Rinkos suabejojo JAV ekonomikos atsparumu
Remiantis naujausiais duomenimis, vartotojų pasitikėjimas netikėtai smuko, o verslo apklausos parodė mažėjančius užsakymus, darbuotojų mažinimą ir augančias produkcijos kainas. Atlantos federalinio rezervo BVP prognozavimo modelis, dar neseniai rodęs spartų augimą, dabar prognozuoja ryškų pirmo metų ketvirčio JAV ekonomikos susitraukimą.
Prekybos karai tampa realybe
Ką tik įsigalioję didesni muitai Kanadai, Kinijai ir Meksikai dar nespėjo padaryti tiesioginės žalos, tačiau jau dabar matomas netiesioginis jų poveikis. Nuo balandžio turėtų įsigalioti ir 25% muitai prekėms iš ES. Įmonės, siekdamos apeiti naujus mokesčius, skuba importuoti prekes iš anksto – JAV prekybos deficitas sausį pasiekė 130 mlrd. USD ir tapo rekordiniu.
Importas iš Kinijos, ES, Meksikos ir Kanados sudaro apie du trečdalius viso JAV importo. Įsigaliojus papildomiems muitams efektyvus importo apmokestinimas pasiektų aukščiausią lygį nuo 1940-ųjų. Analitikų skaičiavimais, importuojamų prekių brangimas gali sumažinti JAV BVP vienu proc. punktu šįmet ir tiek pat padidinti infliaciją.
Rinkos ilgai ignoravo muitų poveikį ekonomikai, manydamos, kad jie yra tik derybų įrankis. Tačiau tarifų sprendimų lavina verčia permąstyti šią prielaidą. Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ nuo vasario viduryje pasiekto piko jau nusmuko 9% ir sugrįžo į priešrinkiminį lygį.
Sąmyšis institucijose
Daug neapibrėžtumo ir dėl vyriausybės išlaidų. Elono Musko vadovaujamas Valstybės efektyvumo departamentas (DOGE) agresyviai stabdo finansavimo programas, atleidžia federalinius darbuotojus ir paralyžiuoja institucijų darbą.
Tuo metu kongrese patvirtintas biudžeto projektas numato socialinių išlaidų karpymą tam, kad atsirastų erdvės naujiems mokesčių mažinimams. Planuojama pratęsti pirmosios D. Trumpo kadencijos mokestines lengvatas ir dar labiau sumažinti pelno mokesčius. Nors tai palanku akcijų rinkoms, tačiau regresyvus biudžetas gali neigiamai paveikti vartotojus, kurie yra JAV ekonomikos variklis.
Didėjantis biudžeto deficitas reiškia didesnį pinigų įliejimą į ekonomiką, o tai skatina vartojimą, pelnus ir akcijų kainas. Tačiau jei fiskalinė politika bus pernelyg ekspansyvi, gali atsinaujinti infliacinis spaudimas.
Naujos galimybės Europoje?
Rinkose vyravusį entuziazmą keičia atsargumas – JAV akcijų indeksai nubraukė visą po rinkimų užfiksuotą augimą. Prasti ekonominiai duomenys skatina kalbas apie artėjančią recesiją, o investuotojai gręžiasi į saugesnius aktyvus. Rinkos vis labiau tikisi, kad FED bus priverstas sparčiau mažinti palūkanas. Vyraujant lūkesčiams dėl silpnėjančios paklausos, pinga ir nafta.
Ar JAV ekonomika tikrai lėtėja, paaiškės artimiausiais mėnesiais. Tikėtina, kad dėl chaotiškos administracijos politikos matysime laikiną augimo sulėtėjimą. Tuo metu Europoje galima įžvelgti daugiau pozityvumo – Europos Komisija ir Vokietija skelbia planus didinti investicijas į gynybą ir infrastruktūrą. Tai gali suteikti reikiamą postūmį tiek ekonomikai, tiek akcijų rinkoms. „STOXX 600“ nuo metų pradžios jau paaugo beveik 6%, o jei viešosios investicijos bus didinamos sparčiau, ši tendencija gali tęstis.
Nuo 2008 m. krizės viena sėkmingiausių investavimo strategijų buvo dėmesį ir investicijas sutelkti į JAV rinką. Šių metų pradžia skatina apsvarstyti ir likusio pasaulio rinkas kaip alternatyvą.
Komentaro autorius – Vytenis Šimkus, „Swedbank“ investavimo strategas
