Kas nori daugiau valdininkų?
Socialdemokratų pritarimas, prisimenant liūdnai pagarsėjusias „lesyklėles“, dar gali būti suprantamas – galbūt atėjo laikas atsilyginti opozicijoje „kentėjusiems“ partijos nariams. Tačiau sunku suvokti, kodėl pramonininkams, visomis išgalėmis besipriešinantiems mokesčių didinimui (na, gal išskyrus tuos, kuriuos sumoka vartotojas), prireikė daugiau valdininkų?
O gal manoma, kad naujai ministerijai išlaikyti nereikės daugiau pinigų? Ar darbo rinka tokia dosni pasiūlymų, kad iš jos galima dalį nusemti tam, kad būtų papildytas viešojo valdymo aruodas? Tad iš kur tas entuziazmas, kurį Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, išsako žodžiais „labai palaikome prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą įsteigti regionų ministeriją, kuri rūpintųsi subalansuota regionine plėtra“?
Verslo organizacijos vadovas pabrėžia, kad būtina keisti senus teisės aktus, kurie apsunkina senų gamyklų paskirties keitimą. Anot jo, verslai susiduria su kliūtimis norėdami perkelti gamybą iš didmiesčių, kur darosi per brangu vystytis toliau, į regionus, kur sąlygos būtų palankesnės ir kur tai galėtų gaivinti regioninę ekonomiką.
Tačiau ar tam, kad įstatymai bei poįstatyminiai aktai būtų atnaujinti, reikia naujos ministerijos?
Argi ne tas pats V. Janulevičius visai neseniai citavo Arto Aasą, Estijos darbdavių konfederacijos generalinį direktorių, kuris pasakojo, kad Estijos viešojo sektoriaus atlyginimai ir biurokratija sparčiai didėjo ir valstybės biudžete atsivėrė tokia didelė skylė, kad, nedidinant mokesčių, deficitas siektų 5%. O tuo pačiu metu, kaip ir Lietuva, Estija susiduria su būtinybe didinti išlaidas gynybai.
„Pamoka labai skaudi, bet akivaizdi: vyriausybėms negalima leisti išlaidauti virš savo galimybių, nes kitaip procesas tampa nekontroliuojamas ir lieka tik blogi arba labai blogi pasirinkimai“, – tuomet atkreipė dėmesį V. Janulevičius.
Juk ir pats ne vieną kartą feisbuke įspėjo pernelyg nedžiūgauti, kad Lietuvos pramonė dar auga – ekonominė padėtis pasaulyje tokia, kad ir mūsų šalies gamintojų ateitis gali būti niūri.
Juolab kad gyvename aukštų energijos kaštų, brangaus kapitalo ir rizikingai auginamų atlyginimų sąlygomis. Neatsigauna ir pagrindinės eksporto partnerės, traukiasi investicijos.
„Tad labai rekomenduoju mūsų politikams pasimokyti iš svetimų klaidų, kaip daro protingi žmonės, o ne įklimpti į nuosavas“, – patarė LPK prezidentas.
Kaimynai latviai, regis, iš svetimų klaidų mokosi. Pasak vietos žiniasklaidos, nors ir nenoromis, valdančioji koalicija sutiko riboti valstybės valdymo išlaidas. Įskaitant ir valstybės tarnautojų atlyginimus.
Sutarta, kad kitąmet Latvijos tarnautojų atlyginimai gali kilti ne daugiau kaip 2,6% ir tai taikoma viso viešojo sektoriaus darbuotojams. Išskyrus mokytojus, policininkus, ugniagesius gelbėtojus ir kariškius, kurių algos didės.
Be to, valdantieji sutiko įšaldyti savo pačių atlyginimus. Tiksliau – visų aukščiausių pareigūnų atlyginimai kitąmet lieka įšaldyti.
Estijos viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas nedidinamas nuo 2022 m. Todėl nors šalies ūkyje penai atlyginimai kilo 13%, viešajame sektoriuje jie didėjo 4%.
Duomenys rodo, kad valstybės sektoriuje užimta 15% visos Estijos darbo jėgos.
Šalies Finansų ministerija aiškina, kad darbo užmokesčio lygio įšaldymas ar jo mažinimas tikrai nėra tikslas. Tikslas – „priversti institucijas susimąstyti, kaip protingiau optimizuoti savo veiklą“.
VŽ nuomone, iš svetimų klaidų pasimokyti išties pravartu. Nes vos pasidžiaugus, kad pagal kai kuriuos rodiklius pagaliau aplenkėme Estiją, po kelerių metų vėl netektų guostis paliktiems uodegoje. Ir mokytis jau iš savų, kur kas brangiau kainuojančių klaidų.
