Europa Donaldo Trumpo taikiklyje

Jų nerimas pagrįstas – D. Trumpas kelia egzistencinę grėsmę Europai trejopai. Pirma, jis reikalauja Europos prisiimti visą atsakomybę už savo gynybą – daugeliui politinių lyderių tokį reikalavimą sunku suvokti. Nuotoliu iš Vašingtono skaitytoje kalboje D. Trumpas vėl ragino Europos vyriausybes didinti gynybos išlaidas iki 5% BVP. Daug ES šalių, pavyzdžiui, Italijai, sunkiai sukrapštant 2%, kuriuos pasižadėjo skirti prezidento pareigas einant Barackui Obamai, akivaizdu, kodėl D. Trumpo reikalavimas yra toks didelis nerimo šaltinis.

Antra, D. Trumpas atrodo pasiryžęs ištesėti grasinimus įvesti visuotinius muitus, kurie suduotų triuškinamą smūgį Europos eksportuotojams, vis įnirtingiau konkuruojantiems su Kinija. Iš D. Trumpo retorikos atrodo, kad atskiros šalys galbūt galės derėtis dėl mažesnių muitų, tačiau, turint galvoje jo istoriją su kampanijos pažadais, vargu ar tai išsipildys. Atšaukęs buvusio prezidento Joe Bideno atvirų sienų ir įvairovės, lygybės ir įtraukties politikas, toliau, matyt, jis, nepaisydamas plataus ekonomistų nepritarimo, įves „gražius“ muitus.

D. Trumpo pasiūlyti muitai ypač paveiktų didžiausią Europos ekonomiką – Vokietiją. Po dvejų recesijos metų eksportu grįstas Vokietijos augimo modelis atrodo silpstąs. Jei JAV vadovas įves didelius importo muitus vokiškoms prekėms, Vokietijos greičiausiai lauks treti recesijos metai.

Europai būtų įprasta atsukti kitą skruostą, nes muitus taikanti šalis dažnai nukenčia labiausiai. Bet pamėginkite tą paaiškinti rinkėjams. Kai tikėtina, kad pasyvumas šalyje bus įvertintas kaip silpnumo ženklas, gali būti neįmanoma atsispirti pagundai reaguoti į D. Trumpo bauginimus ir smogti atgal.

Galima tik spėlioti, koks būtų tokios akistatos rezultatas. D. Trumpas, amžinai teigiamą Europos prekybos su JAV balansą laikantis aiškiu nesąžiningos konkurencijos įrodymu, nenusileis. Nesvarbu, jog dauguma ekonomistų tvirtina, kad prekybos perteklių iš esmės lemia europiečių noras investuoti į JAV turtą, kuris lig šiol nepertraukiamai davė daugiau grąžos nei Europoje ir, daugelio nuomone, pirmaus ir toliau.

Trečia, D. Trumpui ketinant stiprinti Amerikos energijos pasiūlą, Europos žaliasis judėjimas atsiduria sudėtingoje padėtyje. Energijos kainos Europos Sąjungoje keliskart didesnės nei JAV, daugiausia dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir bloke sparčiai vykdomos brangiai kainuojančios žaliosios pertvarkos. Dėl didelių energijos kainų ES pramonei vis sunkiau likti konkurencingai, ypač svarbiausiuose besiformuojančiuose sektoriuose, tokiuose kaip dirbtinis intelektas.

Ką Europai daryti? Pirmiausia, politikos formuotojai turi nesiblaškyti ir neleisti chaotiškai D. Trumpo politikai atitraukti nuo jų prioritetų. Iš jų svarbiausias – rasti būdų, kaip sumažinti energijos kainas. Mažo masto branduolinės technologijos gali būti žingsnis tinkama linkme.

Be to, D. Trumpo klimato kaitos neigimas ir „gręžk, vaikeli, gręžk“ darbotvarkė meta rimtą iššūkį Europos Sąjungai, kuriai jau gresia nugrimzti į geopolitinę užmarštį. Žavu, kad Europa taip rūpinasi švaria energija, bet jos vienos pastangos menkai tepaveiks visuotinį atšilimą, ypač tol, kol Kinija ir Indija generuoja apie 60% elektros energijos iš anglių. Norėdama įtikinti kitas šalis sekti jos pėdomis, Europa turi įrodyti, kad gali būti ir žalia, ir konkurencinga, antraip ji taps pamokoma istorija.

Su D. Trumpo grasinimais ir augančia Kinijos konkurencija susiduriančioms Europos vyriausybėms praverstų tramdyti savo užsidegimą reguliuoti. Kaip sakoma, „JAV išranda, Kinija kopijuoja, o Europa reguliuoja“.

JK iždo kanclerė Rachel Reeves pagrįstai įžvelgia galimybę pagerinti šalies augimą mažinant reguliavimą. Tačiau Jungtinei Karalystei bus sunku augimą atkurti, jei ES valstybės narės, ypač Prancūzija, neatidės į šalį menkų nuoskaudų ir nepasiūlys Norvegijos tipo prekybos susitarimo. Toks susitarimas būtų abipusiškai naudingas: Europai reikia JK finansų sektoriaus, o JK bendrovėms – prieigos prie Europos rinkų.

Net jei Europa imsis šių žingsnių, tvarkytis su D. Trumpu bus sunku. Kad turėtų nors kokių šansų, ES šalys turi suvokti, kad dabartinio negalavimo šaknys kur kas gilesnės. Ne tiek svarbu, kad D. Trumpas perrinktas – Europos vyriausybės turi spręsti esmines ekonominės stagnacijos priežastis.

Be abejo, reikia pagirti Europą, kad ji bando imtis spręsti klimato kaitos problemą ir pažaboti technologijų sektoriaus įtaką. Galbūt, bėgant laikui, JAV ir Kinija pastebės progresyvios ES politikos vertę ir paseks jos pavyzdžiu. Tačiau, jei Europos pavyzdys jų neįtikins, greičiausiai prisitaikyti teks Europai. Nesėkmės atveju Europos Komisija gali tapti panaši į Los Andželo priešgaisrinę tarnybą – paknopstom mėginančią suvaldyti žalos jau pridariusį gaisrą.

 Komentaro autorius – Kennethas Rogoffas,  Harvardo universiteto ekonomikos ir viešosios politikos profesorius

Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2025 m.