2026-02-09 12:18

G. Šimkus siūlo nekeisti atsiskaitymų grynaisiais ribos – šešėlį mažintų kitos priemonės

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5.000 iki 10.000 eurų, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad dabar numatyta riba yra gera. Jis taip pat teigia, kad nors ribojimas padėjo sumažinti šešėlį, reikėtų koncentruotis į kitas priemones.

Pasak jo, šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja, tačiau išlieka „pakankamai aukštame lygyje“.

„Turime gana gerą 5.000 Eur dydį, jis nusistovėjo tam tikrame lygyje. Ar padidinsi jį, ar pamažinsi, manau, kad situacija dabar nepasikeis. Jei norime galvoti apie paveikias šešėlio mažinimo priemones, turime eiti į kitas priemones“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Negalime įsivaizduoti, kad yra viena priemonė – grynųjų ribojimas – ir tada įvyks kažkoks šešėlio sumažėjimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje PVM atotrūkis didesnis nei kitose Baltijos šalyse, net jei ir turime šitą priemonę“, – pabrėžė jis.

Pasak G. Šimkaus, ES šalyse atsiskaitymo grynaisiais riba yra labai įvairi, pavyzdžiui, Kroatijoje siekia 10.000, Latvijoje 7.500, Ispanijoje – 1.000 Eur.

Anot centrinio banko vadovo, apie kitus šešėlio mažinimo būdus kalbama nepakankamai: „E-sąskaitos, didesnė mokėtojų kontrolė ir taip toliau. Yra daugybė priemonių, kurios sustiprintų būtent šešėlio mažinimą“.

Kaip rašė BNS, pernai „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15.000 Eur. Rugpjūtį Finansų ministerija tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.

Tačiau vėliau ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą iki 10.000 Eur, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą. Kristupas Vaitiekūnas, finansų ministras, pripažino, kad šis siūlymas yra svarbus „Nemuno aušrai“.

Savo ruožtu konservatoriai praėjusią savaitę pasiūlė ribą mažinti iki 3.000 Eur.

Žiniasklaida skelbė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nemato objektyvaus poreikio didinti ribą, priešingai – didesni grynųjų pinigų srautai gali didinti šešėlinę ekonomiką, sukčiavimą, mažinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą. Ribos didinimui nepritaria ir Lietuvos verslo konfederacija – jos manymu, ji turėtų mažėti.

Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5.000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791