Jame nurodyta, kad viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus viršija 500, į metinį pranešimą turi įtraukti ir SAA.
Šiemet pirmą kartą SAA parengėme ir paskelbėme pagal tarptautinį standartą Global Reporting Initiative (GRI), atsižvelgdami į valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos principų įgyvendinimo VšĮ Valdymo koordinavimo centro rekomendaciją. Manau, kad tai geras sprendimas, nes suteikia galimybę įvairiais pjūviais pasilyginti su kitomis įmonėmis. Tiesa, Lietuvoje esame unikalus bei vienintelis branduolinės energetikos objektas, neturime panašioje srityje veikiančių kitų organizacijų, daug dalykų darome pirmą kartą pasaulyje. Beje, panašiai ir pasaulyje, nes nėra daug eksploataciją nutraukusių ir išmontuojamų atominių elektrinių, tačiau galime savo darnumo veiklą palyginti bent iš dalies, kuo tikrai galime pasidžiaugti.
Kaip veikia ir vyksta darnumo valdymas?
Veiklą vertiname trijuose kriterijuose – aplinkosauginiuose, socialiniuose ir verslo valdymo (angl. Environmental, Social, and Governance, ESG). Analizuojame, kuriose veiklos srityse (temose) galime pasiekti geriausių rezultatų ir keliame atitinkamus tikslus, sekame jų įgyvendinimo progresą. Mūsų ilgalaikė strateginė kryptis – patekti tarp trijų darniausių valstybės valdomų įmonių.
Įmonės darnumo (ar tvarumo) valdymas vyksta kaip bet koks kitas strateginis valdymas. Įsivertini, kokius poveikius daro įmonė ir kaip bei kiek tai galima pakeisti. Pvz., pasimatavome visos organizacijos CO2 emisiją 2021 m. ir nusprendėme ieškoti bei diegti sprendimus, kaip galėtume sumažinti savo poveikį klimatui. Kitas pavyzdys – į aplinką išleidžiamas radionuklidų kiekis arba, paprastai, kiek mūsų veikla prisideda prie natūralaus radiacinio fono. Esame įdiegę monitoringo programą ir matuojame, kiek iš mūsų veiklos aplinkoje atsiranda radionuklidų. Jų metinė norma yra nustatyta mūsų veiklą kontroliuojančios institucijos – VATESI. Įsivertinome savo galimybes, taikomus metodus ir nusprendėme viduje nusistatyti žemesnę ribą, t. y. du kartus mažiau išleistų radionuklidų nei leidžiama. Džiaugiamės, jog pavyko pasiekti įspūdingą rezultatą: per 2022 m. mes išleidome tik 0,2% arba 300 kartų mažiau nuo nustatytos normos. Mūsų organizacijai tai natūralu – mes, mūsų šeimos ir artimieji gyvena greta atominės elektrinės, todėl norime mėgautis saugia ir švaria aplinka.
Iš esmės, mūsų galutinis veiklos tikslas – esamą branduolinės energetikos palikimą sutvarkyti iki tokio lygio, kad čia atsirastų žalia pievelė, o tai darydami visuose etapuose apsaugotume aplinką ir žmones. Tai mūsų svarbiausias įsipareigojimas visuomenei ir ateities kartoms.
Kokius pagrindinius 2022 m. ataskaitoje minimus pasiekimus akcentuotumėte, kokia jų reikšmė įmonei, šaliai?
Matyt, vienas iš esminių pasiekimų – konversijos rodiklis, kuris numatytas visam eksploatavimo nutraukimo procesui. Iš visos IAE teritorijoje esamos įrangos, konstrukcijų – metalo ir betono – apie 85% grąžinta į rinką antriniam panaudojimui, o ilgalaikėje perspektyvoje siekiame išlaikyti ne mažesnį nei 80% rodiklį. Pvz., ardydami metalo konstrukcijas pamatuojame, ar jos radiologiniu požiūriu užterštos ir kiek. Jei atitinka reguliatoriaus nustatytas normas ir metalą galima naudoti ar išvalyti nuo nedidelės radiacijos, panaudojame turimas technologijas šiam procesui. Po to metalą vėl matuojame ir, jei jis „švarus“, parduodame kaip metalo laužą.
Aišku, lengviausias kelias būtų visas IAE išardytas konstrukcijas dėti į saugius atliekynus ilgamečiam saugojimui, bet tai nebūtų tvaru, reikėtų didelių saugojimo teritorijų, o tokio sprendimo kaina valstybei būtų milžiniška. Todėl konversijos procesu pasiekiame dvigubos naudos: antriniam gyvenimui atiduodame žaliavas, iš kurių bus galima saugiai gaminti kitus gaminius, prisidedame prie ekonomikos žiediškumo, o iš kitos pusės – sutaupome Europos Sąjungai (ES) ir Lietuvai lėšų, kurias reikėtų skirti radioaktyvių atliekų konteineriams, atliekynams bei ilgalaikiam saugojimui.
Ar gali atsitikti taip, kad siekdami tikslo – antriniam panaudojimui grąžinti ne mažiau 80% išardytų konstrukcijų, darote „nuolaidas“ radiaciniam užterštumui?
Lietuvoje radiacinės saugos sistema ypač gera. Tai neįmanoma ir dėl ypač griežto mūsų veiklos reguliavimo bei kelių etapų kontrolės sistemos, tarp kurios – ir skirtingų nepriklausomų IAE padalinių patikrinimai bei veiklą prižiūrinčios institucijos – VATESI – derinimas. „Švaraus“ metalo konteineris gauna pasą su radionuklidų apibūdinimu: kokie radionuklidai užfiksuoti bei kokios jų koncentracijos, ir tik gavus suderinimą su prižiūrinčia institucija toks konteineris iškeliauja iš kontroliuojamos zonos. Jokių nuolaidų bet kokiam radiaciniam užterštumui netaikome. Juk suprantame, kad iš šio metalo pagaminti gaminiai gali pasiekti ir mus bei mūsų šeimas.
Kokie sprendimai padėjo pasiekti ataskaitoje minimų skaičių?
Pvz., CO pėdsaką 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažinome 76%. Skaičius atrodo labai didelis, o tai lėmė vienas vienintelis sprendimas. Kartu su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, Energetikos ministerija, buvo nuspręsta naudoti elektros energiją, kuri pagaminta tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Užpernai padarėme analizę, kur sukuriame didžiausią CO2 emisiją. Pamatėme, kad tai mūsų sunaudojama elektros energija, Lietuvoje esame vieni iš didžiausių jos vartotojų. Taip yra dėl tam tikrų naudojamų ventiliacijos technologijų, kurios radiacijai su vėdinamu oru neleidžia patekti į aplinką.
86% mūsų veiklos finansuoja ES. Jei Europos Komisija (EK) sako, kad iki 2050 m. norime pasiekti, jog Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, mes negalime teigti, kad šis siekis mums nėra svarbus, kad šios vertybės mums nėra artimos. Taigi, naudodami ES pinigus mes įgyvendiname europines vertybes, siekiame EK tikslų pirkdami žaliąją energiją.

Minėjote, kad darnumą kryptingai diegiate aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse, vadovaudamiesi tarptautiniu mastu pripažintomis gairėmis bei principais. Pateikti pavyzdžių, kas konkrečiai padaryta ar daroma šiose srityse?
Vėl galėčiau pasitelkti CO2 pavyzdį. Suprantama, kad CO2 emisijos šiemet taip stipriai kaip pernai jau nepavyks sumažinti, nes elektros energijos gamybos šaltinių pakeitimas – vienkartinis reiškinys. Tačiau šiemet išsikėlėme sudėtingesnį uždavinį – įsivertinti ir trečiosios apimties emisiją (Scope 3). Jei Scope 1 ir Scope 2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai yra iš įmonei tiesiogiai priklausančių ir kontroliuojamų šaltinių ar netiesioginės emisijos, kuri susidaro iš tiekėjų pirktos energijos, tai Scope 3 – netiesioginės ŠESD emisijos, kurios atsiranda, pavyzdžiui, įmonės vertės grandinėje ir jos nėra mūsų kontroliuojamos. Šių emisijų šaltinius valdyti žymiai sudėtingiau.
Esame išsikėlę tikslą, kad kiekvienas mūsų darbuotojas, kuris dirba radiacinėje aplinkoje, gautų kuo mažesnę radiacinę dozę. Pvz., 2022 m. kolektyvinė visų darbuotojų dozė sudarė 79% nuo suplanuotos dozės. Taip pat esame nustatę leistiną individualią dozę vienam darbuotojui, kuri sudaro9 0% leistinos normos. 2022 m. nė vienas darbuotojas nepriartėjo prie šios ribos ir tuo labai džiaugiamės, nes galime užtikrinti saugias sąlygas.
Tarp socialinių aspektų išskirčiau pernai Ukrainai paaukotos 367 t gesinimo medžiagos – putokšlio tirpalo, kurį ukrainiečių gelbėjimo tarnybos naudoja gaisrams gesinti. Bendradarbiaujant su Lietuvos energetikos bei susisiekimo ministerijomis buvo organizuotas skubus šios medžiagos transportavimas, kad pagalba pasiektų kuo operatyviau. Šiemet planuojama nusiųsti likusią dalį – apie 230 t gesinimo medžiagos. Beje, ši iniciatyva atėjo iš darbuotojų, kurie neliko abejingi nuo karo kenčiantiems Ukrainos gyventojams.
Su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021 m. pabaigoje pasidarėme tyrimą, kurio rezultatus išanalizavę numatėme tobulintinas sritis 2022 ir 2023 m. Kitąmet vėl darysime analogišką tyrimą išsiaiškinti, kaip pasisekė pasiekti užsibrėžtus tikslus. Beje, mūsų kolektyvas yra net ne dvikalbis, o naudojame lietuvių, rusų ir anglų kalbas, bet dėl to įtampos kolektyve nėra.
Vienas reikšmingiausių pasiekimų valdysenos srityje – išsamus nefinansinių veiklos rezultatų atskleidimas ir paviešinimas. Taip pat atlikome bandomąjį atsparumo korupcijai lygio nustatymą ir gavome vieną aukščiausių balų, kas parodo, jog šioje srityje einame teisingu keliu.
Kokie siekiai šių ir artimiausių metų tvarumo tiksluose?
Tradiciškai analizuojame numatytų tikslų pasiekimus, kad galėtume kokybiškai paaugti visais darnumo aspektais. Labai džiaugiuosi, jog įmonės valdyba aktyviai įsitraukia į šią temą, vasarą planuojame turėti darnumo strateginę sesiją, kurios metu ieškosime prasmingų ilgalaikių tvarumo tikslų.
VERSLO TRIBŪNA
Beje, kalbantis su kolegomis dar galim sulaukti vertinimo, kad darnumas dažnai suvokiamas tik kaip komunikacinė žinutė. Taip, komunikacija labai svarbu, ji kolektyvui padeda susiorientuoti ir susitelkti siekiant socialinės atsakomybės tikslų. Tačiau realaus tvarumo esmė – gilūs pokyčiai įmonės procesuose, kaip mes padarome ir pasiekiame tikslus. Pvz., elektrinėje jau neliko branduolinio kuro, jis išgabentas į laikino saugojimo vietą. Vertiname, kad taip sutvarkėme 99% branduolinio ir radiacinio pavojaus atominėje elektrinėje. Taigi, pavojaus šaltinį sumažinome iki labai mažo. Tačiau iš darnumo pusės žiūrime, o kaip mes tai padarėme? Ar dėl to nenukentėjo žmonės, gamta, ar viskas atlikta saugiai nepažeidžiant jokių normų, kiek tam buvo sunaudota energijos ir kokį CO2 pėdsaką palikome?
Taigi, tvarumas – ne tik rezultatas, bet ir kaip tai pasiekta, kaip jaučiasi įmonėje dirbantys, kokį pėdsaką palikai kitoms kartoms.