Išmaniosios mielės, kildinančios Lietuvos ekonomiką

Čia pirmiausiai verta pastebėti, kad nuo pirmojo 2022 m. ketvirčio reikšmingai išaugo šalies informacinių technologijų (IT) ir ryšių sektorius. Per daugiau nei dvejus metus kiekvieną ketvirtį šio sektoriaus kuriama šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis kilo 300 mln. Eur ir augimo tempu aplenkė tradicinius Lietuvos ūkio flagmanus – apdirbamąją gamybą ir pramonę.

Bendra IT svarba Lietuvos ekonomikoje taip pat sparčiai didėjo. Dar 2022 m. ši ūkinės veiklos sritis sukūrė apie 3,75% BVP. O 2024 m. informacinės technologijos sukuria jau apie 5,5% BVP.

Aukštą pridėtinę vertę kuriantis sektorius

Informacinių technologijų sritis pasižymi dideliais atlyginimais: vidutiniškai čia dirbantys žmonės uždirba apie 3.900 Eur. Primename, kad vidutinis šalies atlyginimas siekia kiek daugiau, negu 2.100 Eur.

Verta pastebėti, kad Lietuvoje IT sektorius reikšmingai augti pradėjo 2021-ųjų pradžioje, kai po prezidento rinkimų Baltarusijoje į mūsų šalį pradėjo keltis prieš tai kaimyninėje valstybėje veikusios bendrovės. Nuo 2022 m. IT srityje dirbančių asmenų skaičius išaugo 40% ir pasiekė 47.000.

Sparčiai kylanti IT sritis tapo paskata didėti visam paslaugų sektoriui, nekilnojamojo turto rinkai ir daugeliui kitų ekonominės veiklos šakų. Pastebimas skirtumas tarp miestų, kurie patrauklūs sektoriaus plėtrai, ir miestų, kuriuose informacinių technologijų bendruomenė nesiformuoja. Miestuose, kuriuose aktyvus IT sektorius, ženkliai aktyvesni paslaugų bei nekilnojamojo turto sektoriai.

Lengvai atėję gali nesunkiai ir išeiti?

Tokia veržli plėtra yra sulaukusi ir tarptautinio dėmesio. Štai, Estijos centrinio banko vadovas Madis Mulleris, kalbėdamas viešai, ne kartą atkreipė dėmesį į augantį Lietuvos IT sektorių bei aktyviai jame dalyvaujančius imigrantus iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Atkreipti dėmesį tikrai yra į ką: per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą atvyko 120.000  imigrantų. Didžioji dalis - iš Ukrainos (45.000) ir Baltarusijos (30.000). Didžioji dalis šių asmenų įsiliejo į darbo rinką, perka prekes ir paslaugas, moka mūsų šalyje mokesčius.

Žinoma, tik dalis iš į Lietuvą atvykusių migrantų dirba IT srityje. Vis dėlto galime neabejoti atvykstančių bendrovių ir jų darbuotojų indėliu į šalies ekonomiką ir jos augimą.

Čia būtų galima konstatuoti, kad yra nepaprastai malonu, jog aukštos kvalifikacijos specialistai ir didelę pridėtinę vertę kuriantis verslas savo veiklai renkasi būtent mūsų šalį ir kad šie atvykėliai reikšmingai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Galėtume paploti sau per petį ir grįžti ruoštis žiemos šventėms. Bet žvilgsnis į šias mūsų šalies ekonomiką kildinančias „mieles“ turėtų skatinti ne tik džiūgauti, bet ir susimąstyti, ko valstybei derėtų imtis, kad minėtas kilimas vyktų ir toliau.

Turime atsiminti, kad dideliais atlyginimais ir aukšta kuriama pridėtine verte išsiskiriantis sektorius yra nepaprastai mobilus. Šiandien į Lietuvą atvykę specialistai gali nesunkiai persikelti į kitą šalį, kurioje geresnis klimatas, patrauklesnė mokestinė aplinka ar požiūris į imigrantus palankesnis.

Taigi tam, kad išlaikytume sektoriaus augimo tempą, privalome kurti patrauklią migracijos politiką, rūpintis ir atvykstančių, ir čia jau dirbančių specialistų gyvenimo sąlygomis, fizine ir socialine infrastruktūra, gerinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių asmenų ir verslų mokestinę aplinką. 

Išmaniai pasinaudodami susiklosčiusiomis geopolitinėmis aplinkybėmis Lietuvoje galime sukurti vieną galingiausių pasaulyje IT verslo centrų, naująjį Europos Silicio slėnį. Padarykime viską, kad taip ir nutiktų.

Komentaro autorius– Rolandas Valiūnas, Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas