Lietuvos konkurencinio pranašumo paieškos

Visgi tai savaime negarantuos investicijų proveržio, nes efektyviai veikiantis žaliasis koridorius, kaip rodo regiono šalių praktika, tampa būtinybe ir įprasta investicinės aplinkos higiena. Šalies konkurencingumui sustiprinti svarbu kelti didesnę ambiciją.

Poveikis ekonomikai – reikšmingas, bet iššūkių netrūksta

Ne vienus metus Lietuvoje sėkmingai veikianti žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems investiciniams projektams numato konkurencingesnes mokestines paskatas ir mažina administracinę naštą tiek vietos, tiek užsienio investuotojams. Šiais metais šis paslaugų paketas stambioms investicijoms „Investuotojų forumo“ pripažintas kaip metų sprendimas verslo aplinkai gerinti.

Nuo žaliojo koridoriaus starto 2021 m. svarbių valstybei projektų statusą yra gavę 18 projektų, iš kurių 13 –  vietos investuotojų projektai. Bendra investicijų suma siekia kiek daugiau nei 1,5 mlrd. Eur, o sukurtų darbo vietų skaičius – 4.897. Svarbu pažymėti, kad tik penktadalis šių projektų įgyvendinami Vilniaus apskrityje, likusi dalis – regionuose. Tokiu būdu žaliasis koridorius įgyvendina nuo pat pradžių jam keltą tikslą kurti darbo vietas regionuose ir vystyti jų plėtrą Lietuvoje. 

Nors žaliojo koridoriaus poveikis šalies ekonomikai ir regionams – reikšmingas, „Teltonikos“ ir kitų investuotojų istorijos parodė, kad investuotojai susiduria su teisinio reguliavimo ir biurokratinio požiūrio keliamais iššūkiais. Todėl natūralu, kad biurokratinės naštos mažinimas bus vienas pamatinių darbą pradėsiančios Vyriausybės prioritetų. Tikslas – savalaikis ir sveikintinas, tačiau siekiant investicijų proveržio šalyje, vien sklandaus žaliojo koridoriaus veikimo neužteks, nes kitų šalių praktika rodo, kad tai – tik investicinės aplinkos higiena.

Mūsų regione žaliasis koridorius – įprasta praktika ir būtinybė

Atsižvelgiant į aplinkinių valstybių įgyvendinamus sprendimus efektyviai veikiantis žaliasis koridorius stambiems investiciniams projektams tampa ne papildomu konkurenciniu pranašumu, o būtinąja sąlyga, siekiant pritraukti investicijas.

Latvijoje investuotojams taip pat siūlomas žaliojo koridoriaus paslaugų paketas, kuris perpus sutrumpina administracinių procedūrų laiką dėl teritorijų planavimo, leidimų gyventi ir supaprastina užsienio talentų pritraukimą, palyginti su įprasta situacija. Latviai projektui suteikia žaliojo koridoriaus statusą, jei investicija nukreipiama į vieną iš prioritetinių sektorių: sumani specializacija, statyba, transportas ir logistika, atsinaujinantys energijos ištekliai, ir investicija siekia ne mažiau kaip 5 mln. Eur (Rygoje – 10 mln. Eur), sukuriama ne mažiau kaip 75 naujų darbo vietų (Rygoje – ne mažiau nei 100).

Tiesa, nors Latvija žaliojo koridoriaus statusą suteikė daugiau projektų nei Lietuva, tačiau jų rezultatai – kuklesni. 2021–2023 m. prioritetinių projektų statusas Latvijoje suteiktas 25 įmonėms, kurių bendra investicijų suma siekia kiek daugiau nei 308 mln. Eur, sukurta daugiau nei 1.150 darbo vietų.

Svarbu tai, kad latviai siekia iš esmės patobulinti šio mechanizmo veikimą. Šių metų pradžioje Ekonomikos ministerijos pristatytais žaliojo koridoriaus patobulinimais įtraukiami ir vietos investuotojai, taip pat siekiama sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų apimtis, sudarant sąlygas investuotojams testuoti inovatyvius produktus, technologijas ir paslaugas reguliacinių smėliadėžių (angl. regulatory sandboxes) pagalba. Su atnaujintu žaliuoju koridoriumi siekiama kasmet paremti 10–11 didelių investicinių projektų Latvijos regionuose, užtikrinant eksporto padidėjimą bent 130 mln. Eur per metus ir sukuriant ne mažiau nei 600 naujų darbo vietų.

Estija irgi neatsilieka – savo konkurencingumą siekia stiprinti, sukurdama žaliąjį koridorių aukštos pridėtinės vertės investicijoms. Dar šių metų pradžioje Estijos Ekonomikos ir informacinių technologijų ministerija pristatė analizę, kurioje pabrėžiama žaliojo koridoriaus didelė pridėtinė vertė užsienio investicijoms, siekiant palengvinti jų pritraukimą į Estiją.

Estijos planuose – teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo, žemės eksploatavimo ir atitinkamų leidimų procedūrinių veiksmų supaprastinimas. Iš viso buvo parengta 16 reguliacinių ir 8 nereguliaciniai pasiūlymai dėl teisės aktų keitimo, praktikoje iš esmės supaprastinant investuotojų įsisteigimo galimybes.

Šiaurės šalys taip pat žengia panašiu keliu. Tik Suomija pasirinko kiek kitokį – sektorinį: išskirtinai remti žaliąsias gamybines investicijas ir skatinti žaliąją transformaciją. 2023–2026 m. laikotarpiu investiciniams projektams, susijusiems su atsinaujinančia energija, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio vandenilio gamyba, pramonės elektrifikavimu, anglies dioksido surinkimu ir panaudojimu bei baterijų pramone, leidimai dėl įsisteigimo gali būti išduodami prioritetine tvarka.

Be kita ko, nuo 2025 m. Suomijoje įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią bus leidžiama žaliosios pramonės projektams apeiti tradicinius teritorijų planavimo reikalavimus, jei jie atitinka poveikio aplinkai vertinimus ir tam tikrus kitus kriterijus. Nuo 2026 m. pradžios šios ir kitos leidimų išdavimo iniciatyvos bus koordinuojamos per naują vieno langelio principu veikiančią leidimus išduodančią instituciją. Sujungdama leidimų paraiškas į vieną skaitmeninį procesą, naujoji institucija siekia gerokai paspartinti leidimų patvirtinimo terminus.

Svarbu kelti didesnę ambiciją

Šie regiono šalių pavyzdžiai iliustruoja, kad žaliasis koridorius tampa investicinės aplinkos higiena, skiriasi tik akcentai, kuriems jos teikia pirmenybę, ir Lietuva tikrai neturi išskirtinio pranašumo, taikydama šią priemonę. Todėl Lietuvos konkurencinio pranašumo paieškos neturėtų apsiriboti vien sklandžiu žaliojo koridoriaus veikimu – reikia ieškoti ambicingesnių sprendimų.

Ir vienas iš įkvėpimo šaltinių ambicijai pakelti – ne tik greičio, bet ir kitų verslui kylančių iššūkių, pavyzdžiui, kvalifikuotos darbo jėgos, patikimų tiekimo grandinių ar žaliavų sprendimas, praplečiant jau esamą žaliojo koridoriaus paslaugų paketą. Tai padėtų sustiprinti Lietuvos konkurencinį pranašumą tiek vietos, tiek užsienio investuotojų akyse.

Komentaro autorė – Aira Paliukėnaitė, „Investuok Lietuvoje“ žaliosios ekonomikos ir inovacijų ekspertė