2024-08-21 05:50

Galimybių langui užsiveriant

DALL-E vizualizacija.
DALL-E vizualizacija.
Ko gero, sunkokai rastume labiau sujauktą, supainiotą ir metų metus per pokyčių labirintus tampomą sistemą nei antroji pensijų pakopa. Ne kažką ypatingo per kadenciją nuveikę dabartiniai valdantieji artėjant rinkimams didesnių pergalių nesitiki, tad tolesnius pokyčius „deleguoja“ jau kitam Seimui, kitai Vyriausybei.

Vytautas Šilinskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vakar, rugpjūčio 20 d., Trišalei tarybai pristatė galimus pokyčius, susijusius su antrąja pensijų pakopa. Siūloma, kad kaupiantieji senatvei turėtų daugiau galimybių šį procesą stabdyti, žmonės galėtų lengviau atsisakyti būti įtraukti, o tam tikrais kritiniais atvejais galėtų savo pinigus ir atsiimti. 

Ministerija siūlo leisti gyventojams atsiimti sukauptus pinigus dar nesulaukus pensijos, kai sergama sunkia, progresuojančia liga ar ištikus sunkiai negaliai.  

Bene esminis siūlomas pakeitimas – sulaukus pensinio amžiaus leisti pasirinkti visą sukauptą sumą arba periodinę išmoką. Šiuo metu visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5.403 Eur, gali gauti tik periodinę išmoką.

Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ministerija parengė po to, kai Konstitucinis Teismas dar š. m. kovą paskelbė, kad žmonėms turi būti leista pasitraukti iš pensijų fondų dėl svarbių priežasčių, o jas turi nustatyti Vyriausybė bei Seimas.

Taip jau susiklostė, kad Trišalėje taryboje vos ne kiekvienas klausimas „užkliūva už varčios“. Ne išimtis – ir dėl galimų permainų antrojoje pensijų pakopoje.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė aiškina, kad pasirinkimo, kada galima išsiimti lėšas iš antrosios pakopos, yra dar per mažai. Esą tie pataisymai ir pasiūlymai labiau kosmetiniai.

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, siūlo atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą antrojoje pakopoje ir leisti gyventojams patiems spręsti, kada iš jos pasitraukti.

O Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, sakė, kad platesnės apimties reforma, kaip ir reformos kitose srityse, sukeltų nepasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.

„Matymas, kad tokia pensijų kaupimo sistema turi gyvuoti su tam tikrais pakeitimais ir kad ji galiausiai yra naudinga tam, kuris kaupia, yra tikriausiai svarbiausia žinutė. Man neramu, ar mūsų laukia dar viena reforma, kur bus išplėšyta kaupimo sistema“, – stebėjosi A. Romanovskis.

Savo ruožtu asociacijos „Investor's Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad savarankiškumo kaupiant pensiją ir išimčių išeiti iš šios sistemos turėtų būti mažiau.

„Palaikome ministerijos pasiūlymus, reikia baigtinį sąrašą turėti, kuo trumpesnį, kada gali išsiimti tuos pinigus, laikinus sustabdymus reikia palikti taip, kaip yra dabar“, – LRT radijui teigė R. Skyrienė.

Kiek stebina Vyriausybės, tiksliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iniciatyva: siūlymas daryti permainas likus dviem mėnesiams iki Seimo rinkimų labiau panašus į visišką formalumą.

Galbūt šiai valdžiai pritrūko kompetencijos, galbūt akiratyje radosi vis „svarbesnių“ reikalų, tačiau bet kokiu atveju antrosios pakopos reikalai taip ir liko kyboti nežinioje. Beje, kaip ir joje esantys ar tik būsią įtraukti žmonės.

Atrodo, kad ir pats ministras jau nieko nesitiki, nors ir žada pateikti siūlymų Seimo rudens sesijai. Tolesni pokyčiai, pasak V. Šilinsko, galėtų būti inicijuojami jau kitoje Seimo ir Vyriausybės kadencijoje. Daugėja ženklų, kad dabartinė Vyriausybė greičiausiai būsimai valdžiai paliks galutinai apsispręsti dėl to, kaip įgyvendinti KT nurodymą nustatyti pasitraukimo iš pensijų kaupimo kriterijus.

„Matau, ką galima dar pakeisti ir padaryti geriau, bet to jau nespėtume šioje kadencijoje padaryti. Tai jau būtų ilgesnis laikotarpis, reikia daugiau diskusijų ir daugiau laiko“, – kalbėjo ministras. Mat, pasak jo, „politinis tvarkaraštis nėra palankus išspręsti šį klausimą greitai, nes netrukus įvyks Seimo rinkimai“.

Ką „dar pakeisti“, ką „padaryti geriau“, spręs jau kita valdžia. Arba nespręs. Nuspėti sunku, nes atrodo, kad dabar rinkimų finišo link besiveržiančios partijos lenkia viena kitą vis dosnesniais populistiniais pažadais. 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791