„Teltoniką“ išgirdo, o kas apgins smulkųjį verslą

Ne vienas verslo savininkas ir vadovas galėtų pateikti aibę pavyzdžių, kaip šiame sektoriuje veikiančios įmonės (ir dažnai!) susiduria su, švelniai tariant, nemoderniais biurokratiniais procesais, kurie stabdo jų augimą ir inovacijas, taip pat dažnu atveju lemia įmonių pasitraukimą iš verslo. Šiomis dienomis stebime, kaip aukščiausios valstybės pareigūnės ir pareigūnai gelbėja vieną konkretų stambaus verslo projektą.

Tačiau ar tai yra sisteminis veikimas, orientuotas į visos verslo ekosistemos gerinimą, ar vieno, stambaus verslo  projekto gelbėjimas („gaisro gesinimas“, grynoji mikrovadyba, tiesioginis konkretaus atvejo valdymas, lygesnių tarp lygių rėmimas ar pan.). Iš to kyla du klausimai: ar panašus biurokratinio kenkimo valstybės interesams atvejis neatsikartos kitais atvejais ir kur rasti veiksmingą pagalbą įvairiems mažesnio verslo atstovams?

Biurokratijos problema

Smulkieji verslai susiduria su administracinėmis kliūtimis, kurios prasideda nuo stringančių procesų valstybinėse institucijose iki dokumentų atmetimų dėl smulkmenų, pavyzdžiui, netinkamai įrašyto taško ar kablelio ir nelanksčiu institucijų požiūriu taisant smulkius neatitikimus ir juos suabsoliutinant, dėl ko atmetami prašymai, verslai šalinami iš konkursų.

Šių problemų sprendimas vyksta per ilgai trunkančius teisminius procesus, tačiau teismai smulkioms įmonėms dažnai tampa tik dar viena užsitęsusia kova, eikvojančia laiką ir išteklius. Kartais verslai skolinasi, kad bent jau sulauktų teismo išvados. Nuo to nukenčia ir įmonės veikla, ir biudžetas, būna, kad teisminiai ginčai baigiasi bankroto procedūromis.

Tokios situacijos stabdo SVV plėtrą ir inovacijas, o didžiųjų verslo interesų dominavimas neretai apsunkina konkurencingumą. Įsivaizduokite, kiek daugiau galėtų pasiekti verslas, o valstybė gauti daugiau įplaukų į biudžetą, jei administraciniai procesai būtų lankstesni ir neignoruotų sveiko proto. Taip pat kiek pasiektų abi šios šalys, jeigu SVV turėtų stiprią instituciją, kuri operatyviai spręstų jų ginčus be institucijų vilkinimo, profesionaliai atstovautų jų interesams centrinėje valdžioje ir rengtų pasiūlymus, kaip sistemingai modernizuoti nelanksčius biurokratinius procesus. 

Sprendimas smulkiojo verslo iššūkiams

Ne sykį esu kartojusi, kad ombudsmeno institucija galėtų veikti kaip nepriklausomas arbitras tarp verslo ir valdžios. Ji ne tik spręstų skundus dėl administracinių trukdžių, bet ir aktyviai stebėtų, ar teisės aktai bei procedūros nėra išteklius eikvojanti administracinė našta SVV ir atstovautų jam centrinėje valdžioje.

Pakalbėkime, kaip ombudsmenai pakeitė kitas šalis.

Lenkijoje SVV vaidina esminį vaidmenį. Ombudsmeno institucija užtikrina, kad smulkios įmonės būtų apsaugotos nuo stambių interesų dominavimo ir administracinių kliūčių. Ši strategija leido Lenkijai ne tik sėkmingai įveikti ekonomines krizes, bet ir padidinti investicijas į šalies infrastruktūrą bei gynybą.

Airijos ombudsmenas greitai ir veiksmingai sprendžia skundus, taip užtikrindamas didesnį verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, geresnį viešąjį administravimą. Priminsiu – šiuo metu Airija turi biudžeto perteklių.

Pagrindiniai Ombudsmeno uždaviniai:

1. Greitas ginčų sprendimas: Ombudsmenas galėtų sumažinti teisminių procesų poreikį, užtikrinant greitą ginčų su valstybinėmis institucijomis sprendimą.
2. Administracinių procedūrų supaprastinimas: Ombudsmenas peržiūrėtų biurokratines taisykles ir siūlytų sisteminius jų supaprastinimo būdus.
3. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Ombudsmeno veiksmai galėtų skatinti sisteminį bendradarbiavimą tarp institucijų.
4. SVV interesų atstovavimas politikos procese: Ši institucija galėtų tapti galingu balsu politikos formavimo procese, atstovaujančiu SVV interesams.

SVV ateitis

Ne kartą esu išsakiusi Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos lūkesčius šalies valdžiai – taip pat ir naujai išrinktai.

Priminsiu, kad pirmiausiai SVV prašo, jog būtų suvienodinta minimali alga ir neapmokestinamasis pajamų dydis. Dar labai svarbu pakelti pridėtinės vertės mokesčio ribą (PVM), kad patys smulkiausi netaptų PVM mokėtojais.

Taryba nuolat pabrėžia, kad smulkiam verslui ginti ypač reikalinga ombudsmeno institucija. Iš tiesų ją įkurti reikėjo jau vakar.

Dėl pečius slegiančios biurokratinės naštos SVV trūksta galimybių sparčiau vystytis, spręsti ginčus ir prisidėti prie šalies ekonomikos klestėjimo. Lietuvos ūkis, stipriai paremtas SVV, įgautų dar didesnį konkurencinį pranašumą regione, o įvairiausių administracinių kliūčių mažinimas taptų tikra Lietuvos pažangos dalimi.

Ar mus išgirdo, sužinosime, kai pamatysime naują valdančiųjų koalicijos ir Vyriausybės programą. Kai valdantieji imsis realių veiksmų susijusių su SVV plėtra, pamatysime, kiek tie mūsų lūkesčiai buvo svarūs ir svarbūs. 

Komentaro autorė – Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė