Mišką kerta, reikalavimų skiedros lekia
ES reglamentas turėjo įsigalioti jau kitąmet, tačiau Europos Komisija (EK) siūlo startą nukelti į 2026 m. pradžią. Tačiau tam pritarti dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Europos Taryba.
Minėtas reglamentas iš įmonių, tiekiančių produktus Bendrijos šalims ar importuojantiems į šias šalis, pareikalaus tiekimo grandinės analizės, parodančios, kad produkto gamybai nebuvo alinami ar naikinami miškai.
Nors dokumente akcentuojamas jautienos, kakavos, kavos, palmių aliejaus, sojų ir medienos importas, reglamento įtaką pajus ne vien importuotojai. Netiesiogiai tai atsilieps ir kitiems. Tarkim, spaustuvėms – dėl medienos, kuri naudojama popieriui gaminti. Arba galvijų augintojams. Arba kosmetikai, muilui, konditerijos ar kitiems gaminiams, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus.
Specialistai aiškina: nors reglamento tikslas yra apsaugoti atogrąžų miškus, jis taip pat skirtas viso pasaulio miškų apsaugai. Todėl, pavyzdžiui, Lietuvos galvijų augintojai turės įrodyti, kad ganyklos ir vietos, kur laikomi galvijai, nebuvo įrengtos sunaikintų miškų žemėje.
Miško sunaikinimu laikoma, kai miško plotas, nukirtus medžius, pradedamas naudoti žemės ūkio veiklai, t. y. kai miško paskirtis yra keičiama į žemės ūkio paskirtį. Tiesa, jei iškirsta miško teritorija naudojama infrastruktūros plėtrai, kariniams poligonams ar kitai ne žemės ūkio veiklai, tai miškų naikinimu laikoma nebus. Reglamento netaikys ir miškui, iškirstam iki 2020 m. gruodžio 31 d.
„Daugiau sunkumų įgyvendindamos reglamento reikalavimus turės bendrovės, įvežančios produktus iš didelės miškų naikinimo rizikos šalių. Ar turinčios sudėtingas produktų tiekimo grandines, nes teks užtikrinti teikiamo produkto gamybai naudotos žaliavos atsekamumą iki pat jos užauginimo ar pagaminimo vietos“, – aiškina Donatas Vaikasas, Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas.
Ar yra vilčių, kad dėl to Lietuvos maisto pramonėje bus mažiau naudojama palmių aliejaus? Kai kurie gamintojai suskubo nurodyti, kad jos ėmė naudoti sertifikuotą palmių aliejų, gaunamą iš kontroliuojamų plantacijų.
AM duomenimis, 2022 m. Lietuvos įmonės iš ne ES šalių importavo prekių ir produktų, susijusių su naujuoju reglamentu (jautienos, kakavos, kavos, palmių aliejaus, sojų ir medienos), už 725 mln. Eur – tai yra apie 1,1% Lietuvos BVP.
Įsigaliojus reglamentui, į šalį įvežant kavos ar kakavos pupeles, ant kiekvieno maišo reikės augintojų prašyti nurodyti koordinates, kur šios kavos pupelės buvo užaugintos. Taip pat pateikti deklaracijas, kad kavos krūmams sodinti nebuvo iškirsti miškai. Šios deklaracijos bus tikrinamos tuo kruopščiau, kuo didesnė rizika kils šalims, kuriose pupelės auginamos. Galima numanyti, kad viename kavos maiše gali būti pupelių, surinktų iš daugiau nei vienos vietovės, todėl užduotis nebus paprasta.
Medienos „keliai“ bus dar sudėtingesni: pavyzdžiui, kai į lentpjūvę atvyksta sunkvežimiai su skirtingais medienos kilmės dokumentais. Bet lentpjūvėse mediena rūšiuojama, sujungiama į naujas partijas, kurios siunčiamos perdirbti. Taip gaunamos lentos su keliomis dešimtimis skirtingų kilmės dokumentų. Gamybininkai nesupranta, ar tuomet prie kiekvienos lentos teks pridėti atitinkamus sertifikatus?
Jau dabar aišku, kad deklaracijų skaičius visoje tiekimo grandinėje iki pat galutinio gaminio augs, pradedant medinių namų ar baldų statyba ir baigiant spintų, į kurių sudėtį įeina medienos plokštės, fanera, medžio masyvas ir pan., gamyba.
Tiesa, anot ministerijos atstovo, reglamente numatyti ir reikalavimų palengvinimai mažoms bei vidutinėms įmonėms, taip pat įmonėms, kurios produktus tiekia ES ar eksportuoja iš mažos miškų naikinimo rizikos šalių.
Beje, dėl mėginimo atidėti reglamento įsigaliojimą EK gavo pylos: Europos socialdemokratai apkaltino Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen nukrypus nuo aplinkosaugos politikos, rašo „Politico“.
ES skaičiuoja, kad, nesiėmus jokių teisinių priemonių, iki 2030 m. miškų kirtimas išaugtų iki maždaug 248.000 ha per metus.
Mėginantieji išsisukti nuo reglamento reikalavimų sulauks baudų – jos bus proporcingos padarytai žalai aplinkai ir prekių ar produktų vertei. Baudos turės būti ne mažesnės kaip 4% įmonės metinės apyvartos ES. Tačiau kiekviena Bendrijos narė parengs savo sankcijų paketą. Beje, įsigaliojus reglamentui, bus tikrinamos ne visos įmonės, o pasirinktinai.
Verslininkai tikina, kad minėtas dokumentas yra ir sudėtingas, ir „storas“: vien pristatymas apima 300 puslapių. Vien tai perskaityti reikia laiko, įsigilinti į reikalavimus – dar daugiau. Net ir tie verslininkai, kurių įmonėse atsekamumo sistema jau sukurta ir sėkmingai veikia, tikina, kad naujus reikalavimus įgyvendinti bus gana sudėtinga ir tai sukurs papildomą naštą.
Todėl nekeista, kad Aplinkos ministeriją užplūdo užklausos, daugiausia – iš medienos pramonės, baldų gamintojų, spaustuvių ir leidybos sektoriaus bei stambių mažmeninės prekybos tinklų.
Nors, regis, nepuolama kvestionuoti miškų išsaugojimo reikšmės, verslas norėtų sulaukti daugiau pagalbos iš atitinkamų institucijų, kad sugebėti geriau ir laiku pasiruošti naujo reglamento startui. Aplinkos ministerija teigia organizuojanti seminarus ir konsultacijas, žada ieškoti papildomų galimybių palengvinti reglamento reikalavimų įgyvendinimą. Galbūt ministerijos specialistai iki įsigaliojant reglamentui galėtų sukurti sistemas, palengvinančias deklaravimą, sumažinančias popierizmo naštą.
