Įžvalgos Pasaulinis obligacijų išsipardavimas – galimybės investuotojams Nors centriniai bankai tęsia bazinių palūkanų mažinimo ciklą, ilgesnio laikotarpio skolinimosi kaina kopia į viršų. Daugelyje šalių 30 metų obligacijų pajamingumas šturmuoja seniai matytas aukštumas. Valstybių skolinimosi kainą didinančių priežasčių – apstu. Tai lemia iššūkių valstybių biudžetams, bet ir atveria pamirštų galimybių investuotojams. 1
Įžvalgos Kiek gali silpnėti USD? Žvelgiant į akcijų rinkas net nebematyti ženklų, kad balandį vyko nuodugni kainų korekcija. JAV administracijai atsitraukus nuo dalies muitų ir pasiekus prekybos „paliaubas“ su Kinija, optimizmas greitai vėl užplūdo rinkas. Tačiau ne viskas grįžo į senas vėžes – USD nuo metų pradžios susilpnėjo apie 10%, ir kyla rimtų svarstymų, kad ši tendencija gali tęstis. Atnaujinta
Įžvalgos Rinkos suabejojo JAV ekonomikos atsparumu Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose finansų rinkos sutiko su euforija, o akcijų kainas į dar didesnes aukštumas pasiuntė lūkesčiai dėl mokesčių mažinimo ir biurokratinių suvaržymų atlaisvinimo. Investuotojų optimizmas išgaravo susidūrus su politine realybe. Prekybos konfliktai, nuviliantys ekonominiai duomenys ir išaugęs neapibrėžtumas ėmė signalizuoti apie tikėtiną didžiausios pasaulio ekonomikos recesiją. 1
Įžvalgos V. Šimkus. Trys pavojai ekonomikos atsigavimui Šie metai atnešė spartesnio ekonomikos atsigavimo viltį. Energijos šokas išsikvėpė, o infliacija atsitraukė, taip atgaivindama gyventojų perkamąją galią. Vyrauja vis tvirtesnis įsitikinimas, kad centriniai bankai jau tuoj tuoj pradės mažinti palūkanas. Gerėja lūkesčiai, o finansinio turto kainos siekia vis naujas aukštumas. Pramonės sektorius, kuris praleido pastaruosius metus recesijoje, siunčia vis daugiau atsigavimo signalų. Atrodo, kad susiklosčiusios visos sąlygos minkštam ekonomikos nusileidimui ir greitam jos pakilimui, tačiau, kaip visada, yra rizikų, kurios gali sujaukti geras prognozes.
Įžvalgos V. Šimkus. Verslo ciklo kalneliai ir nuokalnės Nors pastarieji keleri metai nepašykštėjo makroekonominių sukrėtimų, trys Baltijos šalys neblogai susitvarkė su iššūkiais, vertinant visos Europos kontekste, o Lietuvai nuo 2019 m. pavyko augti sparčiausiai. Paprastai Baltijos valstybių verslo ciklas būdavo itin sinchronizuotas, tačiau pastaraisiais metais pradėjo ryškėti ir skirtumai ? ką jie rodo?
Įžvalgos V. Šimkus. Nepavydėtina Europos centrinio banko padėtis Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios ? beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą.
Įžvalgos V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, rublio kursas grįžo į vasario mėnesio lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia.
Verslo aplinka Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? Migla dėl Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas praktiškai neturi jokių galimybių gauti pritarimo JK bendruomenių rūmuose. Europos Teisingumo Teismas pirmadienį įnešė dar daugiau nežinomybės, paskelbęs išaiškinimą, kad JK gali vienašališkai atšaukti „Brexit“ procesą. Šiuo metu visi scenarijai yra tikėtini, tad ką kiekvienas iš jų galėtų reikšti Lietuvos ekonomikai?