Dirbtinio intelekto istorijoje – „Sputniko momentas“?

Sausio 20 d. pasirodžius „DeepSeek-R1“ modeliui, lustų gamintojos „Nvidia“ akcijų kaina staigiai krito, taip pat smarkiai sumažėjo ir kitų technologijų bendrovių vertinimas. Kai kurie įvykį pavadino „Sputniko momentu“ Kinijos ir Amerikos dirbtinio intelekto (DI) varžybose. Galbūt Amerikos DI pramonei reikėjo tokio spyrio, bet nutikimas išryškina kelis sudėtingus klausimus.

JAV technologijų pramonė masiškai investuoja į DI. „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad „didžiosios technologijų įmonės, korporacijos ir komunalinių paslaugų įmonės ketina skirti apie 1 trln. USD kapitalo sąnaudų dirbtiniam intelektui“. Tačiau daug apžvalgininkų, tarp jų ir aš, jau seniai abejojame, ar Jungtinėse Amerikos Valstijose DI plėtojamas ir į jį investuojama tinkamai.

Didžiausioms bendrovėms laikantis tos pačios formulės (tiesa, „Meta“ šiek tiek išsiskiria plėtodama iš dalies atviro kodo modelį), DI pramonė, regis, viską stato ant vienos kortos. Visos iki vienos JAV technologijų bendrovės temato mastą. Remdamosi kol kas neįrodytais „masto dėsniais“, jos mano, kad, norint pasiekti dar geresnių galimybių, modeliams tereikia dar daugiau duomenų ir skaičiavimo galios. Kai kurios netgi tvirtina, kad „viskas, ko reikia, yra mastas“.