ĮŽVALGOS (5026)

Dovilė Pundinienė, „Leinonen“ apskaitos skyriaus vadovė Baltijos šalims. Įmonės nuotr.
Įžvalgos
2024-10-10 15:41
Darbuotojų motyvavimas: kaip rasti balansą

Įmonių vadovams darbuotojų motyvavimą tenka svarstyti keliais aspektais: vienodai svarbu parinkti efektyvias skatinimo priemones ir teisingai apskaičiuoti joms skirtą biudžetą. Praktika rodo, kad geriausiai veikia tos naudos, kurias vertina patys darbuotojai. Konkurencingas atlyginimas, premijos, mokymai, sveikatos draudimas, galimybė dirbti hibridiniu ir nuotoliniu būdu, vaišės ir kelionės įmonės sąskaita – tai tik kelios priemonės, pirmaujančios darbuotojams teikiamų naudų sąrašuose.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
2024-10-10 05:50
Su arogancija ir kerštingumu – susiskaldymo link

Matydami ir suprasdami pavojingą foną, kai, pasaulyje žiebiantis naujiems konfliktams, vis labiau galvą kelia terorizmas, o agresoriai rusai toliau niokoja Ukrainą, keldami grėsmę visai Europai, privalome Lietuvoje turėti aiškią nacionalinių veiksmų darbotvarkę, dėl kurios sutartų visos politinės partijos, pretenduojančios valdyti šalį ateinančius ketverius metus. Ir joje turėtų būti atspindėti ne vien valstybės gynybos klausimai.

42
Alenas Gumuliauskas, Investicijų valdymo įmonės „Demus Asset Management“ vadovas. Įmonės nuotr.
Įžvalgos
2024-10-09 12:16
A. Gumuliauskas. Kodėl Pietų Korėjoje 35, o pas mus tik 8?

Iš pirmo žvilgsnio Pietų Korėja ir Lietuva turi nedaug bendro – skirtingos kultūros, ekonominiai pajėgumai, galų gale, skirtingi žemynai. Bet yra vienas didelis panašumas – nenuspėjami ir priešiškai nusiteikę kaimynai. Pietų Korėja jau daugiau nei 70 metų gyvena karinėje įtampoje su Šiaurės Korėja. Apie Lietuvos ir Rusijos santykius, ko gero, daug pasakoti nereikia. Tačiau ar dėl nuolatinės grėsmės ir galimo konflikto P. Korėjos investuotojai atsidarinėja sąskaitas Šveicarijos bankuose ir perka nekilnojamąjį turtą Ispanijoje? Pažvelkime giliau.

9
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
2024-10-08 05:50
Ambicijų ant duonos neužtepsi, reikia realių veiksmų

Per kiekvieną ypatingesnį renginį girdime, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) džiaugiasi ambicija, kad gyvybės mokslai iki 2030 m. turi sudaryti 5% viso šalies BVP. Idėja – drąsi ir teigiamai vertinama, ypač žinant šio sektoriaus užsiaugintą žinių bazę ir turimą potencialą. Tačiau ar tikrai galima džiaugtis kur nors ateityje sklandančiu tikslu? Jį dar reikia pasiekti, nes atrodo, kad galime vaisių ir neraškyti, jei neturėsime aiškaus plano, kaip tai padaryti.

AP / „Scanpix“ nuotr.
2024-10-07 05:50
Į taikinius – tuščiais šoviniais

Peržvelgus partijų programas, dėliojasi galimas būsimosios valdžios ir jos veiksmų pasjansas: centro kairiosioms tapus valdančiąja dauguma Seime, bus aktyviau ieškoma galimybių dar labiau apmokestinti verslą, o išvešėjusios biurokratijos pamatams, regis, niekas negresia. Jei Vyriausybę formuotų centro dešinieji, regis, jie būtų likę suvaldyti didėjusią administracinę naštą, be to, jie yra labiau suinteresuoti auginti ekonomikos pyragą nei didinti mokesčius. Bet, anot ekspertų, neatrodo, kad nors viena partija būtų pabandžiusi atlikti savo programų poveikio vertinimą ir nuodugniau panagrinėjusi ekonomines šalies augimo prognozes. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai atkreipia dėmesį į pastarųjų dešimtmečių tendenciją, kad visų pakraipų politinės partijos siekia didesnių valstybės išlaidų.

Daugiau straipsnių
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija